Abejingas požiūris į kiaulių marą gali būti pražūtingas

Rusijos pareigūnams pareiškus, kad Baltarusijos pasienyje pastatyta tvora Lietuvos neapsaugos nuo afrikinio kiaulių maro, mūsų šalies Žemės ūkio ministerijos vadovybė tvirtina, kad be tokios priemonės situacija gali tapti nevaldoma.

Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir prašė 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos kovai su afrikinio kiaulių maro užkratu Baltarusijoje. Jei lėšos bus skirtos, apie 10 mln. eurų planuojama išleisti gyvūnų judėjimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos stabdančiai tvorai.

Tačiau Rusijos visuomenės sveikatos vadovas Genadijus Oniščenka pareiškė, kad tokia tvora Lietuvos neapsaugos.

"Tegul jie stato tvorą, jei turi pinigų, bet tai visiškai nenaudinga. Virusas gali sklisti per nelegaliai importuojamą mėsą. Taip pat gali būti pervežamas kartu su grūdais", – dėstė Rusijos pareigūnas.

Lietuvos žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas dienraščiui teigė, kad kiaulių maro pavojus toks didelis, jog tvora yra būtina ir ji būtų tik viena iš apsaugos priemonių. Kraštutinė priemonė – visą Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruožą padaryti sterilų nuo kiaulių. Tai reiškia, kad valstybė turėtų supirkti visus šioje zonoje laikomus gyvulius.

– Kaip vertinate G.Oniščenkos pareiškimą? Ar tikrai tvoros statybos būtų bergždžias darbas? – dienraštis paklausė viceministro R.Šatkausko.

– Tvora yra tik viena iš priemonių, o jų ekstremaliųjų situacijų komisijoje esame apsvarstę tikrai ne vieną. Šis maras plinta per erkes, jį perneša migruojantys šernai. Kiaules galime kontroliuoti, bet laukinių gyvūnų nesukontroliuosime. Todėl būtina statyti tvorą, kuri ribotų jų judėjimą. Be to, yra tekę girdėti neoficialių pareiškimų iš Rusijos, kad jei kiaulių maras atsirastų kurioje nors ES šalyje, jie uždarytų visą Europą (neleistų įvežti mėsos produktų – red. past.).

Kiaulių maras yra labai pavojinga liga. Kai kurios Europos šalys, kurioms teko su ja susidurti, turėjo su užkratu kovoti dešimtmečius.

– Kokių priemonių apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro šiuo metu yra ėmusis Lietuva? Ar jos pakankamos?

– Už 750 tūkst. litų, kuriuos skyrė Vyriausybė, dezinfekuojami automobilių ratai, plaunami keliautojų batai, dezinfekciniu skysčiu purškiami sunkvežimiai. Tai minimalios apsaugos priemonės.

Kitos priemonės – jau minėtos 500 kilometrų ilgio tvoros statybos, kurios kainuotų apie 10 mln. eurų. Taip pat norėtume įrengti pilno automobilių plovimo įrangą. Tam taip pat reiktų apie 10 mln. eurų. Šių lėšų, matyt, taip pat bus prašoma EK.

Kraštutinė priemonė būtų iš viso pasienio ruožo išgabenti kiaules. Tam valstybė turėtų supirkti kiaules ar siūlyti ūkininkams kokias kitokias kompensacijas, kad jie šių gyvulių atsisakytų. Tiesa, valstybė tam finansų neturi, bet gal padėtų EK.

– Kiek Baltarusijos ir Lietuvos pasienio ruože gali būti auginama kiaulių ir kiek lėšų prireiktų joms supirkti?

– Bijau sumeluoti, bet kiaulių čia auginama, rodos, apie keliasdešimt tūkstančių. Kiek tai galėtų kainuoti, negaliu pasakyti.

– Lietuva apsaugai nuo kiaulių maro stengiasi skirti pakankamai dėmesio. O kaip yra kitoje sienos pusėje? Ar su Baltarusija vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas?

– Norėčiau susilaikyti nuo kaimynų kritikos. Kalbų tenka girdėti įvairių. Oficialiai baltarusiai yra patvirtinę apie du afrikinio kiaulių maro židinius, tačiau, neoficialiais duomenimis, yra ir dar vienas. Jie sako, kad pasienyje nėra užsikrėtusių laukinių šernų, bet, mūsų žiniomis, gali būti ir kitaip.

– Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kreipėsi į šalies medžiotojų būrelius, kad šie suintensyvintų šernų medžioklę pasienio zonoje. Ar medžiotojai atsižvelgė į šį prašymą?

– Tiesą sakant, nelabai kas tuos šernus ten medžioja. Todėl Žemės ūkio ministerija papildomai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų imtasi priemonių medžioklei intensyvinti. Taip pat prašome, kad bent 10 kilometrų iki sienos nebūtų statomos laukinių žvėrių šėryklos ir žvėrys neturėtų pagrindo migruoti prie maisto.

-----------------------------------------------

Užkrato dar neaptiko

Nuo pirmojo oficialaus pranešimo apie Baltarusijos Gardino srityje patvirtintą afrikinio kiaulių maro židinį Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 88 kiaulių ir 134 sumedžiotų šernų mėginius šiai ligai nustatyti. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Iš viso per pirmą šių metų pusmetį dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro ištirta daugiau kaip 2,5 tūkst. kiaulių ir apie 1 tūkst. šernų mėginių. Nė viename mėginyje pavojingų ligų sukėlėjų nebuvo nustatyta.