- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės netekę dalies darbingumo tampa vis aktyvesni darbo rinkoje, tačiau jiems sunkiau rasti aukštesnės kvalifikacijos darbą, o jų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už kitų dirbančiųjų. Minint Žmonių su negalia dieną, „Sodra“ apžvelgė netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjų situaciją darbo rinkoje.
Darbingumo lygį nustato tarnyba
Negalią turintys žmonės gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri pripažįsta juos iš dalies darbingais arba nedarbingais. Žmonės, kurie pagal tarnybos išvadą yra netekę 45 proc. ar daugiau darbingumo, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo.
Kad pensija būtų paskirta, reikia turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą, kuris skiriasi priklausomai nuo gavėjo amžiaus. Pavyzdžiui, 21 metų žmogui minimalus stažas netekto darbingumo pensijai gauti yra 2 mėnesiai, 35 metų žmogui minimalus stažas – 2,5 metų, 50 metų amžiaus reikia turėti bent 10 metų stažo.
Šiuo metu Lietuvoje yra 150 tūkst. netekto darbingumo ir invalidumo pensijos gavėjų. 20 tūkst. žmonių netekę 75–100 proc. darbingumo. Pusė netekto darbingumo pensijos gavėjų – 75 tūkstančiai žmonių – yra netekę 60–70 proc. darbingumo. 55 tūkst. žmonių su negalia yra netekę 45–55 proc. darbingumo.
42 tūkst. dalies darbingumo netekusių žmonių toliau dirba.
Netekusių darbingumo skaičius auga su amžiumi
Pastebima tendencija – didesnę dalį netekto darbingumo pensijos gavėjų sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Kas penktas 55–65 m. amžiaus gyventojas gauna netekto darbingumo pensiją.
Vis dėlto, įvairiose amžiaus grupėse netenkama bent dalies darbingumo. Iš visų 35 metų amžiaus gyventojų 2 proc. gauna netekto darbingumo pensiją, iš 55 metų amžiaus gyventojų – 13 proc. gauna netekto darbingumo pensiją.
Sulaukus pensinio amžiaus renkamasi tarp netekto darbingumo ir senatvės pensijos, todėl nuo 65 gyvenimo metų netekto darbingumo pensijos gavėjų skaičius sumažėja – ją gauna apie 2 proc. to amžiaus žmonių.
Per metus netekto darbingumo pensijoms skiriama pusė milijardo eurų
Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį – po senatvės pensijų – „Sodros“ patiriamos išlaidos. 2021 metais netekto darbingumo pensijoms skirta 541 mln. eurų. Tai sudaro 11 proc. visų „Sodros“ mokamų pensijų ir išmokų.
Netekto darbingumo pensijos, kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos, kiekvienais metais yra indeksuojamos ir padidėja.
Pensijos dydis priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Netekę 75–100 proc. darbingumo gauna 458 eurų dydžio pensiją, netekę 60–70 proc. darbingumo – 368 eurų, netekę 45–55 proc. darbingumo – 212 eurų.
Netekto darbingumo pensijos gavėjų aktyvumas darbo rinkoje vis didėja
Aktyvumas darbo rinkoje priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Pusė žmonių netekusių 45 proc. darbingumo toliau dirba. Iš netekusių 70 proc. darbingumo dirba kas ketvirtas žmogus.
Žmonės su negalia tampa vis aktyvesni darbo rinkoje. Šiais metais dirbo 36 proc. visų netekto darbingumo pensijos gavėjų iki 63 metų amžiaus grupėje. Palyginti, 2010 metais dirbančiųjų buvo 25 proc.
Netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už vidurkį
Šių metų rugsėjį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1774 eurus. Dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos buvo 1225 eurai prieš mokesčius.
Kuo didesnis netekto darbingumo lygis, tuo mažesnės darbo pajamos, tačiau didesnė netekto darbingumo pensija. Taigi, mažesnes darbo pajamas kompensuoja išmokos. Įvertinus pensijos dydį, visų apdraustųjų bendrai ir netekto darbingumo pensijos gavėjų vidutinės pajamos į rankas susilygina.
Visų apdraustųjų darbo pajamos „į rankas“ vidutiniškai sudaro 1 113 eurų. Dirbančių žmonių su negalia vidutinės pajamos (kartu sudėjus darbo pajamas ir netekto darbingumo pensiją) siekia 1 117 eurų į rankas.
Žmonės su negalia dirba įvairios kvalifikacijos darbus
22 proc. netekto darbingumo pensijos gavėjų dirba specialistais (verslo ir administravimo specialistais, sveikatos, mokymo specialistais).
20 proc. atlieka kvalifikacijos nereikalaujančius darbus: dirba valytojais, nekvalifikuotais gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkais, buitinių atliekų surinkėjais.
14 proc. dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų – paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjais, 13 proc. – kvalifikuoti darbininkai (maisto gamintojai, medienos meistrai, siuvėjai, metalo apdirbimo darbininkai), 11 proc. – įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, siekia plėsti bendradarbiavimą
Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Eurostatas: mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje gruodį – didesnis nei ES
Mažmeninės prekybos smukimas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. ...
-
Odontologų įmonių pajamos 2020-2021 metais augo 40-76 proc.1
Odontologų įmonių pelningumas neretai viršija trečdalį jų pajamų, o nemokiomis tampa tik vienetai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. ...
-
Eksporto Rusijai sankcijos neveikia?2
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus skaičiavimai pagal Eurostato duomenis išties iškalbingi. Kodėl, pavyzdžiui, Slovėnijos, Latvijos ar Bulgarijos eksportas į Rusiją pernai ne nukrito, o išaugo? Kaip paaiškinti fa...
-
Protestuojantys ūkininkai nori prekybos atlaisvinimo, mažesnių palūkanų8
Pieno gamintojai, prašantys teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, nusiteikę savo produkcija prekiauti patys – tik reikia, kad būtų atlaisvinti tokios prekybos suvaržymai. ...
-
Europarlamentaras įsiutęs dėl skrydžių: buvo blogai, o dabar – košmaras12
Dėl pakeltų oro uosto mokesčių užprotestavęs „Ryanair“ vėl pakurstė kalbas, kad Lietuvai reikia savų, nacionalinių avialinijų. Aviacijos ekspertai mato ne vieną nacionalinio vežėjo privalumą, o ir dalis keleivių tikisi, kad taip b...
-
LBA vadovė: kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti
Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos p...
-
Ūkininkai statė kryžius: ministras įvardijo, kas karvių augintojams turėtų padėti14
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. K. Navickas sako, kad smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėt...
-
Kodėl bankai skriaudžia indėlininkus?
Indėliai – vis dar populiariausia lietuvių taupymo priemonė bankuose. Nors indėlių augimas sulėtėjo, suma arti rekordinės – taupomas 21 milijardas eurų. Vis dėlto palūkanos išlieka labai mažos – su indėlininkais uždirbtu ...
-
Ministrė: dauguma prašymų kompensuoti už šildymą šiemet išnagrinėta5
Didžioji dalis gyventojų prašymų skirti kompensacijas už šildymą, ypač Vilniuje, jau išnagrinėta, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. ...