42 tūkst. žmonių, netekusių dalies darbingumo, toliau dirba

Žmonės netekę dalies darbingumo tampa vis aktyvesni darbo rinkoje, tačiau jiems sunkiau rasti aukštesnės kvalifikacijos darbą, o jų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už kitų dirbančiųjų. Minint Žmonių su negalia dieną, „Sodra“ apžvelgė netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjų situaciją darbo rinkoje.

Darbingumo lygį nustato tarnyba

Negalią turintys žmonės gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri pripažįsta juos iš dalies darbingais arba nedarbingais. Žmonės, kurie pagal tarnybos išvadą yra netekę 45 proc. ar daugiau darbingumo, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo.

Kad pensija būtų paskirta, reikia turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą, kuris skiriasi priklausomai nuo gavėjo amžiaus. Pavyzdžiui, 21 metų žmogui minimalus stažas netekto darbingumo pensijai gauti yra 2 mėnesiai, 35 metų žmogui minimalus stažas – 2,5 metų, 50 metų amžiaus reikia turėti bent 10 metų stažo.

Šiuo metu Lietuvoje yra 150 tūkst. netekto darbingumo ir invalidumo pensijos gavėjų. 20 tūkst. žmonių netekę 75–100 proc. darbingumo. Pusė netekto darbingumo pensijos gavėjų – 75 tūkstančiai žmonių – yra netekę 60–70 proc. darbingumo. 55 tūkst.  žmonių su negalia yra netekę 45–55 proc. darbingumo.

42 tūkst. dalies darbingumo netekusių žmonių toliau dirba.

Netekusių darbingumo skaičius auga su amžiumi

Pastebima tendencija – didesnę dalį netekto darbingumo pensijos gavėjų sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Kas penktas 55–65 m. amžiaus gyventojas gauna netekto darbingumo pensiją.

Vis dėlto, įvairiose amžiaus grupėse netenkama bent dalies darbingumo. Iš visų 35 metų amžiaus gyventojų 2 proc. gauna netekto darbingumo pensiją, iš 55 metų amžiaus gyventojų – 13 proc. gauna netekto darbingumo pensiją.

Sulaukus pensinio amžiaus renkamasi tarp netekto darbingumo ir senatvės pensijos, todėl nuo 65 gyvenimo metų netekto darbingumo pensijos gavėjų skaičius sumažėja – ją gauna apie 2 proc. to amžiaus žmonių.

Per metus netekto darbingumo pensijoms skiriama pusė milijardo eurų

Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį – po senatvės pensijų – „Sodros“ patiriamos išlaidos. 2021 metais netekto darbingumo pensijoms skirta 541 mln. eurų. Tai sudaro 11 proc. visų „Sodros“ mokamų pensijų ir išmokų.

Netekto darbingumo pensijos, kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos, kiekvienais metais yra indeksuojamos ir padidėja.

Pensijos dydis priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Netekę 75–100 proc. darbingumo gauna 458 eurų dydžio pensiją, netekę 60–70 proc. darbingumo – 368 eurų, netekę 45–55 proc. darbingumo – 212 eurų.

Netekto darbingumo pensijos gavėjų aktyvumas darbo rinkoje vis didėja

Aktyvumas darbo rinkoje priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Pusė žmonių netekusių 45 proc. darbingumo toliau dirba. Iš netekusių 70 proc. darbingumo dirba kas ketvirtas žmogus.

Žmonės su negalia tampa vis aktyvesni darbo rinkoje. Šiais metais dirbo 36 proc. visų netekto darbingumo pensijos gavėjų iki 63 metų amžiaus grupėje. Palyginti, 2010 metais dirbančiųjų buvo 25 proc.

Netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už vidurkį

Šių metų rugsėjį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1774 eurus. Dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos buvo 1225 eurai prieš mokesčius.

Kuo didesnis netekto darbingumo lygis, tuo mažesnės darbo pajamos, tačiau didesnė netekto darbingumo pensija. Taigi, mažesnes darbo pajamas kompensuoja išmokos. Įvertinus pensijos dydį, visų apdraustųjų bendrai ir netekto darbingumo pensijos gavėjų vidutinės pajamos į rankas susilygina.

Visų apdraustųjų darbo pajamos „į rankas“ vidutiniškai sudaro 1 113 eurų. Dirbančių žmonių su negalia vidutinės pajamos (kartu sudėjus darbo pajamas ir netekto darbingumo pensiją) siekia 1 117 eurų į rankas.

Žmonės su negalia dirba įvairios kvalifikacijos darbus

22 proc. netekto darbingumo pensijos gavėjų dirba specialistais (verslo ir administravimo specialistais, sveikatos, mokymo specialistais).

20 proc. atlieka kvalifikacijos nereikalaujančius darbus: dirba valytojais, nekvalifikuotais gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkais, buitinių atliekų surinkėjais.

14 proc. dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų – paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjais, 13 proc. – kvalifikuoti darbininkai (maisto gamintojai, medienos meistrai, siuvėjai, metalo apdirbimo darbininkai), 11 proc. – įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
tai didelė bėda, kad neįgalumas nepagal ligų sunkumą dalinamas.

Taip,dirbame!

Taip,dirbame! portretas
Kada zmogui,po radiacijos netekusiam skydliaukes,su cistomis sanariuose ir net galvos smegenyse,virs 30 metu gyvenanciam tik vaistais,neigalumo neduoda - o kur desies!? Beje,dirbti neleidzia jau taip pat! Todel ir renkiesi : ar pirktis neigaluma ir egzistuoti,ar medkomisijos "leidima" ir dirbti! Tik kad dirbti karu su sveikais - sunkoka jau. O suklydus,gali nusinesti zmoniu gyvybes i anapus...

Anonimas

Anonimas portretas
netekti darbingumo ir gauti nedarbimgumo išmokas du skirtingi dalykai
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių