Šį pavasarį Žuvinto apylinkėse susirinko rekordiškai daug migruojančių žąsų, tarp kurių – ir labai retų rūšių. Kovo 26 d. švintant iš Žuvinto ežero į laukus pakilo skristi didžiulis žąsų būrys. Rezervato specialistai suskaičiavo jų 16 660. Iki šiol daugiausia žąsų čia suskaičiuota 2008 m. rudenį – beveik 12 tūkst.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, niekada iki tol šitiek migrančių žąsų pavasarį nebuvo suskaičiuota. Nemažai žąsų nakvoja kituose rezervato ežeruose – Žaltytyje, Amalve, tad bendras šių balsingų paukščių skaičius gali būti dar tūkstančiu kitu didesnis.
Visai nenuostabu, kad tokiuose gausiuose pulkuose randasi ir retų migrantų. Bene kasmet, be baltakakčių, želmeninių, pilkųjų žąsų, stebime baltaskruostes bernikles. Šįmet ypač retų paukščių gretas papildė dvi rudakaklės berniklės. Jas ornitologas Antanas Petraška stebėjo ne per toliausiai nuo rezervato esančio Ostampo kaimo laukuose.
Gausiai susirinkusias migruojančias žąsis dienomis galima išvysti įvairiausiose rezervato apylinkių vietose. Jei geri orai ir laukuose daugiau technikos, žąselės pasklinda keleto kilometrų atstumu apie rezervatą, o jei jų niekas nebaido – dideli pulkai sutupia visai netoli ežero pakrančių. Melodingą baltakakčių žąsų balsą virš Žuvinto gali girdėti be perstojo.
Žuvinte girdėti ir kur kas daugiau sugrįžėlių paukščių balsų – rudagalvių kirų šurmulys, ančių cyplių švilpčiojimai, kreksinčios klykuolės ir didžiosios antys, o nendrynuose būbauja didžieji baubliai, žvygčioja ilgasnapės vištelės. Iki šiol balsingos – ir gervės.
Naujausi komentarai