Šiemet ugniagesiams 595 kartus teko gesinti gaisrus gamtoje – ugnis išdegino per 1 tūkst. ha žaliųjų plotų.
Dažniausiai gaisrų atvirose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Per 2015 m. daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje (164), bet ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Nuo padegtos žolės šalyje užsidega gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Degančioje žolėje beveik kasmet patiriama traumų ir net žūva žmonės. Dūmai apsvaigina, prarandama sąmonė, pargriūnama ant žemės, o užsidegus drabužiams, smarkiai apdegama ir žūstama. Prieš kelerius metus Telšių rajone, Želvaičių kaime, degindamas pernykštę žolę, užsidegus drabužiams, smarkiai apdegė 71-erių metų vyras. Jis ligoninėje mirė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės bei daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 euro bauda.
Už ražienų, nenupjautų, nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės – nuo 115 iki 347 eurų.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda.
Naujausi komentarai