Universitetus baigusių bedarbių kasmet daugėja

Atšventę išleistuves, diplomais absolventai džiaugėsi neilgai – tradiciškai jaunuoliai plūstelėjo į darbo biržas. Universitetus baigusių bedarbių kasmet daugėja – šįmet per pirmąją liepos pusę darbo biržose įregistruota apie 5000 darbo nerandančių jaunuolių, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Biržos specialistai ramina, esą šis skaičius netrukus mažės: paprastai jauni žmonės darbą susiranda maždaug per pusmetį, tačiau vyriausybės atstovai šviesios ateities kol kas nežada – jei pats jaunimas nesusikurs darbo vietų, jų ir neatsiras.

Vien Kaune per liepą įsiregistravo 850 absolventų, Vilniuje – beveik 800, Šiauliuose – 650. Iš viso Lietuvoje nuo mėnesio pradžios iki šios dienos – kiek daugiau nei per dvi savaites – įregistruota apie 5000 bedarbių absolventų. Statistika rodo, kad kasmet jų skaičius vis auga.

Darbo biržos specialistai ramina, esą liepą absolventų nedarbui staigiai išaugus, vėliau jis taip pat greitai ir mažėja. Tačiau taip pat skatina jaunus žmones susimąstyti: jau keletą metų populiariausios tarp abiturientų specialybės – teisė, ekonomika, vadyba – tos pačios, kaip ir dažniausiai darbo nerandančių jaunų specialistų.

„2011 m. vidutinė absolvento nedarbo trukmė buvo 4,5 mėnesio. Mes manome, kad šįmet ji turėtų būti trumpesnė ir manome, kad žmogus kuris tikrai nori įsidarbinti, jis gali įsidarbinti per 2-3 mėnesius“, – Lietuvos darbo biržos specialistas Valdas Maksvytis.

Šiuo atveju, pasak specialistų – jaunatviškas entuziazmas ir per dideli užmojai absolventams kiša koją.

„Absolventai neateina nusivylę. Jie ateina degančiom akim. Bėda ta, kad dažnai jie turi tokius neadekvačius lūkesčius... galbūt nežino realios darbo rinkoje padėties. Ateina žmogus ir sako: nedirbsiu už tūkstantį“, – priduria V. Maksvytis.

Neatitinka ir darbą siūlantys bei geidžiamiausi darbdaviai. Pavyzdžiui, šiemet tarp labiausiai norimų darbo vietų – bankai, telekomunikacijų bendrovės, o tarp daugiausiai jų siūlančių – prekybos centrai, Lietuvos paštas ir kitos. Vyriausybės atstovai sako, kad norimas ir taip trūkstamas darbo vietas jaunimas turi susikurti pats.

„Vyrauja didelis nesupratimas ir reikalavimas iš Vyriausybės kurti darbo vietas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad viešasis sektorius kuria viešąsias paslaugas. Darbo vietas kuria verslas, o vyriausybės vaidmuo – sukurti kuo palankesnes sąlygas verslui“, – Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas.

Iš viso Lietuvoje – daugiau nei 25 tūkstančiai jaunų bedarbių. Vis dėlto daugiau nei pusė iš jų – nekvalifikuoti, kiek mažiau nei pusė – visiškai neturintys darbo patirties, beveik penktadalis iš jų turi aukštąjį išsilavinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasirašė įsakymą, pagal kurį bus skirta 20 milijonų litų iš Europos Sąjungos fondų jaunimo nedarbui mažinti. Pagal šią programą darbdaviams, įdarbinusiems nuo 3 iki 5 tūkstančių darbo patirties neturinčių jaunuolių iki 29 metų, bus skirtos iki 50 proc. subsidijos algoms mokėti, taip skatinant verslininkus priimti jaunus žmones. Projektas prasidės rugpjūčio 1 d. ir tęsis maždaug metus.