Tyrimai parodė, kad geriant žaliąją arbatą, žala genams buvo 20 procentų mažesnė, o viso organizmo patiriamas oksidacinis stresas nepakito.

„Mūsų gauti rezultatai rodo, kad žalioji arbata turi žymų apsauginį poveikį genams“, - teigia Honkongo politechnikos universiteto mokslininkai.

Jų išvados papildo vis gausėjančias mokslines išvadas apie žaliosios arbatos apsauginį poveikį , mat joje esantis antioksidantas polifenolis naikina organizmui žalingus laisvuosius radikalus. 

Kitais tyrimai yra nustatyta, kad žalioji arbata gali sumažinti tikimybę susirgti Alzheimerio liga, diabetu bei tam tikrų formų vėžiu, pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą, padeda reguliuoti svorį.

Honkongo mokslininkai atrinko 18 sveikų savanorių, kurie dalyvavo placebu kontroliuojamame tyrime. Tiriamiesiems keturias savaites kasdien buvo duodama po du puodukus 1 procento stiprumo dviejų rūšių žaliosios arbatos arba vandens. Visi tiriamieji su pertraukomis dalyvavo visose trijose grupėse, o kaskart prieš tokį tyrimą šešias savaites organizmas buvo valomas,  atitinkamai parenkant ir ribojant maistą.

Tiriant kraujo ir šlapimo mėginius, nustatyta, kad arbatą vartojusiųjų genai patyrė 20 procentų mažesnę antioksidantinę žalą.

Kita vertus, šlapimo tyrimais nustatyta, kad viso organizmo patiriamas oksidacinio streso lygis nepakito.

Žaliosios arbatos sudėtyje yra 30 - 40 procentų polifenolių, o juodoji arbata, kuri gaunama fermentuojant žaliąją arbatą, polifenolių turi nuo 3 iki 10 procentų.