Į ką atkreipti dėmesį

Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad, anksti aptikus bakteriją ir užkirtus kelią jos daromai žalai, galima žymiai sumažinti ne tik kasdienių virškinamojo trakto negalavimų, bet net ir piktybinių ligų tikimybę.

Gydytoja pasakoja, kad dauguma žmonių H. Pylori bakterija pirmą kartą užsikrečia dar vaikystėje, tačiau nuo to neapsaugoti ir suaugusieji. Maždaug 60–70 proc. žmonių savo skrandžiuose turi šią bakteriją to nė neįtardami, nes paprasčiausiai nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Tai – spiralinė gramneigiama bakterija, kuri kolonizuoja žmogaus skrandį ir atlieka pagrindinį vaidmenį daugelio virškinamojo trakto ligų išsivystyme.

„Prieš daugybę metų ši bakterija didelio sveikatos mokslų bendruomenės susidomėjimo nesulaukdavo, mat buvo įprasta manyti, kad žmogaus skrandis yra per rūgšti terpė, kad čia išgyventų įvairūs mikrobai. Tik prieš mažiau nei 20 metų buvo įvertinta H. Pylori įtaka gastrito ir pepsinės opos išsivystymui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pažeidimams“, – paaiškina E. Marciuškienė.

Tik prieš mažiau nei 20 metų buvo įvertinta H. Pylori įtaka gastrito ir pepsinės opos išsivystymui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pažeidimams.

Anot jos, H. Pylori veikia atakuodama skrandį saugančią gleivinę, gamindama fermentą, vadinamą ureaze. Jis neutralizuoja skrandžio rūgščių išsiskyrimą, o tai silpnina šio organo gleivinę. Silpna skrandžio gleivinė tampa priežastimi atsirasti gastritui, opoms skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje susidaryti. Tokiu atveju žmogų pradeda kamuoti bukas ar deginantis pilvo skausmas, suintensyvėjantis praėjus dviem trims valandoms po valgio, taip pat naktį, kai skrandis tuščias.

„Juntamas skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, o kartotis nereguliariai: kas kelias dienas ar net savaites. Kartu neretai būna jaučiamas sotumas, atsiranda pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas, vėmimas, dėl kraujo priemaišų patamsėja išmatų spalva. Pacientams dingsta apetitas, krenta svoris. Deja, šie simptomai gali būti siejami su daugybe skirtingų susirgimų ar net paprasčiausiu apsinuodijimu, tam tikrų maisto produktų netoleravimu. Todėl juos patiriantys žmonės dažnai nelinkę kreiptis į gydytojus dėl papildomų tyrimų“, – vardija gydytoja.

Daugiau rizikos vyresniems

E. Marciuškienė sako, kad vienas iš pagrindinių H. Pylori infekcijos rizikos veiksnių yra amžius – daugiau nei pusė žmonių, turinčių šią bakteriją, yra perkopę 50 metų slenkstį. Ja dažnai užsikrečia ir vaikai, maždaug 5 proc. vaikų iki dešimties metų amžiaus. Bakterija yra labiau paplitusi besivystančiose šalyse, kur didelis skaičius žmonių gyvena mažesnėse erdvėse, nėra gerų sanitarinių sąlygų, prastesnė higienos kontrolė. Nemažai įtakos turi žmogaus rasė ar etninė grupė – tyrimai rodo, kad beveik pusė Rytų Europos gyventojų turi H. Pylori bakteriją.

„Deja, sveikatos specialistai tiksliai negali įvardyti, kaip plinta H. Pylori infekcija, tačiau manoma, kad mikrobai gali būti perduodami per seiles, pavyzdžiui, bučiuojantis, čiaudint, dalijantis stalo įrankiais. Ši bakterija aptinkama ir dantų apnašose, išmatose, tad infekcija galima užsikrėsti ir per artimą oda–oda kontaktą, jei po tuštinimosi rankos nebuvo kruopščiai nuplautos. Mokslininkai mano, kad H. Pylori taip pat gali plisti per užterštą vandenį ir maistą“, – pažymi medikė.

Pasak jos, nors manoma, kad šią bakteriją skrandyje turi daugybė žmonių, ir nors pati bakterija nesukelia ligų, H. Pylori lemia lėtinę infekciją, kuri dažnu atveju ir būna šalutinių susirgimų priežastis, paveikianti maždaug 15–20 proc. nešiotojų. Negydoma H. Pylori yra pagrindinė aktyvaus lėtinio gastrito, pepsinės opos, su skrandžio gleivine susijusios limfoidinio audinio limfomos ir skrandžio vėžio kilmės priežastis. Mokslininkai mano, kad H. Pylori nešiojantys asmenys turi net šešis kartus didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu, dažniausiai pažeidžiančiu apatines šio organo dalis.

„Dėl savo vaidmens sukeliant skrandžio vėžį, prieš 20 metų Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra H. Pylori klasifikavo kaip vieną iš kancerogenų, o vos prieš kelerius metus ji buvo įtraukta į Nacionalinės toksikologijos programos sąrašą kaip lėtinė infekcija, žymiai lemianti vėžinius susirgimus. Gastritą ar pepsines opas ir jų sukeliamus simptomus galima išgydyti, tačiau skrandžio vėžys kasmet pasaulyje nusineša apie 100 tūkst. žmonių gyvybes“, – primena E. Marciuškienė.

Gali padėti išvengti

Laboratorinės medicinos gydytoja įvardija, kad įtariant H. Pylori infekciją, turi būti skiriami laboratoriniai tyrimai. Tiek H. Pylori nustatymui, tiek gydymo efektyvumui įvertinti patogiausiu ir tiksliu yra laikomas išmatų tyrimas, nustatant H. pylori antigeną. Bakteriją diagnozuoti padeda ir ezofagogastroduodenoskopija, kai iš skrandžio arba žarnyno gleivinės yra paimamas nedidelis audinių mėginys. Jis gali padėti išmatuoti fermento ureazės lygį ir ištirti, ar už jo nesislepia H. Pylori bakterija.

6 – tiek kartų didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu turi H. Pylori bakterijomis užsikrėtę asmenys.

„Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudingi patvirtinant diagnozę – jie parodo, ar kraujyje yra susiformavusių prieš infekciją kovojančių antikūnų. Tačiau, deja, nustačius padidėjusią antikūnų koncentraciją, negalima atskirti, ar infekcija buvo anksčiau, ar yra šiuo metu, kadangi serologiniai tyrimai gali išlikti teigiami ir praėjus ne vieniems metams po sėkmingo H. Pylori gydymo“, – paaiškina E. Marciuškienė. – Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad serologinis tyrimas yra patogesnis ir daugeliui pacientų priimtinesnis, nei H. Pylori antigeno išmatose nustatymas, jis gali būti naudingas savityrai, įsigyjant specialius testus iš vaistinių ar atliekant masinę H. Pylori patikrą skrandžio vėžio profilaktikai. Tokiu atveju, gavus teigiamą rezultatą, visada rekomenduojama atlikti tikslesnį, patvirtinamąjį antigeno išmatose tyrimą.“

Ji priduria, kad anksti aptikus bakteriją, pacientai gydomi antibiotikų ir kitų medikamentų deriniu, kuris kovoja su infekcija ir padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą. Visgi, visiškai išnaikinti H. Pylori bakteriją pavyksta ne visiems – maždaug 80–90 proc. pacientų, todėl būtina pakartotinai kreiptis į gydytojus dėl gydymo sėkmės patvirtinimo ir bakterijos atsinaujinimo prevencijos. Gydytoja priduria, kad tarp gastroenterologų vyrauja posakis: „Vienintelė gera H. Pylori bakterija – negyva bakterija.“