- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors informacijos apie vaisių ir daržovių naudą netrūksta, šių produktų savo kasdienėje mityboje vartoja per maža dalis gyventojų, rodo „Millward Brown“ instituto vykdytos apklausos rezultatai. Įdomu tai, kad lietuvių sveikos mitybos įpročiams įtaką daro ir gyvenamoji aplinka – didžiųjų miestų gyventojai į savo racioną įtraukia du kartus daugiau šviežių vaisių ir daržovių nei mažesniųjų.
Nors didžiųjų miestų gyventojai vaisius ir daržoves įvairiomis formomis vartoja dažniau nei kaimo, tačiau bendra tendencija vis dar neduoda ramybės mitybos specialistams. Vos penki procentai šalies gyventojų vaisius ir daržoves valgo 4-5 kartus per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos organizacija. Šis rodiklis ypač žemas kaime, kur daržoves 4-5 kartus per dieną valgo vos 3,7 proc., o vartojančių tokį kiekį vaisių – dar mažiau.
Apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis respondentų supranta vartojantys per mažai vaisių ir daržovių. Nepaisant to, savo pasirinkimą jie vertina pernelyg optimistiškai: trečdalis (29,6 proc.) kaimo vietovių gyventojų mano suvalgantys reikalingą kiekį vaisių ir beveik kas antras (40,7 proc.) – daržovių.
Paklausti, kodėl kaimo ir mažųjų miestų gyventojai vartoja tiek mažai vaisių, didžioji dalis respondentų nurodyti vieno atsakymo negalėjo. Kas septintam vaisiai atrodo per brangūs (14,8 proc.), kiti yra įpratę juos pakeisti kitu užkandžiu (14,8 proc.) ar tiesiog pamiršta (3,7 proc.).
Įdomu tai, kad net 44 proc. kaime augančių vaikų vaisius, daržoves ar iš šių pagamintas sultis ir glotnučius paprastai vartoja priešpiečiams, o didžiuosiuose miestuose jie dažniau pateikiami kaip priedas prie pusryčių, pietų, vakarienės.
Visuomenėje įsivyravusi nuostata, kad sultys – tai saldikliais ir konservantais papildytas gėrimas. Nors šis teiginys yra labai toli nuo tiesos. Pagal Europos Parlamento direktyvą1, sultyse draudžiama dėti cukrų, dirbtinius priedus ar dažus. Patvirtinti priedai apima citrinų rūgštį (iki 3 g/l), vitaminus ir mineralines druskas, o pomidorų sultyse yra leistina druska, prieskoniai ir aromatinės žolelės. Draudžiama naudoti visas dirbtines aromatines medžiagas, saldiklius, dažiklius ir konservantus. Nuo 2013 m. spalio 28 d. vaisių ir pomidorų sultyse negali būti pridėtinio cukraus, tarp jų sacharino, gliukozės sirupo, gliukozės ir fruktozės sirupo, gliukozės ir fruktozės.
2015 m. kovo–balandžio mėnesiais apklausą, kurioje dalyvavo 300 moterų, atliko „Millward Brown“ institutas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai7
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais137
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.3
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...
-
Plaučių uždegimą ir legioneliozę diagnozavo tik užsitęsus negalavimams6
Dvylikametę vargino sausas kosulys, šokinėjanti temperatūra, pykinimas, bendras silpnumas. Šeimos gydytoja šiuos simptomus nurašė sezoniniams virusams. Po dešimties dienų gydymo namuose šeimos gydytojos paskirtais...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų3
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą: kaip naujoji tvarka veiks?4
Medikai nuo kitų metų gali įgyti teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurie patys arba jų artimieji kelia grėsmę medikų sveikatai ar gyvybei. Tokios pataisos ir siūloma nauja tvarka sėkmingai skinasi kelią Seime – teliko vienas balsav...