Auksinis variantas

„Kai vyko konsiliumas dėl mano gydymo, onkologai negalėjo atsidžiaugti, sakė: esi auksinis variantas, organizmas tikrai atlaikys. Esu jauna ir be gretutinių ligų. Gulėdama skyriuje prisiklausiau, kaip buvo sunku kitiems pacientams, – ir vemdavo, ir buvo blogai. Man nieko panašaus nebuvo“, – sako Vaida.

Jau dveji metai, kai Vaidai diagnozuotas plaučių vėžys. Tai moters antras vėžys. Pirmas – krūties, dėl kurio ji gydosi jau ketvirti metai. Dėl plaučių vėžio nejuto jokių simptomų. Gyvenime nėra rūkiusi. Rentgeno tyrimo metu jos plaučiuose buvo pastebėta darinukų, tad specialistai patarė Vaidai kreiptis į NVI Vilniuje.

Lėmė genetinis sindromas

„Taip atsidūriau pas gydytoją pulmonologę Renatą Jakubauskienę, ir prasidėjo mano kelionė. Ištyrus genetiškai, man nustatytas retai pasitaikantis Li-Fraumenio sindromas. Tai retas genetinis sindromas, kuris ypač padidina įvairių piktybinių navikų atsiradimo tikimybę. Dėl šio sindromo onkologinė liga gali atsirasti bet kuriame organe. Taigi plaučiuose yra mano antras vėžys. Ne metastazė. Nustatyta trečia plaučių vėžio stadija“, – pasakoja į ligonę visai nepanaši, gerai nusiteikusi Vaida.

Teigiamų emocijų svarba

„Dabar geriu vaistus – man skiriama taikinių terapija, mano vėžys neoperuotinas. Labai sėkmingai snaudžia mano „draugelis“. Daktarai sakė, kad jis negeroje vietoje, aplink kraujagyslės.

Koks mano gyvenimas? Gyvenu kokybiškai. Žinoma, truputį riboju fizinę veiklą – yra atsiradęs nedidelis dusulys. Jei daugiau fiziškai padirbu, reikia atsikvėpti, sustoti, bet šiaip viskas normaliai, viską valgau, apetitas yra. Nesijaučiu blogai“, – pasakoja Vaida.

Ji pabrėžia, kad tiek sveikam žmogui, tiek sergančiam onkologine liga labai svarbu teigiamos emocijos.

„Štai, mano vyras irgi šypsosi. Jis tikina, kad viskas bus gerai. Žinoma, būna, naktį paverkiu. Kaip visi normalūs žmonės. Turiu du mažus vaikus, dėl jų stengiuosi išlikti pozityvi. Girdžiu sėkmingas pacienčių istorijas, kai, praėjus dešimčiai metų po gydymo, papasakoja savo kelionę per ligą. Tikiu, kad ir aš sulauksiu tokio momento“, – sako Vaida.

Vaida Gedvilaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Skyrė imunoterapiją

Moteris džiaugiasi, kad valstybė kompensuoja reikiamus vaistus, tarp jų – ir brangius. „Man buvo skirta ir imunoterapija, labai gera mano gydytoja Vaida Gedvilaitė – ją tiesiog myliu“, – gražiai apie ją prižiūrinčius gydytojus atsiliepia Vaida.

Ji prisipažįsta turėjusi baimių, kas bus, jeigu vaistai nesuveiks ar liga greitai plis. Šias baimes sukėlė nustatytas genetinis polinkis: jei jis bus stipresnis, vaistai nesuveiks.

„Man buvo skirtas agresyvus gydymas – chemospindulinis. Ligoninėje gulėjau du mėnesius. Chemospindulinio gydymo ritmas toks: iki pietų lašina chemiją, po pietų – spinduliuotė. Viskas praėjo labai gerai – sumažėjo navikas. Vėliau skyrė imunoterapiją. Ar buvo sunku? Man tikrai nebuvo sunku. Gydytojos V. Gedvilaitės nuomone, aš lengviau pakėliau gydymą, nes neturiu gretutinių ligų. Ir jaunas amžius turi daug įtakos, kad lengviau pakeltum agresyvų gydymą. Kaip toliau bus, nežinau, gyvenu nuo vienos kompiuterinės tomografijos iki kitos. Žiūrėsime, tikiuosi, kad bus gerai“, – šypsosi Vaida.

Suserga ir nerūkantys

NVI gydytoja pulmonologė V. Gedvilaitė pastebi: neretai žmonės įsitikinę, kad plaučių vėžys jiems negresia, nes jie nerūko. Toks įsitikinimas – klaidingas: statistika rodo, kad tarp žmonių, sergančių plaučių vėžiu, 15–20 proc. yra nerūkantys. Be to, riziką susirgti onkologine plaučių liga didina ir pasyvus rūkymas.

Įvertinti, anot medikės, reikėtų ir žalingą aplinkos poveikį sveikatai: „Jei dirbdami žmonės kvėpuoja įvairiausių kenksmingų medžiagų ar tiesiog kietųjų dalelių, tokių kaip smėlis, dulkės ar mikroplastikas [pripildytu oru], jei dirba be specialiųjų apsaugos priemonių – tai labai padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu.“

Didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu turi suvirintojai, žmonės, dirbantys grūdų beicavimo įmonėse, asbesto dulkių aplinkoje, – visur, kur didelė tikimybė įkvėpti žalingų kietųjų dalelių.

Taip pat ne visi žino, kad tikimybė susirgti plaučių vėžiu išauga gyvenant ar dirbant patalpose, kuriose yra aukštas vadinamosios radono spinduliuotės lygis. Radonas yra dujos, bet jo radioaktyviojo skilimo produktai – ne, tad jie prilimpa prie ore esančių dulkių dalelių. Patalpose radonas gali sklisti iš statybinių medžiagų.

Būna, kad pacientams kalbame apie būtinybę taikyti stiprų, agresyvų gydymą, o jie dar papildomai nori papildų, manydami, kad šie suveiks geriau nei vaistas. Tačiau plaučių vėžio neišgydys jokie papildai.

Kaip pasakoja V. Gedvilaitė, įkvėpus radono skilimo produktų, jų skleidžiama spinduliuotė gali pažeisti plaučius, didėja rizika susirgti plaučių vėžiu. Tiesa, rizikos dalis priklauso nuo radono koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojama, ir nuo to, kiek laiko žmogus buvo veikiamas.

Šiuo metu kai kurios įmonės, siekdamos mažinti plaučių vėžio riziką, savo patalpose jau atlieka radono spinduliuotės matavimus.

Žinoma, netinkami mitybos įpročiai, kitos lėtinės plaučių ligos, oro tarša, antsvoris, nejudrumas, stresas, miego stoka ir vyresnis amžius gali būti daugybės sveikatos problemų priežastys, plaučių vėžio – taip pat.

Itin klastinga liga

Pasak V. Gedvilaitės, plaučių vėžys yra itin klastinga liga – kartais net jauniems vyrams ir moterims, kurie gyvena sveikai, sportuoja, nerūko, diagnozuojamas ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Pirmoji stadija, pasak pašnekovės, paprastai nepasireiškia jokiais simptomais.

„Kai įvairūs ligos požymiai, tokie kaip dusulys, kosulys, skreplių su kraujo priemaiša iškosėjimas, krūtinės ląstos ar nugaros skausmas tampa pastebimi, dažniausiai liga jau būna pažengusi ir išplitusi“, – aiškina medikė.

V. Gedvilaitės teigimu, tik nedidelė dalis pacientų į gydytojų onkologų rankas patenka laiku, kai per profilaktinį patikrinimą, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, randama pakitimų plaučiuose. Būtent tada gydymo prognozės ir yra pačios optimistiškiausios.

„Iki šiol pagrindinė problema išlieka ta pati: daugelis pacientų nesureikšmina ligos simptomų ir būdami rizikos grupėje nesikreipia laiku į medikus. Todėl Lietuvoje net 80 proc. onkologinių susirgimų yra diagnozuojami, kai vėžys jau būna gerokai išplitęs“, – apgailestauja ji.

Nauja patikros programa

V. Gedvilaitė sako norinti visus paskatinti ir padrąsinti neatidėlioti profilaktinių patikrų – laiku diagnozuotas plaučių vėžys gali būti sėkmingai gydomas.

„Paprastas rentgeno tyrimas leidžia pastebėti ankstyvų stadijų plaučių vėžį. Todėl jį rekomenduoju atlikti privalomojo periodinio profilaktinio darbuotojo sveikatos patikrinimo metu. Tai ypač aktualu rūkantiems, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis ar tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo šia liga, nes genetinis faktorius irgi gali būti reikšmingas“, – perspėja NVI gydytoja pulmonologė.

Ji primena, kad krūtinės ląstos rentgenogramą galima atlikti beveik kiekvienoje poliklinikoje eilinio sveikatos patikrinimo metu.

„Siekiant mažinti mirštamumą nuo šios ligos, nuo kitų metų Lietuvoje planuojama pradėti nacionalinę ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programą, skirtą visiems 50–70 metų žmonėms. Bus atliekama itin tiksli plaučių mažos galios kompiuterinė tomografija, tyrimą kartoti gyventojai bus kviečiami kas 3 metus“, – apie netrukus prasidėsiančią programą pasakoja gydytoja.

Ji ragina nedelsti ir planuoti laiką šiai sveikatos patikrai. Šiuo metu Santaros klinikose jau pradėtas bandomasis šios programos etapas, ateityje ji bus tobulinama.

Lietuvoje vykdomos keturios onkologinių ligų prevencijai skirtos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio.

Kas laukia toliau?

Žmones, išgirdusius plaučių vėžio diagnozę, V. Gedvilaitė kviečia ne panikuoti, o pasitikėti medikais.

Girdžiu sėkmingas pacienčių istorijas, kai, praėjus dešimčiai metų po gydymo, papasakoja savo kelionę per ligą. Tikiu, kad ir aš sulauksiu tokio momento.

„Nepaisant atliktų radiologinių tyrimų, tik atlikus plaučių darinio biopsiją, plaučių vėžio diagnozę patvirtina gydytojas patologas. Jis ištiria pakitusį plaučių audinį ir pagal ląstelių tipą diagnozuoja vėžio tipą: smulkių arba nesmulkių ląstelių. Taip pat atsižvelgiama į genų mutacijas“, – aiškina medikė.

Skiriant gydymą atsižvelgiama ne tik į diagnozuotą vėžio histologinį tipą, bet ir ligos stadiją. Jei ligos stadija ankstyva, paprastai skiriamas operacinis gydymas. Vėliau, po patologo išvadų, sprendžiama dėl chemoterapinio ir (arba) spindulinio gydymo. Jei liga išplitusi vietiškai ir operuoti nebegalima, tokiam pacientui rekomenduojamas chemospindulinis gydymas ir po jo sprendžiama dėl imunoterapinio gydymo galimybių. Jeigu liga išplitusi arba progresuojanti, skiriamas medikamentinis gydymas: chemoterapija, derinant ją su imunoterapija ar tik imunoterapija, sprendžiama individualiai.

Net kai liga išplitusi, gydytojos pulmonologės teigimu, ją galima sustabdyti, pritaikius tinkamą gydymą.

„Kiekvieno paciento organizmas į gydymą reaguoja labai individualiai: vieniems navikinės masės sumažėja, kai kurios net visiškai išnyksta. Kitiems ligos procesas tiesiog sustoja, toliau neplinta. Mes tai irgi traktuojame kaip teigiamą rezultatą ir tęsiame gydymą“, – sako V. Gedvilaitė.

Deja, yra ir tokių atvejų, kai pažengusi liga nepasiduoda jokiam gydymui, progresuoja ir plinta į kitus organus. Todėl gydytoja dar kartą pabrėžia – siekiant mažinti mirštamumą nuo plaučių vėžio, itin svarbi  ankstyva diagnostika.

Kviečia pasitikėti medikais

Neretai pasitaiko atvejų, kai su onkologine liga susidūrę žmonės ima ieškoti informacijos internete, klausinėti panašią patirtį turinčių žmonių. V. Gedvilaitė prisipažįsta, kad sunkiausia matyti sergančius žmones, kurie prisiskaito nemokslinės literatūros ir mano, kad įvairiausi maisto papildai ar alternatyvioji medicina gali juos išgydyti: „Būna, kad pacientams kalbame apie būtinybę taikyti stiprų, agresyvų gydymą, o jie dar papildomai nori papildų, manydami, kad šie suveiks geriau nei vaistas. Tačiau plaučių vėžio neišgydys jokie papildai.“

Medikė įvardija ir dar vieną klaidą, kurią daro nemažai pacientų, – jie lygina savo situaciją su kaimyno ar pažįstamo žmogaus patirtimi.

„Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas. Jei kaimynui labai pasisekė arba, priešingai, labai nepasisekė, nereiškia, kad ir kito laukia toks pat likimas. Nėra vienodų ligos istorijų. Koks turi būti skiriamas gydymas, sprendžia medikai, atsižvelgdami į vėžio tipą ir ligos stadiją, gretutines ligas, paciento būklę. Tačiau gydymas – ne tik mediko, bet ir paciento darbas. Ne visi pacientai laikosi rekomendacijų. Norint pasiekti gerą rezultatą labai svarbus abipusis bendradarbiavimas“, – patirtimi dalijasi gydytoja V. Gedvilaitė.

Ji pataria pacientams ir jų artimiesiems niekada neprarasti vilties, nes kasmet atsiranda vis naujų gydymo metodų ir medikamentų.

„Niekada nesakome „ne“ gydymui. Turime ir ketvirtos stadijos plaučių vėžiu sergančių pacientų, kuriems pritaikėme gydymą ir ligą sustabdėme“, – tvirtina V. Gedvilaitė.