Pokalbis apie tai – su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Diagnostikos klinikos vadovu gydytoju radiologu endoskopuotoju Mindaugu Gajausku.

Vėžio registro duomenimis, storosios žarnos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 1 700 žmonių. Šis skaičius metai iš metų beveik nekinta, nepaisant daugiau kaip dešimt metų visoje šalyje vykdomos storosios žarnos vėžio prevencijos programos. Pagal šią programą 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims kartą per dvejus metus turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Kaip praneša Valstybinė ligonių kasa, jei testo atsakymas neigiamas – tyrimas kartojamas po dvejų metų, jei teigiamas – šeimos gydytojas turi išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai. Teigiama, kad gydytojų endoskopuotojų atliekama kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Prireikus kolonoskopijos metu atliekama ir polipektomija (gėrybinių auglių, vadinamųjų polipais, šalinimas endoskopijos metu, – red. past.).

– Jei storosios žarnos vėžio prevencijos programa padeda nustatyti ir priešvėžinius pakitimus, kai dar galima užbėgti ligai už akių, kodėl šio vėžio atvejų nemažėja?

– Jei ši programa nebūtų vykdoma, naujų šio vėžio atvejų būtų dramatiškai daugiau – galbūt net tris kartus daugiau nei dabar.

Jei žmogus jaučia tam tikrų simptomų, jei pakraujuoja iš storosios žarnos, šį tyrimą reikia atlikti nelaukiant minėto amžiaus.

Viena priežasčių, kodėl naujų storosios žarnos vėžio atvejų radikaliai nemažėja – pagal prevencijos programą pasitikrina toli gražu ne visi 50–74 metų amžiaus žmonės, kuriems ji skirta. Kitos svarbios priežastys – nesveika mityba (pvz., rūkyto maisto gausa), ilgalaikis stresas ir žalingi įpročiai.

Pagal prevencinę programą, kolonoskopijos tyrimui į 50–74 metų amžiaus grupę patenkantys žmonės siunčiami tik atlikus tyrimą, kai išmatose randama slapto kraujo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad, jei žmogus jaučia tam tikrų simptomų, jei pakraujuoja iš storosios žarnos, šį tyrimą reikia atlikti nelaukiant minėto amžiaus.

– Paaiškinkite detaliau, kaip kolonoskopija padeda užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui?

– Kolonoskopija visame pasaulyje išlieka auksinio standarto procedūra, skirta storosios žarnos adenominiams polipams rasti ir jiems pašalinti. Taigi, kolonoskopija yra ir diagnostinis, ir gydymo metodas: adenominiai polipai pašalinami tos pačios kolonoskopijos metu. Taip užkertamas kelias vėžiui, nes adenominis polipas per 3–5 metus gali virsti adenokarcinoma – vėžiniu polipu. Per kiek laiko jis tokiu virs, labai individualu – tai priklauso nuo to, kiek bus įsitraukusios organizmo gynybinės reakcijos.

Onkologinės ligos diagnozė žmogui gali skambėti kaip nuosprendis, tačiau iš tiesų šiuolaikinė medicina suteikia daug galimybių pasveikti.

Kiekvienas susirgimas vėžiu paliečia ne tik tiesiogiai tą žmogų ar jo aplinką – paliečia visą visuomenę. Tokio žmogaus gydymas brangiai kainuoja valstybei – nuo keliasdešimties tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų.

– Kiek patikimas yra slapto kraujo testas?

– Nė vienas testas nėra patikimas 100 proc.

Kraujavimas žarnyne gali pasireikšti tik epizodiškai.

Testas yra labai jautrus. Pvz., jei, valydamasis dantis, žmogus pažeidžia dantenas ir jos pradeda kraujuoti, o tas kraujas nuryjamas, patenka į virškinimo traktą, žarnyną – užtenka net tokio nedidelio kiekio kraujo, galima sakyti, lašo, kad minėtas testas jau būtų teigiamas, tačiau šis atsakymas bus klaidinantis. Tokiu atveju žmogui bus skirta kolonoskopija. Jeigu ją atlikę nieko blogo nerandame, darome prielaidą, kad galbūt slapto kraujo išmatose tyrimas buvo teigiamas dėl to vieno ar kelių kraujo lašų, atsitiktinai patekusių į virškinimo traktą ir taip pasiekusių storąją žarną. Kaip minėjau, tas testas labai jautrus. Jis nematuoja kraujo kiekio išmatose procentais, bet reaguoja į ląstelių – raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičius.

Suabejojęs tyrimo rezultatais, šį tyrimą žmogus gali atlikti pats. Tai nesudėtinga, juo labiau kad šių testų galima laisvai įsigyti vaistinėse. Kaip mes juokaujame, žmogus gali pažaisti tyrimų laboratoriją savo vonioje. Čia turiu atkreipti dėmesį, kad žmonės kartais sako: pasidariau testą, antra juostelė buvo labai neryški – tikriausiai viskas gerai. Nieko panašaus. Antra juostelė, jeigu ji ir neryški, yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytojus.

– Jei žmogus atliko slapto kraujo tyrimą, testas neigiamas, bet jis jaučia tam tikrų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytojus?

– Būtinai. Jei vystosi onkologinė liga, žmogus jaus diskomfortą pilve, nepastovų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimas jam greičiausiai kaitaliosis su laisvesniais viduriais. Net jei slapto kraujo nebus aptikta, toks žmogus jaus minėtų simptomų. Tokiu atveju būtinai reikėtų kreiptis į gydytojus. Deja, bet ypač vyrai linkę tai ignoruoti: tai pakietėjo viduriai, tai vidurius paleido – jie numoja ranka: „Ai, nieko tokio, visko būna“ ir pas gydytojus neina.

Tiesa, šiuo atveju, jei slapto kraujo išmatose testas neigiamas, kelias iki mūsų, gydytojų endoskopuotojų, yra ilgesnis, nes šeimos gydytojas tokiu atveju dažniausiai išrašo siuntimas pas gydytoją gastroenterologą, kuris paprastai skiria papildomų tyrimų. Tačiau galiausiai tas žmogus vis tiek pateks pas gydytoją endoskopuotoją kolonoskopijos tyrimui atlikti.

Užtenka net nedidelio kiekio kraujo, galima sakyti, lašo, kad minėtas testas jau būtų teigiamas.

– Jei, remiantis minėtu slapto kraujo tyrimu, ne visada pavyksta nustatyti storosios žarnos ligą, galbūt kolonoskopijos tyrimą reikėtų skirti visiems be išimties 50–74 metų amžiaus žmonėms, kad būtų išvengta vėlyvų storosios žarnos vėžio stadijų?

– Pavyzdžiui, Japonijoje taip ir daroma. Anksčiau šioje šalyje buvo nustatoma labai daug su virškinimo sistema susijusio vėžio atvejų. Vėliau tai buvo susieta su labai gausiu rūkytos žuvies vartojimu. Pradėta tam tikra informacinė kampanija, ir rūkyta žuvis beveik dingo iš japonų   raciono. Sumažėjo ir vėžio atvejų, tačiau prevencijos priemonės išliko – Japonijoje visiems asmenims nuo 40 metų skiriamas kolonoskopijos tyrimas.

Kolonoskopija yra skausmingas tyrimas, dėl to jis dažniausiai atliekamas taikant narkozę. Jį atliekant, dirba visa gydytojų komanda – tai gana brangus tyrimas. Reikėtų mokslinio tyrimo, kuris padėtų atsakyti į klausimą, ar reikia Lietuvoje visiems asmenims nuo 40 ar nuo 50 metų daryti kolonoskopijas, ar tai pasiteisintų.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad, jei visus iš eilės tirtume, susidarytų ilgos eilės, kuriose reikėtų laukti ir tiems, kuriems tokio tyrimo iš tiesų labai reikia. Jei žmogus su progresuojančiu storosios žarnos vėžiu to tyrimo lauks metus ar panašiai, per tą laiką liga gali labai smarkiai pažengti.

Kaip jau skelbta, tęsiant pernai pradėtą bandomąjį projektą, kuriuo siekiama daugiau gyventojų pritraukti pasitikrinti dėl vėžio, iki šių metų pabaigos žmonėms iš tikslinių grupių bus išsiųsta dar 16 tūkst. asmeninių kvietimų išsitirti.