Praėjusių metų lapkritį Kauno klinikose ir Santaros klinikose pradėtas vykdyti storosios žarnos vėžio centralizuotos ankstyvosios diagnostikos programos bandomasis projektas. Dar viena naujovė – pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacinė sistema (SAIS) turėtų užtikrinti, kad gyventojai laiku būtų informuojami ir kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Asmeniniai kvietimai siunčiami laiškais, e. paštu ir SMS žinutėmis. Vykti tyrimui į gydymo įstaigą jiems nereikės: kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gaus mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti (su užklijuotu lipduku su asmens vardu, pavarde, identifikacijos numeriu ir QR kodu), instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal.

Bandomasis projektas truks iki šių metų pabaigos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja, kad nuo 2026 m. šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.

Anot A. Dulsko, programos pokyčiai – į namus siunčiamas testas – padės pritraukti daugiau atitinkamo amžiaus sveikai besijaučiančių žmonių atlikti testą profilaktiškai. „Manau, pagal programą pasitikrinančių gyventojų skaičius turėtų padidėti. Aišku, būtinai reikės atlikti analizę ir įvertinti, ar šis pokytis tikrai veikia. Tyrimai rodo, kad aktyvesnis kvietimas, testų komplektų siuntimas, dovanų kuponai pasitikrinimo dažnį gali padidinti iki 20–25 proc.“, – įsitikinęs A. Dulskas.

– Ką pasakytumėte žmonėms, ragindamas pasitikrinti profilaktiškai dėl storosios žarnos vėžio?

– Tikrinkitės, tikrinkitės ir dar kartą tikrinkitės. Tai gali išgelbėti jūsų gyvybę. Anksti diagnozavus ligą taip pat galima išvengti ilgo ir dažnai sunkaus, paprastai gyvenimo kokybę neigiamai veikiančio gydymo.

– Kodėl, jūsų nuomone, stringa patikros programa?

– Manau, programa stringa dėl dviejų dalykų: informacijos trūkumo ir nepagrįstų žmonių baimių. Ką tik atlikome pacientų apklausą – dažniausi atsakymai į klausimą, kodėl nepasitikrino, buvo tokie: šeimos gydytojas nepasakė, neturėjo nusiskundimų arba bijojo, kad nustatys vėžį.

Tad dar kartą pasikartosiu – kiekvienas žmogus pats atsakingas už savo sveikatą. Nereikia laukti, kol kas nors pasakys. Žinoma, ir mes, specialistai, ir SAM turėtume daugiau ir dažniau kalbėti apie vėžio profilaktiką. Tai turi būti įskiepyta mūsų galvose nuo mažų dienų – profilaktiškai tikrintis yra gerai.

– Pirmo žingsnio baimė pasidaryti testą, vis dar stigmatizuota „gėdinga“ tema, kolonoskopijos baimė – juk visa tai taip pat trukdo žmogui profilaktiškai pasitikrinti?

– Tikrai taip. Vis dėlto reikia daug kalbėti, sklaidyti baimes ir stigmas. Viena noriu pabrėžti – patikros programa nelygu kolonoskopijai. Tik 10–12 proc. besitikrinančių žmonių testas būna teigiamas ir tik jiems skiriamas kolonoskopinis tyrimas. Taigi 90 proc. dalyvaujantiems programoje patikra ir baigiasi testo atlikimu. Kolonoskopijos taip pat nereikia bijoti – procedūra atliekama taikant nejautrą, žmogus nieko nejaučia. Komplikacijų rizika – labai labai maža.

– Ar po teigiamo testo nereikia žmogui laukti eilėje dar ir kolonoskopinio tyrimo?

– Tai dar vienas mitas – eilės dažnai tikrai trumpos, laukti ilgai nereikia. Mūsų atliktoje apklausoje vienas iš klausimų buvo, kiek laiko reikėjo laukti kolonoskopijos. Didžioji respondentų dalis atsakė, kad iki dviejų savaičių. Tai labai trumpas laiko tarpas. Žinoma, tikslinė apklausos grupė daugiausia buvo iš didžiųjų miestų, kur greičiau galima rasti kolonoskopijas atliekančią įstaigą. Tai galėjo turėti įtakos duomenims. Kita vertus, kalbame apie žmones, nejaučiančius simptomų ir tikrai galinčius laukti. Tik apie 5 proc. tų, kurių testas buvo teigiamas, buvo nustatytas vėžys. Tad skaičiai tikrai negąsdinantys.