Vegetarizmas, veganizmas – nebūtinai sveikiau

„Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikai arba ne. Pasirinkimas veganiškų, vegetariškų ar ekologiškų maisto produktų dar nereiškia, kad mityba subalansuota, kad gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis – alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Išeina taip, kad žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus. Taip pat, kai vegetarų ar veganų mityba būna nesubalansuota, neretai racione atsiranda „kosminiai“ rafinuoto cukraus. Pasitaiko saikingumo nepaisymas, o persivalgymo pasekmės pasireiškia padidėjusiu svoriu.

Juk energijos reikia iš kur nors gauti? Kai negauni pakankamai baltymų, kas belieka – tik rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusias prastos kokybės riebalais ar kitą prastą maistą. Žinoma, subalansavus vegetarinę mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę”, – teigia mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

Ji kviečia atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti t.y. ekologiškus ar įprastinius, mėsą valgyti ar ne, bet nekalba, kaip ir kiek jų suvalgyti. Visuomenėje vis dar nėra valgymo kultūros tradicijų. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadienio pietų. R. Bogušienė sako, kad maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, tai – kultūros ir bendravimo dalis su mus supančiais artimaisiais. „Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalinasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Jau nekalbu apie tokias tradicijas kaip valgių gaminimą, daržovių ar žalumynų auginimą kartu su vaikais. Taip perduodame ne tik tradicijas iš kartos į kartą, bet šalia mūsų auga laimingi ir savimi pasitikintys vaikai“, – sako mitybos specialistė.

Anot jos, kaip drabužių mados pasaulyje, taip ir maisto srityje egzistuoja tam tikros tendencijos. Vegetarizmą, veganizmą, augalinės kilmės maisto vartojimą R. Bogušienė priskiria prie mados tendencijų, kita vertus sako suprantanti žmones, kurie dėl etinių sumetimų atsisako vartoti gyvūninės kilmės produktus. „Ne paslaptis, kad dirbdama mėsos pramonėje pati tam tikrą laiką mėsos produktų nevartojau. Nors vėliau ir pradėjau valgyti mėsą, vartoju ją ne perdirbtą (rūkytą, vytintą, sūdytą, mėsos faršą ir pan.), o tik šviežiai paruoštą. Ir nesuvalgau tiek, kiek būdinga dažnam lietuviui, kurio pusryčiai, pietūs ir vakarienė neapsieina be mėsos“, – pasakojo ji.

Mitybos specialistė rekomenduoja pirmenybę teikti ekologiškiems neperdirbtiems maisto produktams, o renkantis perdirbtus maisto produktus skaityti etiketes ir įvertinti jų sudėtį. Mat juose gali būti ne tik pridėtinio cukraus, druskos dideli kiekiai, bet ir gausu prastos kokybės rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų.

Koks sveikos mitybos apibrėžimas?

R. Bogušienė mano, kad visais laikais sveika mityba turi ir turės vieną apibrėžimą – ji yra ir bus ne mada, o būtinybė. „Žmonės puikiai supranta, kad kokį kurą į save pilame, tokie ir esame. Žinoma, žmogaus su automobiliu negalime sulyginti. Juk pagal Hipokratą maistas prilyginamas vaistui, tuo ir skiriamės nuo automobilio – mums maistas padeda išsaugoti sveikatą ir leidžia atsinaujinti ląstelėms arba griauna sveikatą ir sudaro palankias sąlygas ligoms gyvuoti. Taip pat svarbu, kaip tą maisto produktą, mūsų organizmo kurą, suvalgysime ir kaip organizmas jį suvirškins. Jei mėsos ar pupelių nekramtome, tai nesistebėkime, kad sutrinka virškinimas, o nesuvirškintas produktas sudaro puikias sąlygas puvimo procesui, kurio metu išsiskiria mūsų organizmui žalingos medžiagos“, – aiškino ji.

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad maisto produktai turi būtų užauginti sveikatai palankiu būdu t.y. naudojant tik tas priemones, kurios būtinos praturtinti dirvą, augalą, kad jis nebūtų užterštas kenkėjais ar ligomis. Visi kasdieniai maisto produktai turi būti „gryni“ t.y. kuo mažiau perdirbti. Jei grietinė, tai grietinė, o ne augalinių riebalų mišinys. Jei bulvė, tai bulvė, o ne bulvių traškučiai. Jei saldumynas, tai morka su medumi ar tikrojo juodojo šokolado gabalėlis, o ne hidrintų riebalų ir rafinuoto cukraus spalvotas pakelis. Maisto gaminiai turi būti nepersūdyti, dirbtinai nepersaldinti, „neplaukiantys“ riebaluose.

„Gaminant patiekalus, svarbu išsaugoti produkto maistinę vertę ir jo neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Kas iš to, jei ekologišką bulvę apkepsime aliejuje iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos – kancerogeninės medžiagos akrilamidai – garantuoti. Dar pridurčiau, kad visais laikais bus svarbi valgymo kultūra ir lėtas valgymas, nes tik taip pajusime, kiek turime suvalgyti“, – sakė R. Bogušienė.

Svarbiausia – vidinė ramybė

Visų svarbiausia – vidinė ramybė, harmonija su savimi ir aplinka. Kai jautiesi mylintis save ir pasaulį aplink bei iš esmės laimingas, niekada neleisi savo organizmo teršti prastu maistu. Nepraleisi valgymų, pagal juos planuosi savo dieną, nes žinai ir jauti, ko reikia tavo organizmui. Jei valgai nereguliariai, po 5–6 valandų nevalgymo, garantuotai kitą kartą persivalgysi.

Įsiklausęs į savo organizmą jausi, koks aktyvumas ar rytinė mankšta, o gal meditacija labiausiai reikalinga. Nei vienas specialistas negali pasakyti, kas tau tiksliai tinka ir kaip tu turi gyventi sveikai, jie turi praplėsti tavo požiūrį apie sveikatai palankų gyvenimo būdą, o tu turi atsirinkti pats, kas tau palanku.