Šeimos gydytojai: planuojama sovietinio sveikatos modelio rekonstrukcija

Lietuvos šeimos gydytojų kolegija (LŠGK) ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) kritikuoja vykdomą sveikatos reformą. Jos teigia, kad jungiant pirminę sveikatos priežiūrą su antrine bus padaryta daug žalos, vadina tai vegetuojančių rajono ligoninių gelbėjimu ir sovietine patirtimi.

Atkurs sovietinį modelį?

Ketvirtadienį LŠGK ir LŠGPS išplatino kreipimąsi į Seimo narius, Prezidento kanceliariją ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

„Šeimos medicina – vienas ryškiausių ir sėkmingiausių nepriklausomos Lietuvos sveikatos sistemos laimėjimų. Apklausos rodo, kad pacientai šeimos gydytojais pasitiki labiausiai, ES kontekste mūsų šalis patenka tarp pirminės sveikatos priežiūros lyderių. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) retorika dėl šeimos medicinos neefektyvumo yra neteisinga, nepagrįstai žeminanti ir skaudinanti mūsų bendruomenę. SAM planuojama sveikatos reforma, pagal kurią siekiama šeimos medicinos įstaigas sujungti su ligoninėmis, yra sovietinio sveikatos modelio rekonstrukcija. Tiek metų ėję į priekį esame stabdomi ir verčiami gręžtis atgal. Sveikatos sistemai reikalingi pokyčiai, tačiau atsisakome grįžti į praeitį – mes ir mūsų komandos norime eiti pažangos keliu. To nusipelnė ir mūsų pacientai. Padėkite mums padėti jums: saugokime šeimos mediciną“, – rašoma žiniasklaidai išplatinto kreipimosi prieraše.

Susipažinę su dokumentais, susijusiais su sveikatos reforma, – svarstomais Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais – LŠGK ir LŠGPS atstovai pareiškė nepritarimą siūlomiems pakeitimams.

Olga Vasiliauskienė. / A. Snarskienės nuotr.

Kreipimesi rašoma, kad šalies pirminės sveikatos priežiūros pasiekimai Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos komisijos (EK) vertinimu yra vieni reikšmingiausių pasiekimų Lietuvos sveikatos sistemoje, šios institucijos esą kaip tik rekomenduoja toliau stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą.

Dabar man atrodo, kad gydysiu tik slogas, kurios po septynių dienų praeina ir pačios.

„EK išvadose teigiama, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės priežiūros (...) tinklo. Todėl pirminės sveikatos priežiūros institucijos iš esmės užtikrina ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas sunkiai sergantiems, poliligotiems, vyresnio amžiaus asmenims. (...) EK pabrėžia, kad, transformuodama sveikatos sistemos tinklą, Lietuva turi orientuotis ne į slaugos paslaugų plėtrą stacionaruose, o būtent plėtoti slaugos paslaugas pacientų namuose, nes ambulatorinių paslaugų poreikis namuose Lietuvoje tenkinamas tris kartus blogiau nei ES vidurkis“, – rašoma kreipimesi.

Neefektyvios paslaugos

Pasak LŠGK ir LŠGPS, kaip teigiama moksliniais tyrimais pagrįstuose EBPO dokumentuose ir EK išvadose, pagrindinė Lietuvos sveikatos sistemos yda yra ne paslaugų neprieinamumas, o žemas efektyvumas.

„Aukšti sveikatos sistemos (gydymo) priemonėmis išvengiamo mirtingumo rezultatai rodo nepakankamą sveikatos priežiūros veiksmingumą. Todėl pagrindinės šalies sveikatos sistemos stiprinimo kryptys, kurias skatina ir EK, yra šios: pirminės sveikatos stiprinimas, ilgalaikės priežiūros tinklo diegimas ir plėtra, stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų konsolidavimas, jų teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo didinimas“, – teigiama LŠGK prezidento prof. Leono Valiaus ir LŠGPS pirmininko Eimanto Brazaičio pasirašytame dokumente.

Kreipimesi abejojama, ar sveikatos reformą planuojantys politikai yra bent paviršutiniškai susipažinę su tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, moksliniais tyrimais ir Lietuvos sveikatos rodikliais.

„Kokie yra šios neva reformos tikslai, be akivaizdaus tikslo – padaryti pokytį tik dėl formalaus pagrindo „įsisavinti“ ES skiriamas lėšas? Padidinti paslaugų prieinamumą pacientams? Užtikrinti geresnę sveikatos sistemos integraciją?“ – klausia kreipimosi autoriai.

LŠGK ir LŠGPS atstovai įsitikinę, kad pagal sveikatos reformą planuojamas pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikiančių institucijų sujungimas labai susilpnins pirminę sveikatos priežiūrą.

Pasak jų, didelės dalies rajoninių ligoninių veikla yra neefektyvi, ligoninės neišsilaiko finansiškai, dėl to daugelį metų siekta prijungti sėkmingai veikiančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas prie ligoninių, taip padedant šioms išsilaikyti.

Ignoruojami: vienas iš kreipimąsi pasirašiusiųjų L.Valius pastebėjo, kad planuojant sveikatos reformas į šeimos gydytojų nuomonę paprastai neįsiklausoma. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Šeimos medicinos bendruomenė yra (...) šokiruota tokio akibrokšto – pirminio ir antrinio lygio (teikiančio net ir stacionarias paslaugas!) sujungimo. Jokia vakarietiškos demokratijos šalis neturi tokios praktikos, tačiau ji išlieka populiari Rusijoje, kai kurie elementai stebimi kai kuriose buvusio socialistinio bloko šalyse“, – teigiama dviejų šeimos gydytojų asociacijų vadovų pasirašytame dokumente.

Pasak šeimos gydytojų atstovų, dabartinių sveikatos politikų pamėgtas teiginys, kad aukšti išvengiamos hospitalizacijos rodikliai rajoninėse ligoninėse yra nulemti neefektyvios pirminės sveikatos priežiūros, yra tik populiari demagogija. Kad tokie teiginiai neteisingi, esą liudija ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų išvados. „Anot jų, norint sumažinti išvengiamos hospitalizacijos rodiklius, pirmiausia reikia sumažinti perteklinę ligoninių lovų pasiūlą, o tik tada investuoti į pirminės sveikatos priežiūros darbo kokybę, nes pasiūla visada gimdo paklausą. Rajoninės ligoninės, beje, net ir neneigia, kad stacionarizuodamos pacientus sprendžia socialines problemas“, – rašoma kreipimesi. Tokį socialinių problemų „sprendimą“ šeimos gydytojų organizacijų vadovai vadina visiškai neveiksmingu, priimtinu tik posovietinėms sistemoms, bet ne vakarietiškoms demokratijoms.

SAM planuojama sveikatos reforma, pagal kurią siekiama šeimos medicinos įstaigas sujungti su ligoninėmis, yra sovietinio sveikatos modelio rekonstrukcija.

Paslaugų namuose nestiprins

„Sujungus pirminės priežiūros centrus su rajono ligoninėmis galima tikėtis tik didesnio slaugos paslaugų teikimo tose ligoninėse, o ne ypač Lietuvai aktualių slaugos paslaugų namuose“, – prognozuoja kreipimosi autoriai. Jie svarsto, kad rajono ligoninės netransformuojamos į slaugos ligonines tik dėl to, kad EK tam nepritaria, pabrėždama ilgalaikės priežiūros paslaugų namuose, o ne stacionaruose plėtros poreikį. „Atrodo, rastas „puikus“ sprendimas – po pirmine sveikatos priežiūra formaliai „pakišti“ neefektyvias rajono ligonines ir tokiu būdu (...) toliau vykdyti tą pačią ligoninių veiklą, kuri daugiausia atsakinga už žemą visos sveikatos sistemos efektyvumą“, – rašoma kreipimesi.

Pasak šio dokumento autorių, reforma turėtų prasidėti nuo skaitmeninių sistemų integracijos.

Dabartinę situaciją šioje srityje dokumento autoriai vadina graudžia: Valstybinė ligonių kasa esą nesugeba pasinaudoti Registrų centro valdomais duomenimis, kad apskaičiuotų, kiek šeimos gydytojai išrašo antibiotikų receptų suaugusiesiems, be to, teikdami ilgalaikės priežiūros paslaugas namuose, sveikatos ir socialinio sektoriaus atstovai dėl nesamos skirtingų e.sistemų integracijos negali efektyviai bendradarbiauti.

„Galvojant apie pacientą ir paslaugų kokybę, pirmiausia reikia integruoti elektroninių duomenų sistemas, o ne įstaigas. Ir išskirtinai apmaudu, kad Lietuva skaitmeninėje epochoje skolintais pinigais finansuos ne skaitmenines reformas, o archajines struktūrines reformas, sugrąžinsiančias Lietuvą į sovietinio klestėjimo epochą, kai poliklinikos ir buvo sujungtos su ligoninėmis“, – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai teigia: „Puikiai žinodami, kad mūsų kategoriškai nepritarianti pozicija gali būti vėl ignoruojama, vis tiek jaučiame pilietinę pareigą ją išsakyti, kad būtų akivaizdu, jog sovietinio sveikatos sistemos modelio rekonstrukcija nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvykdyta kategoriškai prieštaraujant šeimos medicinos bendruomenei.“

Neapsieis be specialistų

Savo poziciją dėl vykdomos reformos gydytojai išsako ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie jų atkreipia dėmesį į tai, kad pagal planuojamą reformą šeimos gydytojas pats vienas paciento gydyti nebegalės – net ir elementariu atveju nebus galima apsieiti be gydytojo specialisto.

Daugiau kaip 20 m. šeimos gydytojos darbo stažą turinti Olga Vasiliauskienė savo feisbuko paskyroje rašo: „Iš pirmo žvilgsnio su reforma viskas kaip ir gerai. Visų mūsų tikslas – sveikas pacientas, pagerinti sveikatą, išpildyti lūkesčius (...). Gal ir nebloga perspektyva dirbti komandoje su vidaus ligų gydytoju, chirurgu, ginekologu, pediatru ir kt.... Bet realybė, kaip toje patarlėje, tokia: „Penkios auklės – vaikas be galvos.“ Kas atsakys už mūsų pacientą? Žinome tokių pacientų, kurie apibėgs dešimt specialistų, kol išmintingiausias pasiųs pas šeimos gydytoją... O kur dar poliligoti pacientai, kuriiems daugiafunkcės sveikatos paslaugos yra daugiau našta nei nauda.“

O.Vasiliauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad dėl planuojamos reformos šeimos gydytojams gali sumažėti atlyginimai, o gydytojai specialistai bus labai apkrauti darbu, nes jų konsultacijų reikės ypač dažnai. „Deja, bet taip pat nesuradau ir finansinės reformos naudos eiliniam medikui, atlyginimai visiems ir vėl „po truputį”. Puikiai žinome, specialistų paslaugos brangios kiekvienai šaliai, pagal naujos reformos planą atrodo, kad esame turtingesni ne tik už skandinavus, bet ir už Šveicariją“, – rašo šeimos gydytoja.

Pasak gydytojos, pagal planuojamą šeimos gydytojo darbo reformą, atrodo, iš jo bus atimta teisė diagnozuoti ir gydyti daugelį iki šiol gydytų ligų. „Dabar man atrodo, kad gydysiu tik slogas, kurios po septynių dienų praeina ir pačios“, – ironizavo O.Vasiliauskienė.

Vykdomos sveikatos reformos architektai – SAM. Viešumoje šią reformą dažniausiai pristato ministras Arūnas Dulkys. SAM vakar paprašėme komentaro, atsakant į sveikatos reformos adresu šeimos gydytojų organizacijų išsakytą kritiką. Iki vėlyvos popietės ministerijos komentaro nesulaukėme. Pasak SAM Spaudos tarnybos patarėjos Neringos Mikėnaitės, tarnybos specialistai buvo užimti iš anksto suplanuotais darbais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau

manau portretas
pirmiausia ,kad seimos gyd.gydytu, reikia laika skirti gydymui,o ne siuntimu ir visokiu popieriu rasymui,tai tusciai gaistama.kad galetu padaryti visus reikiamus tyrimus,jei reikia ta pacia diena nusiustu pas specialista,o nelaukti 2 menesius

Nijolė

Nijolė portretas
Visiškai nepasitikiu šeimos gydytojais - pas kokį specialistą siųsti turiu pati žinoti, kitaip nesiunčia, praktiškai visi tyrimai mokami arba jų nedaro, ligų prevencija, pvz. širdies ir kraujagyslių - formalaus pobūdžio, net spaudimo nematuoja, dėl blogų tyrimų nemato reikalo nei informuoti nei paaiškinti, iki antrinio lygio specialisto eilės gali ir nesulaukti, ypač jei kažkas rimto, matyt, daug kas ir nesulaukia.

ačiū Dievui dar gyvas, bet rimtas ligonis

ačiū Dievui dar gyvas, bet rimtas ligonis portretas
Kėkviena reforma sukelia erzelį, nes paliečia žmones, jų algas ar tiesiog galimybę toliau dirbti ir galbūt neblogai gyventi. Man kaip pacientui neaišku, kodėl jeigu man reikia eiti pas kardiologą, turiu eiti pas šeimos gydytoją gauti siuntimą? (nes taip sutvarkyta medikų apmokėjimo sistema) Ir taip pas bet kurį specialistą esant reikalui. Jeigu man pas proktologą nereikia ,ten ir neinu. Dabar ŠEIMOS gydytojas - tarsi visų galų meistras, bet galiausiai siunčia pas specialistą. Ir kam tai reikalinga?????
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių