- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė prof. Ligita Jančorienė teigia, kad pasiskiepijusiems asmenims iš galimybių paso panaikintas serologinis tyrimas neleidžia vertinti imuniteto nuo COVID-19 ligos kokybiškumo.
„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo, nes, kai atlieka klinikinius tyrimus vakcinų efektyvumo, tai matuojami visai kiti antikūnai, kurių tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie gali parodyti apie žmogaus apsaugą“, – sakė L. Jančorienė.
„Todėl manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.
Profesorės teigimu, sprendimas įtraukti antikūnų tyrimą į galimybių pasą buvo politinis.
Savo ruožtu SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad iš galimybių paso yra išbraukti tik tie serologiniai tyrimai, kurie yra atlikti po vakcinacijos.
Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome.
„Asmenys, jeigu yra persirgę COVID-19 liga, galbūt net nežinojo, kad persirgo, bet tiesiog atlieka kiekybinį arba pusiau kiekybinį serologinį tyrimą, tai jie ir toliau galės gauti galimybių pasą. Čia vienintelis dalykas, kad po vakcinacijos nebebus atliekamas serologinis tyrimas, kad tiesiog žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė G. Megelinskienė.
Antikūnus tirtis gali būti tikslinga tik vienu atveju
L. Jančorienė pabrėžia, kad antikūnus tirtis gyventojams nėra prasminga. Jos teigimu, šis tyrimas yra tikslingas nebent tuomet, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali apskritai nesusidaryti.
„Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome. Nes šis antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas ir atliekamas įvairiose Lietuvos laboratorijose, jis neatspindi vakcinos efektyvumo, ne tas tyrimas turėtų būti atliktas šiam tikslui įvertinti. Tačiau galbūt tikslingas tyrimas būtų tik vienu atveju, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali visai nesusidaryti“, – sakė L. Jančorienė.
„Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijos, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą, onkologinį gydymą, biologinę terapiją ir t.t.“, – atkreipė dėmesį ji.
Pasak profesorės, šiai gyventojų grupei antikūnus tirtis gali būti sprendžiant dėl papildomos stiprinančiosios dozės.
Kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka, kol kas neaišku
G. Megelinskienė taip pat pripažįsta kol kas negalinti atsakyti, kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka.
„Tam tikroms grupėms yra sudaryta galimybė atlikti serologonius antikūnų tyrimus nemokamai. Kurios grupės tai bus toliau, dabar, šią minutę, patikslinti negaliu. Kas yra dabar, tai nemokamą antikūnų tyrimą gali padaryti pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos dozės suleidimo. Ar tai bus pakeista ar ne, šią akimirką negaliu pakomentuoti“, – sakė G. Megelinskienė.
„Taip pat vaikams nuo 12 iki 16 metų galima atlikti nemokamą tyrimą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vakcinuoti, ar sirgo COVID-19 liga. Ne dažniau kaip kas 30 dienų šį tyrimą galima daryti. Na, ir persirgusiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję viena „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos doze, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos suleidimo“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį posėdyje apsisprendė pritarti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotiems galimybių paso tvarkos pakeitimams. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio (antikūnų) tyrimo rezultatą. Pakeitimais numatoma, kad pasiskiepiję asmenys galimybių paso galiojimo su šiais testais pratęsti nebegalės.
Ši tvarka įsigalios sausio 10 dieną.
Vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...