L. Jančorienė: COVID-19 serologiniai tyrimai neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo

„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo, nes, kai atlieka klinikinius tyrimus vakcinų efektyvumo, tai matuojami visai kiti antikūnai, kurių tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie gali parodyti apie žmogaus apsaugą“, – sakė L. Jančorienė.

„Todėl manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.

Profesorės teigimu, sprendimas įtraukti antikūnų tyrimą į galimybių pasą buvo politinis.

Savo ruožtu SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad iš galimybių paso yra išbraukti tik tie serologiniai tyrimai, kurie yra atlikti po vakcinacijos.

Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome.

„Asmenys, jeigu yra persirgę COVID-19 liga, galbūt net nežinojo, kad persirgo, bet tiesiog atlieka kiekybinį arba pusiau kiekybinį serologinį tyrimą, tai jie ir toliau galės gauti galimybių pasą. Čia vienintelis dalykas, kad po vakcinacijos nebebus atliekamas serologinis tyrimas, kad tiesiog žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė G. Megelinskienė.

Antikūnus tirtis gali būti tikslinga tik vienu atveju

L. Jančorienė pabrėžia, kad antikūnus tirtis gyventojams nėra prasminga. Jos teigimu, šis tyrimas yra tikslingas nebent tuomet, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali apskritai nesusidaryti.

„Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome. Nes šis antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas ir atliekamas įvairiose Lietuvos laboratorijose, jis neatspindi vakcinos efektyvumo, ne tas tyrimas turėtų būti atliktas šiam tikslui įvertinti. Tačiau galbūt tikslingas tyrimas būtų tik vienu atveju, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali visai nesusidaryti“, – sakė L. Jančorienė.

„Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijos, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą, onkologinį gydymą, biologinę terapiją ir t.t.“, – atkreipė dėmesį ji.

Pasak profesorės, šiai gyventojų grupei antikūnus tirtis gali būti sprendžiant dėl papildomos stiprinančiosios dozės.

Kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka, kol kas neaišku

G. Megelinskienė taip pat pripažįsta kol kas negalinti atsakyti, kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka.

„Tam tikroms grupėms yra sudaryta galimybė atlikti serologonius antikūnų tyrimus nemokamai. Kurios grupės tai bus toliau, dabar, šią minutę, patikslinti negaliu. Kas yra dabar, tai nemokamą antikūnų tyrimą gali padaryti pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos dozės suleidimo. Ar tai bus pakeista ar ne, šią akimirką negaliu pakomentuoti“, – sakė G. Megelinskienė.

„Taip pat vaikams nuo 12 iki 16 metų galima atlikti nemokamą tyrimą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vakcinuoti, ar sirgo COVID-19 liga. Ne dažniau kaip kas 30 dienų šį tyrimą galima daryti. Na, ir persirgusiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję viena „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos doze, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos suleidimo“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį posėdyje apsisprendė pritarti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotiems galimybių paso tvarkos pakeitimams. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio (antikūnų) tyrimo rezultatą. Pakeitimais numatoma, kad pasiskiepiję asmenys galimybių paso galiojimo su šiais testais pratęsti nebegalės.

Ši tvarka įsigalios sausio 10 dieną.

Vaizdo įrašas: