Būtina intensyviai drėkinti

Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė pastebi, kad patalpų šildymas itin išsausina odą. Vienas iš sveikatai naudingų sprendimų – drėkinti patalpų orą.

Padėti gali drėkintuvai, kuriuos įsirengus palaikoma reikalinga 40–50 proc. drėgmė. Tačiau su drėkintuvais reikia elgtis atsargiai – persistengus namuose įsiveisia kenksmingas sveikatai pelėsis.

Kambariams drėkinti tinka ir paprasti, seniai išbandyti metodai: ant radiatorių dėti drėgnus rankšluosčius, patalpose pastatyti didelį arba kelis mažesnius indus su vandeniu.

Pagrindinė gydytojos rekomendacija – drėkinti odą drėgmę atkuriančiais kremais.

„Atkūrus drėgmę, pagerėja odos apsauginė funkcija, išnyksta nemalonūs jutimai, oda tampa elastingesnė, atsparesnė aplinkos poveikiui, atrodo jauniau ir sveikiau“, – aiškina medikė ir primena, kad tepti odą drėkinamaisiais kremais reikėtų ne kelis kartus per savaitę, bet kelis kartus per dieną, būtinai – vakare.

Pasak pašnekovės, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad norint drėkinti odą tereikia gerti daug vandens. To nepakanka, nes oda nesausėja vien dėl to, kad jai trūksta vandens. Oda sudaryta iš kelių komponentų. Be vandens, joje yra ir lipidų, keramidų, kitų medžiagų, kurios užpildo tarpus tarp ląstelių ir neleidžia vandeniui išgaruoti. Dažnai sausai odai trūksta lipidų, todėl ir reikia ją tepti drėkinamaisiais kremais, kurie turi riebalų.

Prireikia net gydyti

Kodėl svarbu saugoti drėgmę? Specialistės teigimu, odos išsausėjimas gali paskatinti vystytis odos ligas, kurioms būdinga sausa oda. Dažniausias – atopinis dermatitas ir visi kiti dermatito porūšiai, pavyzdžiui, sausos odos dermatitas, būdingas vyresnio amžiaus arba sergantiems lėtinėmis skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu žmonėms. Odai išsausėjus, sustiprėja ir odos niežėjimas.

„Labai dažnai žmonės sako: esu alergiškas šalčiui, nes būtent žiemą jaučiu, kad mano oda išsausėja, ją tempia, niežti, ypač po karšto dušo, – pasakoja specialistė. – Tačiau dažnai tai ne alergija žiemai ir šalčiui. Tai odos išsausėjimas dėl pasikeitusios temperatūros, drėgmės ir oro sąlygų. Kitaip sakant, sausos odos dermatitas. Prasidėjus šildymo sezonui, žmonės nesitepa odos kremais ir pajunta simptomų. Kadangi galvoja, kad tai alergija, kreipiasi į alergologą, o visas bėdas panaikintų drėkinamasis kremas.“

Tad žiemos metu pasireiškiantis sausos odos dermatitas gydomas drėkinamaisiais kremais. Jeigu odą tempia, niežti, ji pleiskanoja,  I. Kisielienė pataria pradėti nuo odos drėkinimo du kartus per dieną – tai  dalis odos ligų gydymo, kuris kartais daro stebuklų.

Gydymas medikamentinėmis priemonėmis reikalingas, kai atsiranda niežėjimas ir odoje pastebima bėrimų – paraudimas, patinimas, o ne tik odos pleiskanojimas.

„Jeigu ant kūno atsiranda raudonų, iškilių, niežtinčių, pleiskanojančių darinių, reikia pasikonsultuoti su dermatologu“, – pataria pašnekovė.

Pasak jos, egzistuoja būklė, vadinama alergija šalčiui. Alergija šalčiui, dar vadinama šalčio dilgėline arba šalčio urtikarija, pasireiškia žmonėms, kuriems nuo kontakto su šaltu paviršiumi, šaltu oru, ledu, atsiranda odos bėrimų – paburkusių, iškilusių, niežtinčių. Ši būklė alergiškus žmones gali ištikti tiek žiemą, tiek vasarą, jei yra tiesioginis kontaktas su šalčiu. Šią būklę diagnozuoja alergologai, klinikiniai imunologai arba dermatologai.

Alergija šalčiui pasireiškia labiau dilgėlinės tipo bėrimu, kai oda atrodo kaip nudilginta, paburksta, niežti toje vietoje, kur buvo kontaktas su šaltu daiktu.

Diagnozavus šalčio dilgėlinę, specialistės teigimu, skiriamas simptominis gydymas – vaistai nuo alergijos, kitaip tariant, antihistamininiai vaistai; tabletės arba sirupai, jeigu serga vaikas. Vaistai sumažina simptomų ir, tinkamai gydantis, liga nebesikartoja.

I. Kisielienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Gali pažeisti odą

Kita odos problema žiemą – nušalimai. Būdami šaltyje galime nušalti – ypač tas odos vietas, kurios nepridengtos. Pavojus nušalti padidėja netinkamai apsirengus, neprisidengus galvos, rankų ir kojų, dėvint drėgnus drabužius, esant drėgnai odai. Šalčio poveikį sustiprina vėjas.

Dėl šalčio atsiranda odos ir gilesnių audinių nušalimų. Tai priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, buvimo šaltyje laiko. Dažniausiai nušąla galūnės, atsikišusios ir mažiausiai pridengtos kūno dalys – veidas, nosis, ausys, plaštakos, pirštai, pėdos. Nuo šalčio susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, aprūpinimas krauju.

I. Kisielienės teigimu, žiemą, kai sumažėja saulės, nukrinta oro temperatūra, orai vėjuoti, žema santykinė drėgmė, dažnam pradeda sausėti oda, suaktyvėja uždegimo procesai, oda parausta, šerpetoja, atsiranda dermatito požymių, atvirose vietose oda išberiama, išsausėja. Tiems, kurie turi polinkį į spuogus, paryškėja uždegiminiai aknės bėrimai. Kiek tai pavojinga, pasak specialistės, priklauso nuo to, kaip smarkiai oda buvo pažeista.

„Žmonėms, kurių oda sausesnė, šaltis kelia didesnį pavojų, – sako I. Kisielienė. – Dar viena grupė, kurią būtina išskirti, – vaikai ir kūdikiai, nes jų oda plonesnė, jautresnė aplinkos poveikiui, tad odos pažeidimai gali būti greitesni, smarkesni ir likti ilgam. Trumpalaikis ir nežymus šalčio poveikis yra grįžtamasis procesas: oda paraus, šiek tiek paburks, gali pradėti šerpetoti, luptis. Kai nušalimai stipresni, odos ir jos kraujagyslių jautrumas ateityje susidūrus su šalčiu bus ryškesnis. Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, kad jeigu kartą smarkiau pašąla rankas arba ausis, vėliau tos vietos tampa jautresnės šalčiui – greičiau mėlynuoja, rausta, šerpetoja.“

Nors išgydyti šalčio pažeistą odą galima, tačiau didesnis jautrumas šalčiui, net jei nušalimas ir nebuvo labai stiprus, dažniausiai išlieka. Vis dėlto šiek tiek nušalusią odą per dvi tris savaites, tinkamai ja rūpinantis, įmanoma išgydyti.

Padariniai – ilgalaikiai

Jei nušalimai gerokai stipresni – pirmo, antro ir trečio laipsnio arba  kartojasi dažnai, pasak dermatovenerologės, jų ilgalaikiai padariniai išlieka. Šiek tiek pasikeičia odos tekstūra, kraujagyslių reakcija į šaltį ir kiekvienais metais žmonės gali jausti, kad jų oda dirglesnė, jautresnė šalčio poveikiui.

Išėjome į lauką, pabuvome ir jaučiame, kad dega rankos, skruostai. Ką daryti? Pasak I. Kisielienės, grįžus į namus, nušalusias vietas reikėtų šildyti. Jokiu būdu nereikia kišti į karštą vandenį arba dėti karšto kompreso, nes galima prisidaryti dar daugiau bėdų. Nušalusią vietą reikėtų užkloti minkštu, šiek tiek pašildytu rankšluosčiu arba pakišti po šiltu, 37–38 laipsnių temperatūros vandeniu. Palaikius maždaug 10–15 minučių – patepti drėkinamuoju kremu. Tada – stebėti odą. Jeigu ji pradeda pleiskanoti, luptis – toliau drėkinti ir lengvos konsistencijos drėkinamaisiais kremais, ir riebesniais.

Jeigu ant odos atsiranda bėrimų, pūslelių, ją niežti, būtina kreiptis į gydytoją, nes gali prireikti vaistų. Nušalusią odą drėkinamosiomis priemonėmis ar vaistais gali tekti gydyti apie tris savaites.

Padėkime sau

Gydytoja akcentuoja, kad žiemą tinkamai rūpintis savo oda ypač svarbu. Visų pirma, žiemą rekomenduojama vengti pernelyg karštos vonios ir dušo. Labai karštas vanduo sausina odą, todėl patartina rinktis trumpesnes vandens procedūras ir šiltą vandenį.

Prausiantis reikėtų naudoti sausai odai skirtus prausiklius, ir tai žiemą reikėtų daryti visiems, ne tik tiems, kurių oda sausa. I. Kisielienės teigimu, didžiosios dalies tautiečių oda sausa ir specialūs prausikliai jiems tikrai tinka, nes įprasti muilai yra šarminiai, jie panaikina odos riebalinį apsauginį sluoksnį ir oda dar labiau sausėja.

Specialūs prausikliai riebalinį sluoksnį šalina mažiau, negana to, galima nusipirkti aliejinių ar kreminių prausiklių, kuriais prausiantis oda iškart ir drėkinama. Tai irgi labai gerai padeda, ypač tiems, kurie nemėgsta teptis kremais arba neturi tam laiko. Vis dėlto specialistė rekomenduoja skirti papildomas tris–penkias minutes ir viso kūno odą po dušo kiekvieną kartą patepti drėkinamuoju kremu.

Reikėtų rinktis kremus, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, glicerino, keramidų – medžiagų, kurios odą drėkina. Tik drėkinamųjų kremų  nereikėtų tepti ryte, prieš einant į lauką, nes tada oda tikrai sušals. Juos rekomenduojama tepti vakare, prieš miegą, o ryte ar dieną, jeigu einame į šaltą orą, odą reikėtų tepti riebesniu kremu.

Gydytoja visiems pataria žiemą vadovautis tokia taisykle: prieš išeinant iš namų atviras odos vietas pasitepti riebesniu kremu, kad ant odos susidarytų apsauginis sluoksnis, o vakare – drėkinamuoju.

Freepik.com nuotr.

Saulė šviečia ne tik vasarą!

Rūpintis apsauga nuo ultravioletinių (UV) spindulių vertėtų ir šaltuoju sezonu, kai dangus neretai apniukęs, o lepinančių saulės spindulių per mažai. Žiemą saulės spinduliai pasiekia žemę net ir per tirščiausius debesis, o sniegas sustiprina jų poveikį, nes atspindi net 80 proc. šių spindulių. Todėl, siekiant išvengti ankstyvo odos senėjimo, raukšlių, pigmentinių dėmių, rekomenduojama papildomai patepti veidą kremu, apsaugančiu odą ir nuo ultravioletinių spindulių.

Lūpas irgi reikia prižiūrėti

Lūpų oda – kitokia nei veido ar rankų. Lūpos neturi apsauginio ragėjančio sluoksnio, jų paviršiuje nėra prakaito ir riebalų liaukų. Jose beveik nėra melanino – natūralaus odos pigmento, kuris padeda apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių. Todėl lūpos ypač jautrios žiemos šalčiams, saulės spinduliams, vėjui, sausam aplinkos orui.

Sveikoms ir gražioms lūpoms būtinas vanduo – ir žiemą reikėtų išgerti bent 1,5 l vandens per dieną. Didelę įtaką daro mityba, pakankamai vitaminų, ypač B grupės.

Mėgstate laižyti lūpas? Nedarykite to, ypač šaltame ore. Lūpų laižymas – viena didžiausių lūpų nušalimo ir suskeldėjimo priežasčių, kadangi taip nuo lūpų pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis, o drėgmė dar labiau traukia šaltį.

Net ir žiemą reikėtų rinktis priemones su SPF (saulės apsauginiu filtru), o jei keliaujate į kalnus ar sportuojate lauke, patartina rinktis priemones su didesniu SPF.

Freepik.com nuotr.

Atsisakykite sausinančių lūpų dažų, lūpų kontūro pieštukų, rinkitės geros kokybės, turinčius kuo daugiau drėkinamųjų medžiagų.

Nuolat palaikykite lūpų drėgmę naudodami lūpų kremą ar balzamą. Tinka drėkinamosios ir maitinamosios priemonės su taukmedžių sviestu, alavijais, simondsijų aliejumi, lanolinu, vitaminais A ir E.

Prieš miegą būtinai švariai nuvalykite lūpas, kaip ir viso veido odą. Tam puikiai tiks įprastas kosmetinis pienelis arba geros kokybės augalinis aliejus. Švarias lūpas nakčiai patepkite lūpų kremu ar balzamu.

Bent kartą per savaitę verta palepinti lūpas kauke. Tam puikiai tinka namuose įprasti produktai: medus, varškė, grietinė, įvairūs geros kokybės augaliniai aliejai (alyvuogių, migdolų, kokosų ir kt.).

Pastebėjote, kad lūpos šerpetoja? Visų pirma lūpas nušveiskite. Tam puikiai tiks namų gamybos šveitiklis iš rudojo cukraus, medaus ir alyvuogių aliejaus. Po šveitimo būtinai pamaitinkite lūpas kauke, patepkite gydomuoju kremu ar lūpų balzamu.