Knarkimas gali išduoti pavojingą ligą

Apie miego apnėją, jos keliamus pavojus ir būdus padėti sau kalbamės su Santaros klinikų gydytoja neurologe, Vilniaus universiteto profesore Rūta Mameniškiene.

– Kas yra miego apnėja? Kas serga šia liga?

– Dažnai miegodami žmonės knarkia. Tai gali būti paprastas knarkimas, kai kvėpavimas lieka ritmiškas ir gilus. Tuos atvejus, kai miego metu kėpavimo veikla sustoja 10 sekundžių ir ilgiau, vadiname miego apnėja. Žodis apnėja, išvertus iš graikų kalbos, reiškia nekvėpavimą.

Statistika rodo, kad miego apnėja dažniau serga sulaukę 70 metų ir vyresni, tačiau gali sirgti ir vaikai, paaugliai, vidutinio amžiaus žmonės.

Yra keli miego apnėjos tipai: centrinė, obstrukcinė ir mišri, turinti ir centrinės, ir obstrukcinės apnėjos simptomų. Centrinė apnėja, kai slopinamas kvėpavimo centras smegenyse ir jos neduoda nurodymo kvėpavimo organams kvėpuoti, dažniausia tarp smegenų ligomis sergančių asmenų, ji susijusi su kitomis neurologinėmis ligomis.

Obstrukcinę apnėją lemia viršutinių kvėpavimo takų uždarymas (lot. obstructio – kliūtis, uždarymas) minkštuoju gomuriu, riebalų sankaupomis kakle ir kt. Šia miego apnėja dažniau serga nutukę žmonės, kurių storas kaklas, aukštas gomurys, didelis liežuvis, bet gali sirgti ir liesi asmenys.

Apnėjos simptomus stiprina alkoholio vartojimas, rūkymas, sulėtėjusi skydliaukės veikla, antsvoris, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, širdies ir inkstų nepakankamumas.

– Kokie dažniausi miego apnėjos simptomai?

– Būdingiausi simptomai – garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės miego metu, po kurių neretai yra trūkčiojantis oro gaudymas, burnos džiūvimas. Knarkimas ne toks ryškus vaikų, o centrinės apnėjos atvejais gali jo visai nebūti.

Be knarkimo ir kvėpavimo pauzių miegant, būdingi simptomai dienos metu: nuovargis, mieguistumas, dėmesio stoka. Rytais jaučiama sausa arba perštinti gerklė, galvos skausmas, kuris praeina pavaikščiojus, pajudėjus, pasimankštinus.

– Ar miego apnėja gali būti ir be knarkimo?

– Taip, gali.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Jeigu žmogus gyvena vienas, ar jis gali suprasti, kad serga miego apnėja?

– Taip. Jau kalbėjome, kad gali būti simptomų ryte ir dienos metu: burnos džiūvimas, gerklės perštėjimas, galvos skausmas, mieguistumas, dėmesio susilpnėjimas ir t. t., kurie padeda įtarti miego apnėją. Būna ir taip, kad žmogų prižadina jo paties knarkimas ar košmarai, kurių metu sapnuoja, kad kažkas smaugia, dusina. Dėl burnos džiūvimo kankina troškulys, keliamasi atsigerti, tuomet einama į tualetą, nors pūslė dažniausiai būna tuščia.

Taigi, jei sapnuojami baisūs sapnai, susiję su sunkesniu įkvėpimu, jei prabundama nuo savo paties knarkimo, atsikėlus skauda galvą, o skausmas praeina pajudėjus, jei nakties metu ar ryte jaučiamas gerklės sausumas ir perštėjimas, o dieną – nuovargis ir mieguistumas, jei silpnėja dėmesys ir atmintis, reikia pagalvoti, kad tai susiję su miego kiekybe ir kokybe.

Dar vienas simptomas – arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis). Jeigu gydymas vaistais nuo padidėjusio kraujospūdžio neefektyvus, reikia pagalvoti, ar tai nėra simptomas ar padarinys blogo miego, knarkimo, deguonies stokos smegenyse.

– Kiek žmonių Lietuvoje gali sirgti miego apnėja?

– Obstrukcine miego apnėja gali sirgti net iki 30 proc. žmonių. Centrine miego apnėja – apie 1 proc. tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Mažiau serga lieso kūno sudėjimo žmonių.

– Ar yra kitų ligų, kurias galima supainioti su miego apnėja?

– Taip, yra ir kitų miego sutrikimų, kurie lemia panašią savijautą dienos metu, – sunki ir skaudanti galva, bloga atmintis, susilpnėjusi koncentracija, padidėjęs mieguistumas. Vienas dažniausių – nemiga, kai negali užmigti, dažnai ir anksti pabundi. Kiti – neramių kojų sindromas ar periodiniai kojų judesiai, kurie trukdo išsimiegoti, įvairūs elgesio sutrikimai miego metu ir kt.

Jeigu stambaus kūno sudėjimo pacientas, kurio storas kaklas, didelis liežuvis, aukštas gomurys, pasakoja, kad kartu miegantis asmuo skundžiasi garsiu jo knarkimu su užsitęsiančiomis (net ilgiau nei minutę) pauzėmis, kurių metu turi tikrinti, ar dar nenumirė, po kurių žiopčiodamas gaudo orą, – diagnozė aiški vien iš pokalbio. Belieka atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kokio sunkumo apnėja, ir paskirti tinkamą gydymą.

– Kodėl pavojinga negydyti miego apnėjos? Ar išsivysto kokių nors kitų gretutinių ligų?

– Kai nekvėpuojame, kūnas negauna deguonies, vadinasi, negauna smegenys, širdis, kepenys ir visos kitos organizmo sistemos, o dėl deguonies nepakankamumo vystosi ligos, kad ir minėta arterinė hipertenzija, kurią sunku ar nepavyksta kontroliuoti vaistais, trinka širdies ritmas, susergama antrojo tipo cukriniu diabetu, didėja širdies ir smegenų kraujagyslių ligų rizika, cholesterolio kiekis, vystosi metabolinis sindromas ir t. t.

– Miego apnėja gali būti mirties priežastis?

– Taip, nes miego apnėja sukelia kitų rimtų, sunkiai gydomų ligų. Įrodyta, kad sergant apnėja ilgiau kaip penkerius metus, rizika patirti miokardo infarktą ar staigiai numirti išauga iki

30 proc. Nors tai pasitaiko itin retai, visgi padidėja tikimybė mirti dėl negydomos miego apnėjos. Žinoma, rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems ir kitomis ligomis.

– Kur pirmiausia kreiptis pagalbos įtarus, kad patiri miego sutrikimų?

– Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus siunčia į miego specialisto konsultaciją.

– Kaip tiriama miego apnėja?

– Miego sutrikimų kabinete dirba specialistai, kurie įtaria ar diagnozuoja ligą. Tuomet diagnozei tikslinti pacientas guldomas į ligoninę. Ten atliekamas tyrimas, kurį mes vadiname polisomnografija. Jo metu įvertinama daug miego kokybės kriterijų – registruojama galvos smegenų veikla, kvėpavimo judesiai, žandikaulio, kojų judesiai, matuojamas deguonies įsisavinimas. Ryte, kai suskaičiuojama kvėpavimo pauzių trukmė ir skaičius, įvertinami kvėpavimo ir galūnių judesiai, deguonies įsisotinimo kritimas per valandą, diagnozė paprastai jau būna aiški.

Jei valandos laikotarpiu tiriamajam registruojama 30 ar daugiau kvėpavimo sustojimų su deguonies įsisavinimo kritimu, diagnozuojama sunkaus laipsnio apnėja, pacientas skubiai siunčiamas pas plaučių ligų ar ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus. Kolegos pulmonologai, jei būtina, gydymui pritaiko specialius aparatus, kurie priverčia laiku įkvėpti.

Pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojus siunčiame, kai reikia atlikti minkštojo gomurio, vadinamojo liežuvėlio, chirurginę korekciją, vaikams neretai kvėpuoti trukdo didelės tonzilės ar nosies polipai.

Be ausų, nosies ir gerklės specialistų, apnėjos gydymo procese dar gali dalyvauti odontologai, pritaikantys priemones, kurios padeda tinkamai kvėpuoti nakties metu.

– Ar sergant miego apnėja įmanoma padėti sau?

– Pirmiausia reikia išmokti miegoti ne ant nugaros, o ant šono. Nutukusiems ar turintiems antsvorio reikia sumažinti kūno svorį iki normalaus kūno masės indekso. Reikėtų nepersivalgyti vakare, atsisakyti kai kurių įpročių: nerūkyti ir nevartoti alkoholio, ypač vakare.

Jeigu nebūtina – nevartoti migdomųjų vaistų, kurie, kaip ir alkoholis, atpalaiduoja raumenis ir taip ryškina apnėjos simptomus. Visada reikia peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą, nes obstrukcinės miego apnėjos simptomų gali sukelti ir kai kurie kiti vaistai – nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, traukulių.

Galima patiems pabandyti pagerinti kvėpavimą vakare išsiplaunant nosiaryklę druskos tirpalu ir naudojant nosies spaustukus, kurie palengvina kvėpavimą pro nosį. Tam tikrais atvejais patartina pasitarti su odontologu dėl sąkandžio korekcijos.

Priemonė, kuri visada pasiteisina, jei knarkiantis žmogus guli ant nugaros, –pajudinti jį ir paraginti apsiversti ant šono. Tai yra pirmas ir bet kuriuo atveju teisingas žingsnis.