Kavos kultas šiuo metu šalies didžiuosiuose miestuose akivaizdus. Savotiška įvaizdžio detale tampa vienkartinis ar daugkartinis puodelis, sklidinas kvapnaus gėrimo. Apie besaikio kavos vartojimo žalą kalbama labai daug. Tačiau, reikia nepamiršti, kad šis gėrimas turi ir naudingų sveikatai savybių.

Kavos kelias

Kava, atkeliaujanti iki mūsų parduotuvių turi „nueiti“ nemenką kelią. Kavamedžiai auginami daugiau kaip penkiasdešimtyje pasaulio šalių. Kadangi skiriasi tų šalių klimatas bei dirvožemis, skiriasi ir kavos pupelių cheminė sudėtis, skonis ir kvapas.

Kavamedžio vaisiai noksta nuo šešių iki aštuonių mėnesių, o mezgasi nuolat. Taigi, pupeles rinkti mašininiu būdu galima nebent Brazilijoje, kur dėl gamtinių sąlygų jos visos prinoksta maždaug vienu metu. Reiškia kitur kavos pupelės arba renkamos rankomis, arba medžiai purtomi ir nuo jų prinokusios pupelės krenta ant pakloto.

Kavos kokybė priklauso ne tik nuo aplinkos sąlygų, bet ir nuo to, kaip greitai po surinkimo ji apdorojama. Mat užsistovėjusios pupelės suplėksta ir apkarsta. Tad surinktos pirmiausiai yra apdorojamos drėgnuoju arba sausuoju būdu, išdžiovinamos, pilamos į maišus i vežamos į perdirbimo įmones. Ten pupelės perrenkamos: išmetamos visos jau suplėkusios, supelijusios. Tuomet rūšiuojamos specialiais sietais: stambiausios lieka viršuje, o visos nuolaužos ir trupiniai – apačioje. Kodėl jas svarbu atskirti? Kepinamos jos greičiau pradeda anglėti ir gali sugadinti kavos skonį. Dėl to atskiriamos ir smulkesnės kavos pupelės. Na, o paskrudinus belieka sumalti. Nors, be abejonės, kavos gurmanai labiau įvertins šviežiai maltą kavą.

Kava ir sveikata

Kavos pupeles sudaro keli šimtai junginių, kurių sudėtyje yra kalio, kalcio, natrio, geležies, sieros, fosforo, azoto, chloro, magnio ir t.t. Trumpiau sakant, maždaug tris ketvirčius bet kurios rūšies kavos pupelių sudaro celiuliozė, riebalai ir vanduo, o likęs ketvirtis kupinas rūgščių, baltymų, taninų ir mineralinių druskų.

Ilgainiui kavai plintant kaip buitiniam gėrimui, gydomosios jos savybės buvo primirštos. Tačiau, pavyzdžiui, Persijoje kava buvo vaistas, skiriamas nuo daugelio ligų.

Saikingai gerdami kavą gauname nedidelę dozę kofeino, kuris teigiamai veikia iš prigimties turinčius žemą kraujospūdį ar dirbančius protinį ar kitokį nejudrų darbą. Žvalinanti kofeino dozė nedidelė – vos 0,2 g. Tiek yra maždaug pustrečiame šaukštelyje maltos kavos. Suvartojus didesnį kiekį, kofeinas ima dirginti: žmogus tampa irzlus ir nervingas.

Kartais didesni kavos kiekiai net ne žvalina, o slopina. Taip dažniau nutinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Saikingai gaunamas kofeinas taip pat teigiamai veikia kraujotaką: plečia širdies kraujagysles. Tinka galvos skausmo malšinimui. Kavoje esančios organinės rūgštys ir taninai spartina virškinimą. Tik reikia nepamiršti, kad kavą kaip ir kitus produktus reikia vartoti saikingai. Dažniausiai kartą ar du per dieną.

Kaip nustatyti, ar pupelės geros?

Jei parduotuvėje jos laikomos netoli silkės ar dešros, verčiau jų nepirkti. Netinkamų, apkartusių pupelių kvapas aitrus, nemalonus. Neseniai apkepinta, gera kava – malonaus kvapo. Po kurio laiko jis gerokai pasilpsta ir vėl atsiskleidžia tik pupeles sumalus.

Jei sumaltos pupelės nebekvepia, tačiau žinoma, kad buvo laikomos tinkamai, galima bandyti jas atgaivinti. Suberkite į sietelį, porą minučių palaikykite po tekančiu šaltu vandeniu. Tuomet nuolat maišant jas reikia išdžiovinti, kaitinant švarioje keptuvėje. Jei šitai kvapo negrąžins, kava nelabai tinkama vartojimui.