- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną.
Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui. Šiandien visame pasaulyje minima tarptautinė programuotojų diena, todėl sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į šios profesijos atstovų mitybos įpročius bei pataria, kaip juos pagerinti.
Prie kompiuterio pietaujantys dažniau persivalgo
Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės teigimu, ne tik IT srities atstovai, bet ir daugelis kitų sėdimą darbą dirbančių žmonių, dažnai įpranta valgyti dirbami. Tai, pasak specialistės, ne tik nepatartina, bet ir kenksminga.
Valgydami prie kompiuterio darbuotojai dažnai nepajunta to, kiek maisto suvartoja.
„Valgydami prie kompiuterio darbuotojai dažnai nepajunta to, kiek maisto suvartoja, todėl vėliau nesupranta, ar yra alkani ar sotūs. Taip pat valgymas prie kompiuterio neretai verčia organizmą pamiršti, kad jis pasisotino, todėl tokiais atvejais žmonės linkę persivalgyti. Be to, vienu metu dirbant ir valgant dingsta mėgavimasis maistu, valgoma įsitempus, o tai neigiamai veikia mūsų žarnyno veiklą“, – tvirtina A. Matulevičiūtė.
Prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pietų metą siūlo išnaudoti kaip pertrauką ne tik tiems, kurie dirba biure, bet ir namuose savo darbus atliekantiems žmonėms, ypač – programuotojams.
„Turėdami galimybę būtinai pakeiskite erdvę ir, pavyzdžiui, pietus valgykite už biuro ribų. Tai bus ne tik puiki proga pabendrauti su kitais žmonėmis, bet ir atitrūkti nuo darbinių minčių, pailsėti bei tiesiog pasidžiaugti maistu. Tokiems pietums siūlyčiaus rinktis daug ląstelienos turinčias daržoves, o prie jų derinti mėsą ar žuvį, kiaušinius, pilno grūdo kilmės produktus ir įvairias kruopas, suteikiančias energijos“, – sako maisto ekspertė.
Jei nespėjate – pusryčius valgykite darbe
Ypač svarbus, pasak A. Matulevičiūtės, yra pirmasis dienos valgis, kurį dažnas darbuotojas, tarp kurių ir IT specialistas, tiesiog praleidžia.
„Kai kuriems ryte tiesiog nesinori valgyti, kitiems, galbūt, pritrūksta laiko, nes jie nori ilgiau pamiegoti. Tokiu atveju siūlyčiau pusryčius valgyti darbe ir rinktis sausus pusryčius su pienu, riešutų batonėlį, užpilamą pilno grūdo košę, vaisius arba virtus kiaušinius“, – pataria specialistė.
Kitas, itin dažnai pasitaikantis įprotis, anot maisto ekspertės V. Juodkazienės – nuolatinis užkandžiavimas, kai yra pasirenkamas netinkamas ir daug kalorijų turintis maistas.
„Traškučiai, bandelės, pyragėliai, saldumynai, kad ir kaip juos mėgtume, neturėtų vyrauti kasdieniame mitybos racione. Vietoje šių produktų geriausia rinktis šviežius vaisius, sezonines daržoves, riešutus, natūralų jogurtą, sveikus batonėlius – tai, ko nereikia papildomai ruošti, galima nusipirkti ir valgyti iš karto“, – sako maisto ekspertė.
Smegenų apsauga – žuvis ir daržovės
Dirbantiems įtemptą protinį darbą taip pat pravartu rinktis tuos produktus, kurie skatina smegenų veiklą bei gerina atminties funkciją.
„Maistas, kuriame yra Omega-3, gerina koncentraciją, kuri būtina, kai tenka mąstyti ir vykdyti keletą užduočių vienu metu. Omega-3 gausu riebioje žuvyje, linų sėklose, graikiškuose riešutuose. Pavyzdžiui, užsitepę lašišą ant pilno grūdo duonos riekės ar pasigaminę salotų su žalumynais, pagardintais linų sėmenų aliejumi, riešutais – jausitės ir sočiai, ir žvaliai“, – sako A. Matulevičiūtė.
Anot mitybos poveikio sveikatai tyrėjos, tiems, kurie didesnę paros dalį praleidžia uždarose patalpose, svarbu nepamiršti kartkartėmis papildyti vitamino D atsargas, kurio gausu kiaušinio tryniuose, sūriuose bei sojos produktuose.
Taip pat svarbu, kad produktai, kuriuos renkasi IT specialistai ir kiti sėdimą darbą dirbantys žmonės, anot maisto ekspertės V. Juodkazienės, būtų kuo įvairesni.
„Jeigu vieną dieną valgėte obuolius, kitą dieną rinkitės kriaušes. Arba jei šiandien valgėte mėsą, rytoj rinkitės žuvies patiekalą. Taip pat į mitybos racioną patartina įtraukti kuo daugiau grūdinės kilmės produktų, kadangi jie ne tik sveiki, bet ir, kas aktualu dirbančiam žmogui – nereikalaujantys didelės ruošos“, – pataria V. Juodkazienė.
Mitybos įtaką pripažįsta ir dirbantieji
Apie maisto įtaką savijautai ir bendram darbingumui pasakoja ir patys programuotojai. Vilnietis Justinas, beveik dešimtmetį sostinėje dirbantis programuotoju, sako, kad maisto namuose jis beveik neruošia, bet savo poreikius dažniausiai žino iš anksto.
„Įsijungus į aktyvią protinę ir fizinę veiklą norisi vertingesnio, lengvesnio maisto, antraip labai jaučiasi krentantis energijos lygis“, – teigia vaikinas.
Tiesa, vieno stebuklingo mitybos plano, tinkančio visiems, jis atskleisti negalėtų – vaikino teigimu, kiekvienas turi rinktis individualiai, atsižvelgdamas į savo organizmą.
„Bandymų ir klaidų metodu pajunti, kada geriau jautiesi ir produktyviau dirbi, koks maistas lemia tavo nuotaiką, kokią įtaką daro bendrai tavo savijautai biure ir ne tik darbo metu. Man tiesiog patinka, kai pavalgęs galiu toliau produktyviai dirbti, todėl norėčiau dar labiau pagerinti savo mitybos įpročiu“, – teigia programuotojas Justinas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?12
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą9
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?5
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais177
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.6
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...