Panaudojo naują stuburo fiksacijos konstrukciją

Naudoja stuburui sutvirtinti

RKL Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus ir gydytojo neurochirurgo Lino Jonušo neseniai atliktos kelios operacijos buvo išskirtinės – stuburo slanksteliams fiksuoti jie panaudojo naują modernią užpakalinio fiksavimo konstrukciją. Iki šiol tokia stuburo fiksacijos konstrukcija Lietuvoje nebuvo naudojama.

„Naujoji užpakalinio fiksavimo konstrukcija – kur kas lankstesnė, tvirtesnė ir individualiai pritaikoma kiekvienam pacientui. Tikimės geresnio klinikinio pooperacinio rezultato“, – sako J.Milašius.

Stuburo sutvirtinimo operacijos – ne naujiena. Jos atliekamos esant slankstelių pasislinkimui, vadinamajai spondilolistezei, stuburo nestabilumui dėl degeneracinių stuburo susirgimų, disko išvaržų. Operacijos metu, pašalinus disko išvaržą arba išplatinus stuburo kanalą ir pan., visada įvertinamas paciento stuburo stabilumas: jis gali būti normalus, padidėjęs arba sumažėjęs. Tokiu atveju sprendžiama, ar reikia sutvirtinti stuburo slankstelius.

„Esant padidėjusiam slankstelių paslankumui, slanksteliai vienas kito atžvilgiu pradeda judėti ir tai sukelia stuburo ir kojų skausmus. Pacientui sunku vaikščioti, nes jaučia nuolatinį stuburo skausmą“, – pasakoja neurochirurgas J.Milašius.

Išlanksto iš anksto

Esant padidėjusiam stuburo stabilumui dažnai slanksteliai sutvirtinami tarpslankstelinio disko implantais. Tačiau jie neužtikrina pakankamo stabilumo esant žymiai didesniam stuburo paslankumui. Tokiais atvejais naudojamos metalo konstrukcijos, bet pasitaiko jų atmetimo reakcijų. Gydytojų teigimu, situacija pagerėjo pradėjus naudoti konstrukcijas, pagamintas iš titano.

90 proc. pacientų nereikia operuoti vien dėl to, kad jie serga nesunkia forma ir juos galima išgydyti be operacijos.

Teigiama, kad naujoji uostamiesčio chirurgų panaudota užpakalinio fiksavimo konstrukcija suteikia chirurgui daugiau erdvės atlikti tikslesnes korekcijas. Užpakalinio fiksavimo konstrukcijų gamintojai, pasitelkdami paciento stuburo nuotraukas ir 3D programas, strypą išlanksto atsižvelgdami į konkretaus paciento anatomiją. Tokiu atveju nebereikia lankstyti strypo operacijos metu.

Nauja konstrukcija RKL neurochirurgai susidomėjo prieš pusantrų metų Prancūzijoje, Liono mieste, kur stebėjo operacijas, ne kartą praktikavosi su modeliu. Į Prancūziją gydytojas L.Jonušas dar kartą vyko šį pavasarį, tačiau, kaip pastebi medikai: „viena yra stebėti per petį, visai kas kita, kai reikia patiems operuoti.“

Kreipiasi labai daug

Montuojant naują stuburo juosmeninės dalies slankstelių fiksacijos sistemą, Klaipėdos neurochirurgams talkino kolega iš Prancūzijos Victoras Lopezas. Jis padėjo patarimais, kaip tinkamai sujungti iš varžtų ir strypų sudarytą konstrukcijos sistemą. Medikų žodžiais, ši sistema – patikima, ji užtikrina slankstelių stabilumą. „Naudodami ankstesnes sistemas, susiduriame su tokia problema, kaip varžtų lūžiai. Dėl to po operacijos pacientai skundžiasi atsiradusiais skausmais. Naujoje konstrukcijoje varžtai pagaminti taip, kad minėtos problemos nebelieka. Kolegos iš Prancūzijos, kurie naują konstrukciją naudoja jau keletą metų, sako, kad varžtų lūžių nebuvo. Tai – labai svarbu. Ir dar: pooperaciniu periodu, pastebėjus, kad varžtas neteisingai įsuktas arba jeigu vystosi kaulų aptirpimas aplink varžtą, kuris sukelia sistemos nestabilumą, galima, neišardžius visos sistemos, keisti vieną ar kitą varžtą. Sutrumpėja operacijos laikas, pjūvis“, – atkreipė dėmesį L.Jonušas.

Skirtumas: pasak J.Milašiaus, naudojama užpakalinio fiksavimo konstrukcija – kur kas lankstesnė, tvirtesnė ir individualiai pritaikoma kiekvienam pacientui. / KRL nuotr.

Vienas pirmųjų atlikęs ne vieną modernią stuburo operaciją J.Milašius pastebi, kad dėl stuburo patologijos kreipiasi labai daug žmonių. Dažniausiai dėl juosmens tarpslankstelinių diskų išvaržos, dėl įgimtų arba įgytų stuburo kanalų susiaurėjimų ir kitokios patologijos, kuri pasireiškia stuburo skausmais, kojų tirpimais, vaikščiojimo ir judėjimo apribojimais. Tačiau neurochirurgas pastebi, kad operacija būtina ne visiems pacientams. Nuspręsti, kuriam pacientui jos reikia, o kuriam – ne, yra menas.

„90 proc. pacientų nereikia operuoti vien dėl to, kad jie serga nesunkia forma ir juos galima išgydyti be operacijos. Jeigu galima išgydyti be operacijos, visada reikia būti sąžiningam ir pacientui tai pasakyti: tęskite gydymą, jūs galite pasveikti. Neoperuotas stuburas visada yra geriau nei operuotas“, – sako J.Milašius.