Jo duomenimis, tai didžiausias mirties nuo gripo atvejų skaičius per visą daugiametę stebėseną.

Iki tol daugiausia – 27 – mirties atvejai registruoti per 2023–2024 metų sezoną.

Dėl COVID-19 ligos šį sezoną mirė 59 asmenys.

„Didesnį registruotų gripo, tarp jų ir mirties, atvejų skaičių galima sieti su diagnostikos pokyčiais, tai yra nuo praėjusių metų spalio mėnesio gydymo įstaigose naudojami greitieji gripo ir COVID-19 testai, leidžiantys tiksliau nustatyti diagnozę“, – teigiama NVSC pranešime.

Specialistai šį sezoną apibūdina kaip ilgą ir aktyvų. Vienu metu cirkuliavo visų tipų gripo virusai, SARS-CoV-2 ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tarp jų ir respiracinis sincitinis virusas (RSV).

Nepaisant to, nei savivaldybių, nei šalies mastu gripo ar COVID-19 ligos epidemija nebuvo paskelbta.

Paskutinę sezono savaitę, gegužės 12–18 dienomis, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis siekė 804,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausiai (596,7) sergančiųjų buvo Utenos apskrityje, daugiausia (990,6) – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti septyni asmenys, dėl COVID-19 ligos – dešimt. Mirties atvejų neužregistruota.