Mažiau yra daugiau

Kaunietis Antanas jau senokai vartoja vaistus "Nebilet plius". Jie skirti širdies ir kraujagyslių sistemai.

Vyras perka šiuos vaistus iš karto trims mėnesiams, kad nereikėtų vien dėl jų kas mėnesį vaikščioti pas šeimos gydytoją. Antanui priklauso 80 proc. kompensacija, vadinasi, skaičiuoja jis, turėtų primokėti penktadalį vaistų kainos.

Deja, primoka kone keturis penktadalius sumos, ir tai liudija vaistų pirkimo čekis. Paskutinį kartą "Nebilet plus" vaistus Antanas pirko Rokuose esančioje "Eurovaistinėje". Už tris pakuotes – 84 tabletes, kainuojančias 26 eurus ir 19 euro centų, primokėjo 19,59 euro.

Vaistai yra patentiniai, veiksmingi ir Antanui labai reikalingi. Būtų galima sakyti, kad ši priemoka nėra didelė, mėnesio suma sudaro šiek tiek daugiau nei šešis eurus. Stebina tai, kad čekyje nurodyta kompensuojama 80 proc. suma yra tik 6,60 euro.

Net ir visiškai nemokant skaičiuoti akivaizdu, kad tai nelogiška. Vaistų čekyje yra ir paguodos dozė: vaistinė sumažinusi mažmeninę kainą beveik dviem eurais, nes ji būtų 28,02 euro, ir nurodoma, kad pirkėjas sutaupo 1,83 euro. Suprask, jei ne vaistinės geranoriškumas, būtų reikėję primokėti dar daugiau.

Sumokėjo 800 eurų

"Man nebiletą valstybė kompensuoja 80 proc., tačiau vaistininkai daro atvirkščiai. To paaiškinti negali net gydytojai", – piktinasi kaunietis Antanas.

Jis apskaičiavo, kad per tą laiką, kai vartoja "Nebilet plus", už jį primokėjo ar, jo žodžiais tariant, permokėjo 800 eurų. Į klausimą – kodėl, taip ir nerado atsakymo. Pabandykime pasiaiškinti mes, kur šuo pakastas.

Man nebiletą valstybė kompensuoja 80 proc., tačiau vaistininkai daro atvirkščiai. To paaiškinti negali net gydytojai.

"Eurovaistinių" tinklo atstovė Laura Bielskė iš anksto perspėja: "Jei kompensacija – 80 proc., nereiškia, kad žmogus mokės 20 proc. kainos."

Farmacininkų atstovė dėlioja skaičius. Ji aiškina, kad valstybės nustatyta priemoka prie 80 proc. kompensacijos "Nebilet plus", 5mg+12,5mg, 28 plėvele dengtų tablečių, yra 2,20 euro.

"Šio vaisto maksimali galima kaina, perkant su kompensuojamųjų vaistų pasu, yra 9,34 euro, pas mus jis kainuoja 8,73 euro. Kadangi valstybė, esant 80 proc. kompensacijos, apmoka 2,20 euro, pacientui reikia mokėti 6,53 euro už vieną pakuotę", – suskaičiavo L.Bielskė ir pridūrė, kad vaistinės dėka pirkėjas už vaistus sumokėjo mažiau, o kompensacijos dydį nustato valstybė.

Klausimai be atsakymų

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė, paprašyta paaiškinti vaistų kainos kompensavimo kazusą, pirmiausia pasiūlė pasinaudoti internete teikiama informacija.

Iš tiesų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje yra galimybė sužinoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainas. Skiltyje "Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieška" įvedi vaisto pavadinimą ir matai detalią lentelę.

Kauniečio Antano pirkto vienos pakuotės, 28 tablečių "Nebilet plus" mažmeninė kaina, kaip ir nurodo "Eurovaistinės", be jų nuolaidos yra 9,34 euro. Tačiau valstybės kompensuojamoji dalis skiriasi, nurodoma, kad ji – 2,71 euro. Rašoma ir tai, kad, kompensacijai esant 100 proc., reikia primokėti 6,63 euro, kai kompensacija 90 proc. – priemoka 6,90 euro, 80 proc. – 7,17 euro, 50 proc. – 7,99 euro. Skirtumas tarp 100 proc. ir perpus mažesnės – 50 proc. – kompensacijos yra tik 1,36 euro. Kaip tai suprasti?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė D.Leleckaitė klausimą peradresuoja Sveikatos apsaugos ministerijai, pripažindama, kad negali paaiškinti, ką valstybė kompensuoja, kodėl 80 yra mažiau už 20. Galbūt valstybė kompensuoja vaisto veikliąją medžiagą, o už visus priedus, pakuotę, informaciją vaistų lapelyje turi mokėti ligonis?

"Teisės aktuose yra parašyta: valstybės kompensuojamoji dalis, ir nieko daugiau", – atkerta D.Leleckaitė.

Du vietoj vieno

Kodėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodomos ir vaistinių skaičiuojamos priemokos skiriasi ir apskritai kodėl 80 proc. yra mažiau už 20, teiraujamės Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė bando paaiškinti išsamiai, kas yra kas.

"Norime atkreipti dėmesį, kad jūsų minimas vaistas yra sudėtinis, sudarytas iš dviejų kompensuojamųjų vaistų, kurių veikliosios medžiagos – "Nebivololum" ir "Hidrochlorothiazidum". Išrašydamas šį vaistą gydytojas turėjo pacientą perspėti, kad jam yra galimybė gydytis ir atskirai dviem vaistais – hidrochlorotiazidu ir nebivololiu", – ministerijos atstovė G.Krukienė kaltino kauniečio Antano gydytoją, paskyrusį jam vaistus.

Mat, jei būtų paskirti dveji atskiri vaistai, o ne "du viename", kas, neabejotinai, yra patogiau ir, ko gero, daro mažesnį šalutinį poveikį, Antanas būtų sumokėjęs ne daugiau kaip 2,34 euro už 100 tablečių paties pigiausio nebivololio ir 3,30 euro už netgi didesnį kiekį, negu reikalingas trims mėnesiams, hidrochlorotiazido. Šiuos skaičius pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė G.Krukienė.

"Rekomenduotume pacientui ateityje pasitarti su gydytoju, kad jam būtų išrašomas ne brangus sudėtinis preparatas, bet gerokai pigesnės šio vaisto sudedamosios dalys, kuriomis pacientas galėtų kokybiškai ir saugiai gydytis", – pridūrė G.Krukienė.

Brangus ir be analogų

O kaip dėl kompensacijos procentais?

"Kompensuojamoji bazinė vaisto kaina yra vaisto mažmeninės kainos dalis, kuri apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Sudėtiniams vaistams, kaip ir "Nebilet plus", bazinė kaina apskaičiuojama pagal jo sudedamųjų dalių, atskirai nebivololio ir hidrochlorotiazido, kainas. Kadangi atskirai šios sudedamosios dalys yra gerokai pigesnės nei vaistas "Nebilet plus", jo bazinė kaina yra gerokai mažesnė nei 80 proc. to vaisto mažmeninės kainos", – atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė G.Krukienė.

Ir pakartojo, kad "Nebilet plus" yra vienas brangiausių nebivololio preparatų. Reikia pirkti pigius. Tokia dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos politika: esi vargšas, neįperki naujų vaistų – pirk senus. Apie naujųjų brangių atpiginimą – nė kalbos.

Štai, pavyzdžiui, iki 2016 m. kompensuojamųjų vaistų kainyno įsigaliojimo vienas insulinų kainavo 52,55 euro. Valstybė jį kompensavo 49,18 euro, sergantiesiems diabetu teko primokėti 3,37 euro.

"Po naujojo kainyno įsigaliojimo vaisto kaina liko ta pati, bet pakito valstybės kompensuojama dalis – ji sumažėjo iki 42,27 euro. Dėl to ligoniams už šį vaistą tenka primokėti trigubai daugiau – 10,28 euro", – atskleidė "Eurovaistinių" tinklo atstovė L.Bielskė.

Valstybės dengiama vaisto kainos dalis sumažėjo, nes kai kurių kitų vaistų, turinčių tą pačią veikliąją medžiagą, gamintojai sumažino kainas. Kompensuojamoji dalis nustatoma pagal pigiausio vaisto kainą. Kompensuojamųjų vaistų kainyną sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų atstovai.

Naujojo kainyno grimasos

"Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas retomis ligomis sergantiems ligoniams suteikia galimybę gydytis valstybės lėšomis. Tačiau dėl šios naujovės didėja vaistų priemokos sergantiesiems lėtinėmis ligoms, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, epilepsija. Jiems skirti vaistai kompensuojami mažesne dalimi", – atkreipė dėmesį Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.

Anot jos, taip įvyko dėl pasikeitusio reguliavimo, kai buvo nuspręsta pakeisti valstybės kompensuojamosios dalies apskaičiavimo metodiką. Pagal ją ligoniams išlieka galimybė išsirinkti tos pačios veikliosios medžiagos vaistą be priemokos arba su simboline priemoka, bet ne visuomet yra paprasta pasikeisti vartojamą vaistą dėl jo suderinamumo ir pritaikomumo.

"Žmonės nenori pigių vaistų. Apklausos duomenimis, devyni iš dešimties ateina į vaistinę žinodami, ką pirks, nes tuos vaistus jau vartoja, būtent juos paskyrė gydytojai ar pan. Nusipirkę pigiausią vaistą, kurį pasiūlėme, kaip numato Sveikatos apsaugos ministerija, skambina ir koneveikia mus, kad jis neveikia, netinka. Reikalauja, kad priimtume atgal, duotume, jų žodžiais tariant, normalų vaistą", – guodėsi L.Bielskė.

Žmonės nenori pigių vaistų. Apklausos duomenimis, devyni iš dešimties ateina į vaistinę žinodami, ką pirks, nes tuos vaistus jau vartoja, būtent juos paskyrė gydytojai.

Besirenkantieji ne pačius pigiausius vaistus priversti gerokai primokėti. Naujajame kainyne priemokos auga 885 vaistiniams preparatams. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje – vienas prasčiausių Europoje.

Sveikatos politikų pastangos

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, būtina pagreitinti kompensuojamųjų vaistų įtraukimą į kainyną. Planuojama, kad jis bus peržiūrimas dažniau nei iki šiol: ne kartą per metus, o bent jau du, o idealiausia – keturis kartus. Tokiu atveju rinkoje atsiradę pigesni vaistai greičiau pasiektų pacientus.

Kontroliuojant vaistinių tinklus, bus įteisinti vadinamieji slaptieji pirkėjai ir kontroliuojančiosios institucijos turės teisę, nepranešusios vaistinei, patikrinti, kaip vykdoma prekyba vaistais. Pavyzdžiui, ar vaistininkas neproteguoja brangesnių konkretaus gamintojo vaistų.

Privalomojo sveikato draudimo tarybą, kuri ne tik nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą, bet ir teikia nuomonę sveikatos apsaugos ministrui dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, sudaro šešiolika narių. Trečdalis jų nėra pateikę privalomų privačių interesų deklaracijų, vienam tarybos nariui iškelta byla dėl neteisėto praturtėjimo. Numatoma apriboti tarybos narių kadencijos trukmę ir numatyti dvejų metų kadenciją, pratęsiant ją tik vieną kartą, tarybą formuoti trišaliu principu, proporcingai skiriant vietų valdžios institucijų, draudėjų ir apdraustųjų atstovams. Narius deleguos skirtingos institucijos, bus užtikrinama nešališka kandidatų atranka.

Tyrimas, ką renkasi ligoniai

Vaistinių tinklo "Camelia" inicijuotos apklausos duomenimis, 69 proc. gyventojų įsitikinę, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga. Tokiai nuomonei ypač linkusios pritarti moterys, vyresni nei 35 metų, mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.

16 proc. gyventojų mano, kad vaistų kaina yra tiesiogiai susijusi su vaistų poveikiu – brangiausi vaistai yra efektyviausi. Tokios nuomonės dažniausiai laikosi 18–35 m. amžiaus asmenys.

Vaistininkui rekomendavus, 84 proc. gyventojų vis dėlto rinktųsi pigesnį vaistą: 44 proc. tokį sprendimą priimtų pasitikėdami vaistininkų kompetencija, 40 proc. – tiesiog siekdami sutaupyti. Vis dėlto beveik dešimtadalis respondentų net ir tokiu atveju, ignoruodami vaistininko patarimą, rinktųsi brangesnius vaistus, kurie esą yra efektyvesni.