Žiemos sporto šakos, ypač slidinėjimas ir čiuožimas snieglente, tampa vis populiaresnės: tai teikia malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad populiarus žiemos sportas gali būti pavojingas gyvybei ir sveikatai. Nėra sporto be rizikos, todėl apsaugos priemonių, tokių kaip sniego šalmai, dėvėjimas yra būtinas, kad nelaimingo atsitikimo atveju galvos sužalojimas būtų kuo mažesnis, primena specialistai.

Svarbiausia informacija apie žiemos sporto pramogas:

1. Žiemos sporto mėgėjai rizikuoja susižaloti. Vaikai ir jauni žmonės susiduria su didesne rizika. Nėra pastebėta reikšmingų skirtumų tarp snieglentininkų ir slidininkų sužalojimų rizikos dydžio.

2. Daugiau nei 50 proc. visų sunkių ir mirtinų žiemos sporto metu patiriamų sužalojimų yra galvos traumos.

3. Jei kitų sužalojimų, pavyzdžiui, kojos lūžių, dėl gerėjančios slidinėjimo įrangos kokybės mažėja, galvos sužalojimai - viena dažniausiai pasitaikančių traumų.

4. Teisingai dėvimi sportiniai šalmai sumažins susidūrimo ir susitrenkimo poveikį, kartu ir sužalojimo sunkumą. Apskaičiuotas šalmų apsauginis poveikis siekia nuo 21 iki 45 procentų.

5. Šalmų dėvėjimas populiarėja: Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje atitinkamai šiuo metu skelbiami 40, 63 ir 76 proc. šamų dėvėjimo rodikliai. Šveicarijoje vaikų šalmų dėvėjimo rodiklis siekia net 95 proc.

6. Ne visi sutaria dėl šalmų privalomo dėvėjimo įteisinimo. Baiminamasi, kad tai galėtų atstumti dalį žiemos sporto mėgėjų.

7. Aukštas šalmų dėvėjimo lygis rodo, kad dabar, siekiant sumažinti galvos sužalojimų sunkumą, gali būti tinkamas laikas privalomam šalmų dėvėjimui įteisinti.

8. Kadangi vaikai labiau nei kitos amžiaus grupės rizikuoja patirti galvos sužalojimų, slidinėjant ir čiuožiant snieglente šalmų dėvėjimas vaikams iki 15 metų turi būti privalomas bent jau mokyklose ir žiemos sporto stovyklose.

9. Pirmieji teisiniai žingsniai, siekiant privalomo šalmų dėvėjimo slidinėjimo trasose, jau žengti Italijoje ir Austrijoje. Kitur tai vis dar platesnių politinių diskusijų tema, tačiau kliūčių iškilti neturėtų. 

Žiemos sporto metu patiriami sužalojimai

Remiantis surinkta statistika, 13-oje Europos Sąjungos valstybių apskaičiuota, kad visame Europos Sąjungos regione kasmet įvyksta apie 300 tūkst. sužalojimų, susijusių su žiemos sportu, po kurių reikalingas medicininis gydymas ligoninėse, iš jų 170 tūkst. sudaro slidininkų sužalojimai ir 90 tūkst. snieglentininkų sužalojimai.

Vaikai susižaloti rizikuoja labiau nei suaugusieji. Susižalojimų rizika vaikų amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 metų yra dvigubai didesnė lyginant su suaugusiaisiais. Patirties ir įgūdžių trūkumas, netinkamos įrangos naudojimas – tik keletas veiksnių, lemiančių didesnį jaunų žmonių sužalojimų skaičių.

Galvos sužalojimai žiemos sporto metu

Remiantis skirtingų tyrimų duomenimis iš Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Norvegijos ir Kanados, galvos sužalojimai sudaro apie 15 proc. visų slidininkų patirtų traumų ir apie 16 proc. visų snieglentininkų patirtų sužalojimų.

 Remiantis Europos Sąjungos duomenų bazėje kaupiamais (IDB) ligoninėse registruojamais statistiniais duomenimis apie sužalojimus, ataskaitoje nurodoma, kad iš visų slidinėjimo metu patirtų nelaimingų atsitikimų galvos sužalojimai sudarė 11 proc., o čiuožinėjimo snieglente metu – apie 7 proc.

Tyrimai rodo, kad galvos sužalojimai taip pat sudaro apie 15 proc. visų patiriamų traumų, susijusių su važinėjimu rogėmis. Sunkūs galvos sužalojimai, patirti čiuožinėjant rogėmis, sudaro net apie 55 proc. Galvos sužalojimai tarp vaikų sudaro didesnę dalį nei kitose amžiaus grupėse. Kai kurie tyrimai netgi nurodo, kad slidininkų ir snieglentininkų sunkių galvos sužalojimų rizika net tris kartus didesnė amžiaus grupėje iki 35 metų, nei 35 metų ar vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnio ūgio ir svorio santykio su galva, nei suaugusiųjų.

Taip pat gana ryškūs skirtumai ir tarp vyrų bei moterų. Moterys žymiai dažniau nei vyrai patiria kelio sužalojimus, vyrai dažniau susižaloja galvą.

Dauguma galvos sužalojimų yra plėštinės žaizdos arba sumušimai. Detalesnė Šveicarijos statistinių duomenų analizė parodė, kad atviros žaizdos, ypač veido srityje, sudaro apie 33 proc. visų registruotų galvos sužalojimų, susijusių su slidinėjimu ir čiuožimu snieglente. 32 proc. sužalojimų sudaro galvos, veido ir kaklo sumušimai. Apie 20 proc. sužalojimų sudaro smegenų sukrėtimai.

Apsauginis šalmų poveikis

Susidūrimo arba kritimo atveju šalmas sumažina smūgį į galvą. Antra, jis apsaugo nuo įvairių objektų patekimo į kaukolę. Šalmas, žinoma, visiškai neapsaugo nuo visų galimų galvos sužalojimų. Svarbu, kad šalmas, kiek leidžia patogumas, turi būti kuo labiau prigludęs, o smakro dirželis visada tvirtai užsegtas.

 Remiantis naujausiais duomenų analizės rezultatais, šalmus dėvintys žmonės nuo 21 iki 45 proc. rečiau patiria galvos sužalojimus nei tie, kurie nedėvi šalmų. Toks platus apsaugos diapazonas nurodomas dėl to, kad į vertinamą žmonių grupę įeina skirtingų kategorijų žmonės: kai kurie tyrimai analizuoja tik tam tikro amžiaus grupes, kiti tyrimai analizuoja tik sunkius sužalojimus, kurie gydomi ligoninėje. Išanalizavus Europos sužalojimų duomenų banko duomenis apie žiemos sporto dalyvius, kurie buvo gydomi ligoninėje 2002−2008 m. laikotarpiu (iš viso sužaloti 4 595 asmenys), paaiškėjo, kad dėvint šalmą smegenų sukrėtimo rizika sumažėja per pusę: iš patyrusių smegenų sukrėtimą dėvėjusių šalmą žmonių buvo 2,3 proc., o iš nedėvėjusių šalmo − 5,8 proc.

         Be šalmo dėvėjimo, sužalojimų sunkumo rezultatus taip pat gali veikti ir kiti veiksniai. Šalmus dėvintys žmonės gali būti atsargesni, kantresni ir slidinėti arba čiuožinėti snieglente atsargiau už tuos, kurie nedėvi šalmų. Kita vertus, dėvėdami šalmus žmonės gali būti apimti klaidingo saugumo jausmo ir linkę labiau rizikuoti (pasireiškia rizikos kompensavimo efektas). Kai kurie tyrimai rodo, kad dėvintys šalmą žmonės slidinėja arba čiuožia snieglente greičiau už jo nedėvinčius. Kiti tyrimai nurodo, kad žiemos sporto dalyviai, kurie save laiko mėgstančiais rizikuoti slidininkais ir snieglentininkais, labiau linkę dėvėti šalmus nei tie, kurie save laiko atsargiais.

Galiausiai, nors negalime visiškai atmesti pasireiškiančio rizikos kompensavimo efekto, galime daryti išvadą, kad padidėjęs noras labiau rizikuoti dėvint šalmą neviršija sniego sporto šalmo suteikiamo apsauginio poveikio.

Dėvint šalmą, kaklo srities sužalojimų tikimybė nepadidėja. Tarptautinėje duomenų apžvalgoje pateikiama išvada, kad sniego sporto šalmai taip pat nepadidina stuburo kaklo srities sužalojimų rizikos ir jų sunkumo. Jei šalmas pasirenkamas pagal amžių, veiklos pobūdį ir yra dėvimas teisingai, jis nepadidina nei kaklo sužalojimų, nei kitų sužalojimų dažnumo. Nors nėra atliktų tyrimų apie sportinio šalmo apsauginį poveikį čiuožiant snieglente, jo veikimo principas yra panašus, todėl turėtų suteikti tokią pačią apsaugą.