– Svyruojanti nuotaika, nuovargis, svorio augimas ir begalė kitokių nusiskundimų priskiriama menopauzei, vadinamajam klimaksui, kurio pagrindinis simptomas – karščio ir šalčio bangos?

– Taip galvoti paprasta. Ir patogu. Nereikia nieko keisti, o ir gydytojui lengva: paskiria pakaitinę hormonų terapiją, raminamųjų, kraujospūdį ir cukraus kiekį mažinančių vaistų. Apsaugo nuo kaulų retėjimo ir  kitų sveikatos sutrikimų, nes juk kaltas amžius. Ir klimaksas.

Žinome, kad prakaituodami reguliuojame savo kūno temperatūrą ir kad prakaitas pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų. Jo sudėtyje būna kalio, kalcio, pieno rūgšties, fosforo, amoniako, karbamido. Kai kurie maisto produktai gali keisti prakaito kvapą. Dažniausiai tie, kuriuos organizmas toleruoja sunkiai. Tai tik patvirtina, koks svarbus prakaitavimas organizmui apsivalant. Šis organizmo gebėjimas, kai mėnesinės dingsta, tampa dar svarbesnis.

– Sunkus, bet patikimiausias kelias – neteršti organizmo, galvoti, ką valgai?

– Metams bėgant kūnas būna prikaupęs begalę medžiagų apykaitos produktų, kurių tiesiog nebespėja pašalinti. Apie tai liudija padidėjęs svoris, nepaslankūs, traškantys sąnariai ir skaudantys raumenys, ribota judesių amplitudė.

Organai, kurie labiausiai atsakingi už toksinų pašalinimą, yra ne tik inkstai, kepenys, žarnynas. Viena iš mūsų limfinės sistemos funkcijų yra dalyvavimas medžiagų apykaitoje, mikrobų ir jų išskiriamų toksinų pavertimas nekenksmingais. Specifinė jos funkcija yra intersticinio (tarp visų mūsų audinių esančio skysčio) ir viso mūsų organizmo apvalymas nuo senstančių ir agresyvių, padidėjusio cheminio aktyvumo molekulių konglomeratų. Laikui bėgant atsitinka taip, kad toksinių medžiagų susidaro daugiau, nei žmogaus organizmas gali padaryti nekenksmingas. Tam, kad išlaikytų pusiausvyrą, visos organizmo apsivalymo ir detoksikuojančios sistemos turi veikti visu pajėgumu. Ir į atostogas jų niekas neišleidžia, niekas nepavaduoja. Todėl dalį teršalų kūnas mėgina sutalpinti į jungiamąjį audinį, sausgysles, sąnarius. Į mažiau gyvybiškai svarbius organus. Ir vargu ar papildai, atkuriantys kremzles ir sąnarius, čia padės, nes neras kelio per šiukšles.

– Kaip tai siejama su menopauze?

– Per mėnesines moters organizmas turi galimybę papildomai apsivalyti. Kraujuojant netenkama ne tik hemoglobino, bet ir kalcio, lecitino, cholesterolio, rūgštinių laktatų, vitaminų A ir E, kalcio fosfato, natrio chlorido, hormonų. Nuo šių medžiagų kiekio priklauso ir pasišalinančio kraujo kvapas. Kuo jis intensyvesnis ir nemalonesnis, tuo stipriau organizmas užterštas.

Kur visa tai turėtų dėtis, kai mėnesinės baigiasi? Nemaža dalis papildomai gali pasišalinti pro odą su prakaitu. Ne veltui oda vadinama trečiuoju inkstu. Karščio banga visada lydima gausaus prakaitavimo. O prakaito sudėtis patvirtina, kad oda labai intensyviai dirba ne tik savo darbą.

Kaip puikiai organizmas sugeba valytis per apačią, liudija  pagausėjusios išskyros iš makšties atitinkamais gyvenimo tarpsniais, jų ryšys su netinkama mityba, antibiotikų ir kontraceptikų vartojimu. Atidesnės moterys, sirgusios  pienlige, pastebi, kad, praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, pienligės požymiai dingsta ar bent gerokai susilpnėja. Po to ši liga vėl pradeda varginti. Per makšties gleivinę pasišalina miręs (mūsų leukocitų sunaikintas) grybelis, kurio populiariausias gydymas – vaginalinėmis žvakutėmis. Kol jas naudojame – padeda. Po to –  viskas iš naujo. O kam, sakykite, žvakutėmis nuo grybelio užmušinėti jau mirusį grybelį, kurio perteklių kūnas mėgina pašalinti?

Ilgametę darbo patirtį turintis bendrosios praktikos specialistas gydytojas natūropatas Peteris Hansenas Volkmannas atkreipia dėmesį, kad, atliekant mažojo dubens operacijas arba ultragarso tyrimus, dažnai pilve aptinkama laisvų skysčių. Anksčiau tai būdavo ligos požymis, į kurį sąžiningas gydytojas atsižvelgdavo. Šiandien, kai tokia problema vargina tiek daug pacienčių, tai nebelaikoma liga. Šis laisvas skystis laša iš ūminio arba lėtinio dirginimo ir (arba) uždegimo veikiamo žarnyno. Uždegimo priežastys dažniausiai būna tos pačios. Tai chemijos pilnas maistas, kenksmingų bakterijų kolonizacija žarnyne, vėliau sukelianti pralaidaus žarnyno sindromą. Šis daugiausia šarminis skystis iš pradžių kaupiasi mažajame dubenyje, Duglaso ertmėje tarp šlapimo pūslės ir išangės. Skysčio lygiui pakilus virš šios ribos ir jei bent vienas kiaušintakis yra praeinamas, šis skystis ras kelią per kiaušintakius prasisunkti į gimdą, o iš ten pro makštį ištekėti į išorę. Būdamas šarminis, šis 8 pH iš pilvo ertmės išbėgantis skystis ilgainiui neutralizuoja makšties rūgščią terpę, taip sužlugdydamas sveiką gynybinę sistemą makštyje. Tada mieliagrybių genties grybeliai makštyje jaučiasi lygiai taip pat puikiai kaip ir klebsielės, pseudomonos ar virusai, kurie, priklausomai nuo rūšies, gali netgi prisidėti prie išorinių gimdos žiomenų vėžio atsiradimo.

Normalios būklės žarnynas nėra pralaidus. Jo pralaidumo reguliatorius yra baltymas zonulinas, kuris geba išardyti žarnyno jungtis. Štai tada į kraują ir patenka įvairios netinkamos medžiagos, kurios kažkaip turi būti padarytos nekenksmingos ir pašalintos. O prieš tai jos patenka į organizmo kanalizacinę sistemą, vadinamą limfa, kurioje atsiduria tai, ko neturi būti.

Taigi, limfa užteršta, žarnynas pralaidus, šalinimo organai dirba be atostogų, mėnesinių nėra. Organizmas gali padėti pats sau per reguliacinių mechanizmų aktyvinimą. Vienas iš jų – pakelti kūno temperatūrą, kad išsiplėstų kraujagyslės, pagreitėtų kraujotaka ir limfos tekėjimas, suintensyvėtų prakaitavimas. Taip iš dalies pavyksta atsikratyti teršalų. Jei, žinoma, botulino injekcijomis nenuslopintas prakaitavimas, visą parą veikiančiais antiperspirantais neužblokuota dar ir ši galimybė, o pažastys ir intymios vietos nenudepiliuotos. Priešingu atveju kūnas nebetenka galimybės atsikratyti ir hormonų pertekliaus. Verta pagalvoti, ar dėl viso to negalėtų padidėti rizika susirgti krūtų ir ginekologinėmis, o vyrams – prostatos ligomis? Neatmetant onkologinių ligų galimybės.

Limfa pašalina nereikalingas medžiagas, baltymus ir skysčius iš organizmo audinių, kurie negali patekti į veninę kraujotaką. Kadangi jos tekėjimas nėra palaikomas kokio nors specialaus organo ir ji kyla iš periferijos centro link, intensyvesnis raumenų susitraukinėjimas, gilesnis kvėpavimas, širdies pulsacija yra labai svarbūs jos darbo kokybei. O sėdėjimas prie darbo stalo ir televizoriaus, paviršutinis kvėpavimas, netreniruota širdis ir netgi per daug intensyvus sportavimas, užmiršus apie būtinybę daryti tempimo pratimus, dažnai sunkina ir taip sudėtingą situaciją.

– Ką patartumėte toms moterims, kurios nori išvengti diskomforto menopauzės metu?

– Reikia pradėti nuo mitybos ir adekvataus judėjimo – tai yra  bene svarbiausia. Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kada. Dauguma maisto produktų, suvalgyti netinkamu paros metu, geriausiu atveju bus suvirškinti kitą dieną. Iki tol rūgs ir kels džiaugsmą blogosioms bakterijoms.

– Patarkite, ką kada valgyti.

– Pusryčių metas – nuo 6 iki 8 val. Jiems tiks troškintos daržovės, grikiai, kiaušiniai, mirkyti riešutai, saldumynai, vaisiai, medus. Tiems, kurie dar negali gyventi be pieno produktų (negalima vartoti gamintų pramoniniu būdu), šis laikas taip pat tinkamiausias. O pusryčių nevalgantiesiems pakaks puodelio kavos.

Pietūs – 10 val., ne vėliau nei 14 val. Idealu – 12 val., kai virškinimas pats geriausias. Pietūs turi būti sotūs ir gausūs. Tinka įvairiausi produktai, išskyrus vėliau pateiktą nerekomenduotinų vartoti sąrašą.

Norint gelbėtis nuo artėjančios karščio bangos, pravartu tuoj pat suvalgyti bet kokį gerai sunokusį saldų vaisių.

Vakarienė – tarp 17 ir 18 val., ne vėliau kaip 19 val. Tinka troškintos daržovės, bet ne bulvės, ne pomidorai, ne baklažanai, ne ridikai – jie valgomi pietums. Vakare netinka jokie grūdai ir kruopos, išskyrus grikius. Ypač sergantiesiems inkstų ar tulžies pūslės akmenlige. Galima truputį valgyti mėsos, žuvies, paukštienos. Geriau malta ir troškinta nei kepta. Vakarienė turi būti negausi ir lengva. Termiškai neapdorotos daržovės ir salotos vakare nevalgomos. Nors agurką ir morką – galima.

Vakarienei tiks ir vaisiai. Geriau, kad tai būtų obuolys, persimonas, vynuogės, kriaušės, avietės ir juodieji serbentai, jei tai toleruojama ir nekyla refliuksas. Savistaba – geriausias patarėjas. Kiti vaisiai valgomi ryte arba pusę valandos prieš pietus ar vakarienę. Vanduo geriamas pusę valandos prieš valgį. Po mėsos patiekalų ir kiaušinių – ne anksčiau kaip po keturių valandų.

Tam, kad pastebimai, akivaizdžiai ir garantuotai pagerėtų sveikata, savijauta, neturėtų būti vartojami kviečiai, rugiai, miežiai ir visi produktai, kuriuose jų galėtų būti, pieno produktai  (rauginti taip pat), rafinuotas ir nerafinuotas cukrus, sojos ir jos produktai vartotini retai.

Menopauzės metu tokia mitybos logika pasiteisina, tačiau karščio bangos ir naktinis prakaitavimas susijęs su bendra organizmo tarša, netinkamu judėjimu ir netinkamu produktų vartojimo laiku, besaikiu užkandžiavimu, neatsakingu vaistų ir papildų vartojimu. Menopauzės metu ypač netiks pramoniniu būdu augintų galvijų, paukščių mėsa, pieno produktai, kiaušiniai. Nė vienas tokiu būdu auginamas gyvūnas nebus išvengęs vaistų, hormonų, antibiotikų. Nekalbant apie pašarą, kuriuo jis buvo šertas. Tas pats galioja kalbant ir apie kruopas, ankštinius produktus – dėl pesticidų, herbicidų.

Pradėjus maitintis kitaip, karščio protrūkiai taps mažiau intensyvūs, retės, kol visai išnyks. Norint gelbėtis nuo artėjančios karščio bangos, pravartu tuoj pat suvalgyti bet kokį gerai sunokusį saldų vaisių. Puikiai tiks obuolys. Pastebėjusios, kad karšta darosi netrukus po to, kai išgėrėte puodelį kavos, keiskite ją žaliąja arbata. Kavos galima išgerti vėliau, kai diskomforto nebūna. Stebint save atsirinkti nėra labai sudėtinga.

Nepaisant, kad ekologiški ar kaimiški produktai kainuoja brangiau, jų maistinės savybės geresnės. Pasisotinama greičiau, suvalgoma mažiau. Nelengva keisti įpročius, bet gera savijauta, gražesnė išvaizda, energijos perteklius arba bent jau pakankamas kiekis dienos darbams nudirbti atperka tą diskomfortą, kurį laikinai patiriame, pasiryžę pokyčiams.

Šilta ir šalta

Maisto produktai gali šaldyti ir šildyti, todėl moterys, kurioms visada šalta, daržoves turėtų valgyti tik troškintas ar lengvai pakepintas. Žalios daržovės kūną vėsina, todėl jas reikėtų valgyti tik vasarą ir tik pietums, pagardinus paprika, kariu, imbieru, kalendromis, krapais. Labiau tiks švieži vaisiai, bet ne džiovinti. Ir karštas, tirštas, riebesnis maistas. Mėsa – tik ekologiška, svogūnai, grikiai taip pat suteiks šilumos.

Toms, kurioms visada karšta, tiks gerai sunokę saldūs vaisiai. Labiausiai vėsina obuoliai, greipfrutai, mandarinai, bananai, apelsinai, šviežios daržovės – kopūstai, burokėliai, cukinijos, agurkai, pomidorai. Vartotina kuo mažiau mėsos ir kavos, pastarąją geriau keisti žaliąja arbata. Maistas geriau tiks vėsus, su mažiau prieskonių. Iš aliejų – sezamų ar saulėgrąžų. Nevartoti spiritinių gėrimų.