Moksleivės mirtis per pamoką apnuogino sistemos bėdas

Atliekamas tyrimas

Septintokės mirties Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje priežastis aiškinasi teisėsauga. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, be kitų dalykų, turėtų būti nustatyta, ar mokytoja iš tiesų liepė trylikametei sportuoti toliau, kai ji pirmą kartą parkrito. Gavę tyrimo išvadas pareigūnai spręs, ar yra pagrindo kam nors reikšti įtarimų dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pareigų neatlikimo ar kitų galimų nusikaltimo požymių.

Užgesus septintokės gyvybei, piktintasi, kad nelaimės metu gimnazijoje nebuvo sveikatos specialisto, taip pat defibriliatoriaus, kuriuo, sustojus širdžiai, kai kuriais atvejais galima išgelbėti gyvybę. Gimnazijos direktorė tokias žurnalistų užklausas atrėmė teigdama, kad sveikatos specialistė gimnazijoje dirba ne visą darbo dieną, o defibriliatoriaus gimnazija neturi, nes nėra tokio reikalavimo. Vis dėlto po šios nelaimės Tauragės rajono savivaldybė teigia pirksianti ugdymo įstaigoms defibriliatorių.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirba, mokosi ar leidžia laisvalaikį daugiau kaip 50 žmonių.

„Ypač, jei ten vyksta veiklos, susijusios su fiziniu krūviu, sportine veikla. Paprastai skaičiuojama, kad 3 tūkst. gyventojų turėtų tekti vienas defibriliatorius. Tačiau mokyklose, įmonėse, organizacijose, sporto salėse, baseinuose vienareikšmiškai turėtų būti įrengti defibriliatoriai. Niekam nekyla abejonių dėl to, kad gesintuvas turi būti kiekvienoje įstaigoje. Galbūt jo niekada neprireiks, bet jis yra. Lygiai taip pat ir defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje didesnėje įstaigoje“, – pasak N. Mikelionio, įsigijus defibriliatorių, apie jo vietą reikėtų informuoti GMPS dispečerinę.

Kaune yra per 40 viešai prieinamų defibriliatorių. GMPS atstovo teigimu, tokiam miestui tai yra smarkiai per mažai.

Niekam nekyla abejonių dėl to, kad gesintuvas turi būti kiekvienoje įstaigoje. Lygiai taip pat ir defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje didesnėje įstaigoje.

„Be to, visuomenė turi būti mokoma pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių. Juk, jei žmogų ištinka klinikinė mirtis, labai svarbu skubiai ir taisyklingai pradėti teikti pirmąją pagalbą. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad mokytojai, kaip ir vairuotojai, privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą: jie visi turi būti išklausę pirmosios pagalbos kursus. Tačiau ne formalius kursus, o tokius, kur galima įgyti praktinių tokios pagalbos teikimo įgūdžių“, – sakė N. Mikelionis.

Reikėtų ištirti visapusiškai

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, reikėtų, kad, norint gauti moksleivio sveikatos pažymą, jo sveikata būtų ištiriama visapusiškai, reikėtų ir kasmetės kardiologo apžiūros.

„Galima parašyti, kad būtina tai daryti, bet praktiškai nebus įmanoma įgyvendinti dėl žmogiškųjų resursų trūkumo. Realybė tokia, kad dabar Lietuvoje kardiologų konsultacijos kartais tenka laukti ir 6 mėnesius. Todėl kiekvieną vaiką siųsti pas kardiologą būtų neįmanoma“, – sakė profesorius.

Pasak jo, tokių atvejų, kai iki tol sveikas atrodęs vaikas staiga miršta, būna vienas iš šimtų tūkstančių.

„Mano praktikoje prieš dešimt metų buvo toks įvykis, kai, atrodė, visiškai sveikas buvęs vaikas kūno kultūros pamokos metu krito negyvas. Paaiškėjo, kad jis turėjo tam tikrų širdies pertvaros problemų. Buvo sudaryta komisija, tyrė – nustatė, kad buvo tokia patologija, kuri, galima sakyti, nepasireiškia jokiais požymiais. Pirmas klinikinis požymis, kai žmogus gauna daugiau fizinio krūvio, gali būti mirtis. Tokia patologija gali būti nustatyta tik kardiologui atliekant širdies echoskopiją ir tokius atvejus labai sudėtinga prognozuoti“, – teigė J. Kalibatas.

Realybė: Lie­tu­vo­je vei­kia apie 1 tūkst. bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų, ta­čiau vie­šai priei­na­mų de­fib­ri­lia­to­rių ša­ly­je yra tik apie 400. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis antrino N. Mikelioniui, kad visose mokyklose turėtų būti bent jau defibriliatorius ir sveikatos specialistų, mokančių teikti pirmąją pagalbą.

Mato begalę klaidų

Moksleivės mirties per kūno kultūros pamoką atvejis plačiai komentuotas socialiniuose tinkluose.

„Fizinis lavinimas ugdymo įstaigose. Konservatoriškos, sovietinės programos, deja, kartais turi skaudžių padarinių, – feisbuke rašė sveikatingumo asmeninė trenerė Jolanta Leonavičiūtė. – Pamenu savo mokyklos laikais visi vaikai buvo normuojami pagal vieną metrą. Daryk taip, nes programa tokia. Jau nuo vaikystės su netinkamais pratimais „varant ant greičio“, na, nes reikia tilpti į gero pažymio skaičiuką, po truputi traumuojama nugara. Jokių pratimų, gerinančių laikyseną, nebuvo, jokių aiškinimų, kaip taisyklingai daryti pratimus, nebuvo, jokių pamokėlių apie bendrą viso kūno sistemą nebuvo.“

Pasak trenerės, šių laikų kūno kultūros pamokos mažai tepasikeitė nuo sovietinių.

J. Leonavičiūtė teigė matanti begalę klaidų kūno kultūros pamokose, šio dalyko programose. „Daug kas sakys, kad pažymas apie sveikatą išduoda prieš naujuosius mokslo metus, bet niekas nekalba, kad netikrinamas vaiko širdies atsikūrimo ritmas, netikrinama klubų, kelių padėtis, nors tai turi didelę įtaką atliekant pratimus. Kaip tokia pažyma gali apibūdinti vaiko sveikatos būklę?“ – retoriškai klausė trenerė.

Pasak jos, kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus skirtingi, todėl ir fizinis krūvis kiekvienam turi būti parenkamas individualus.

„Jei aš visus žmones vaikyčiau per treniruotę pagal vieną šabloną, tai seniai jau koks trečdalis būtų išvežtų greitąja, – feisbuko įraše teigė J. Leonavičiūtė. – Skatinu savo vaikams priminti, kad jie visi individualūs, skirtingi. Jei fizinio lavinimo metu pasijaučia blogai, pykina, atsiranda silpnumas, skausmas krūtinėje, turi sustoti ir nebedalyvauti pamokoje. Tegul mokytojas rašo dvejetą. Gyvybė yra neįkainojama.“

„Kauno dienai“ susisiekus su J. Leonavičiūte, ji teigė, kad siekiant gauti kasmetę vaiko sveikatos pažymą turėtų būti atliekamas detalesnis vaikų sveikatos patikrinimas. Reikėtų patikrinti, kaip atsikuria vaiko širdies ritmas po didesnio fizinio krūvio. „Ne veltui norinčiam daugiau sportuoti žmogui, atėjusiam į sporto klubą, duodama tam tikra fizinė apkrova ir matuojamas širdies ritmas, jo atsikūrimo greitis. Jei praėjus 5 minutėms po fizinio krūvio širdies ritmas neatsikuria, – signalas, kad kažkas negerai, reikia kreiptis į gydytojus“, – teigė trenerė.

Pasak jos, apie sutrikusį širdies ritmą ne visada žino vaikai ir jų tėvai. Kol toks vaikas negauna didesnio fizinio krūvio, tol atrodo viskas gerai. Tačiau gavus didelį krūvį gali atsitikti nelaimė.

„Juo labiau kad mokytojai nelinkę atsižvelgti į vaikų nusiskundimus. Jei vaikas rimtai sportuoja, lanko sporto mokyklą, tokio vaiko sveikata rimtai ištiriama, tačiau norint gauti pažymą į mokyklą išsamūs vaiko sveikatos tyrimai neatliekami. Juos atlikti labai svarbu, kaip ir žinoti, ar organizme netrūksta mineralinių medžiagų. Juk tai daro didelę įtaką širdies ir bendrai organizmo sveikatos būklei“, – trenerės teigimu, tokius tyrimus ypač svarbu atlikti dabar, kai daug vaikų maitinasi ne taip, kaip reikėtų.

Vaikas tarsi nematomas

J. Leonavičiūtė pabrėžė: svarbu žinoti, ar vaikas plokščiapėdis, ar jo klubų zona silpna ir keliai susisukę į vidinę pusę. „Jei taip atsitinka, apkraunami klubų sąnariai ir stuburo slanksteliai. Tokiu atveju šuoliai, bėgimas gali pažeisti nugaros apačią, klubus, kelius, dažniau pasitaiko ir čiurnų išnirimų. Atsiranda mikrotraumų, kurios tampa suaugusio žmogaus didesnių problemų, skausmų pradžia“, – įspėjo trenerė.

Pasak jos, per kūno kultūros pamokas pirmiausia turėtų būti mokoma, kaip netraumuoti stuburo, kaip stiprinti nugarą, kaip taisyklingai sėdėti ir pan.

„Dabar to niekas nemoko. Per kūno kultūros pamokas svarbu viską daryti tam, kad kūnas formuotųsi sveikas, o ne reikalauti maksimalaus greičio, kai nugarai, stuburui, keliams, klubams tenka didelės perkrovos. Be to, vaikai turėtų mokytis suprasti, kaip funkcionuoja visas kūnas. Jie turėtų žinoti, kodėl atliekamas vienas ar kitas judesys ir ką jis duoda. Kūno kultūros pamokos turėtų būti skirtos sveikatinimui, o ne vaikų gainiojimui dėl geresnio pažymio“, – pastebėjo J. Leonavičiūtė.

Fizinis lavinimas ugdymo įstaigose. Konservatoriškos, sovietinės programos, deja, kartais turi skaudžių padarinių.

Jai antrino Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys Audrius Murauskas.

„Visa švietimo sistema serga viena liga: vaikas joje nematomas. Mes matome tik tam tikrus rodiklius – reikia išeiti programą. Programa tapusi pačiu svarbiausiu veiksniu, o ne vaikas. Ir kai mes pametame vaiką, sistema tarnauja nebe tam, kaip geriausiai atliepti vaiko interesus. Ji tampa savitikslė: sistema ima tarnauti sistemai. Svarbiausiu tikslu tampa rodikliai, jų pasiekimas, pažymiai, egzaminai ir jų rezultatai. Taigi, mūsų švietimo sistema yra išsigimusi, nes ji neatsižvelgia į vaiką“, – teigė jis.

LTF atstovas priminė Švietimo įstatymą, kuriame teigiama, kad švietimo tikslas yra išugdyti savarankišką, atsakingą, kūrybingą, dorą ir pilietišką asmenybę.

„Jei mes siekiame vaiko savarankiškumo ir atsakingumo, turime pirmiausia į jį žiūrėti kaip į asmenį, ugdyti jo savarankiškumą, o ne paklusnią avelę, vykdančią suaugusiojo, atliekančio mokytojo pareigas, paliepimus. Neturime aukštinti pasiekimų ir bet kokia kaina jų grūsti vaikui“, – pastebėjo A. Murauskas.

Spręs pasibaigus tyrimui

Pasiteiravome, kokių pokyčių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošiasi inicijuoti po moksleivės mirties per kūno kultūros pamoką. Ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė, kad apie tai bus galima spręsti tuomet, kai paaiškės tikslios tragedijos aplinkybės.

„Visos išvardytos priemonės – mokinio sveikatos pažymėjimo peržiūra, defibriliatoriai, reikalavimai medicinos personalui, pirmosios pagalbos kursai, mokyklų personalo gebėjimai gaivinti – tinkamos didinant mokinių saugumą, bet pirmiausia reikia žinoti konkrečias priežastis, kodėl įvyko tragedija ir kur būtini pakeitimai“, – teigė J. Gališanskis.

Jis tvirtino, kad kasmetis profilaktinis mokinio sveikatos patikrinimas nebus papildytas privaloma kardiologo konsultacija. Esą užtenka dabar galiojančios tvarkos, kai šeimos gydytojas arba pediatras, atsižvelgdamas į vaikui diagnozuotas ligas, priima sprendimą dėl reikalingų tyrimų ar gydytojo specialisto konsultacijų skyrimo.

„Visų mokinių siuntimas į gydytojo vaikų kardiologo konsultaciją, nesant medicininių indikacijų, yra netikslingas, kadangi vaikai nepriklauso rizikos grupei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, be to, toks sprendimas ilgintų vaikų kardiologo konsultacijos laukimo trukmę tiems pacientams, kuriems ši paslauga būtina, – teigė SAM atstovas. – Prireikus mokiniui gali būti atlikta elektrokardiograma ir išrašytas siuntimas į gydytojo vaikų kardiologo konsultaciją.“

Jis pažymėjo, kad, pildydamas elektroninį mokinio sveikatos pažymėjimą, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas privalo nurodyti fizinio ugdymo grupę: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją. „Jei nepasibaigus mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimo laikui (jis galioja 1 metus) vaiko sveikatos būklė pasikeičia taip, kad turi būti keičiama jo fizinio ugdymo grupė arba atsiranda naujų bendrų arba specialių rekomendacijų, kurių turi būti laikomasi jam dalyvaujant ugdymo veikloje, ši informacija įrašoma į formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“ ir pateikiama visuomenės sveikatos specialistui, vykdančiam sveikatos priežiūrą mokykloje“, – teigė J. Gališanskis.

Pasiteiravus, ar SAM skirs lėšų defibriliatoriams mokyklose įsigyti, ministerijos atstovas atsakė, kad mokyklų aprūpinimu reikalinga įranga ir priemonėmis privalo rūpintis jų steigėjai. SAM esą inicijuos diskusijas, kokiomis priemonėmis būtų galima daugiau mokyklų aprūpinti defibriliatoriais.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 400 defibriliatorių tinklas. Daugelį jų galima rasti šiame žemėlapyje: www.google.com/maps/d/u/0/embed?mid=17vtDC6FDr_-W_apdLb87KHgREW2AhZX4&ll=55.203532145538496%2C23.830711036518263&z=8.

Keisis programa

Užklausą apie tai, kokių pokyčių po moksleivės mirties mokykloje ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nusiuntėme švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjui Dainorui Lukui. Atsakymus į klausimus atsiuntė ŠMSM Komunikacijos skyrius. ŠMSM teigė, kad nuo kitų mokslo metų bus pradėta diegti atnaujinta Fizinio ugdymo bendroji programa (2022). Joje „daug dėmesio skiriama mokymosi sėkmei patirti ir drąsinti mokinius užsiimti fizine veikla, ugdytis fizinio aktyvumo įpročius, prisidedančius prie sveikatą tausojančio gyvenimo būdo. Fizinio ugdymo dalykas skirtas mokinių sveikatai ir fiziniui pajėgumui puoselėti, tolesniam aktyviam gyvenimui būtinoms fizinio aktyvumo kompetencijoms ugdyti, bendriesiems ir specialiesiems judėjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebėjimams plėtoti.“

Svarbiausiu tikslu tampa rodikliai, jų siekimas, pažymiai, egzaminai ir jų rezultatai. Mūsų švietimo sistema išsigimusi, nes neatsižvelgiama į vaiką.

„Atnaujintoje Fizinio ugdymo bendrojoje programoje (...) skiriamas ypatingas dėmesys optimalaus fizinio krūvio pa(si)rinkimui ir socio-emocinei gerovei pamokoje užtikrinti, siekiant mokiniams suteikti galimybių rinktis mokymosi veiklas pagal individualų fizinį pajėgumą, didinti motyvaciją būti fiziškai aktyviems“, – rašoma ŠMSM atsakymuose.

Teigiama, kad naujojoje Fizinio ugdymo bendrojoje programoje numatytos galimybės mokytojui parinkti mokinių poreikius atitinkančias sporto šakas, o „ugdomi mokinių gebėjimai skirstomi į keturis pasiekimų lygius, tinkamus pa(si)renkamų užduočių lankstesniam individualizavimui ir diferencijavimui pamokoje.“

Vis dėlto iš ministerijos atsakymo aiškėja, kad naujoji programa bus orientuota ne tik į vaiko fizinio ugdymo poreikius, bet ir „į bendruosius ugdymo tikslus, t. y. į kompetencijų ugdymą dalyku.“ Todėl išlieka rizika, kad siekdami minėtų kompetencijų vaikai ir toliau bus verčiami siekti kuo aukštesnių rezultatų.

ŠMSM taip pat teigė, kad, remiantis galiojančia tvarka, moksleivių sveikatos priežiūra mokyklose organizuojama bendradarbiaujant mokyklai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Šiuo metu esą galioja rekomendacija savivaldybėje steigiant visuomenės sveikatos specialisto (sveikatos priežiūrai mokykloje) pareigybę vienam specialistui miesto gyvenamosiose vietovėse (daugiau kaip 3 000 gyventojų) priskirti 650, o kitose gyvenamosiose vietovėse (iki 3 000 gyventojų) – 315 mokinių ir darželinukų. Taigi, nuo savivaldybės priklauso, kiek visuomenės sveikatos specialistų, turinčių rūpintis moksleivių sveikata mokyklose, bus įdarbinta vietiniame visuomenės sveikatos biure.

Abiejų ministerijų atstovai vienbalsiai tvirtino, kad defibriliatoriai mokyklose neprivalomi, tačiau apie tvarkos keitimą ir reikalavimą, kad jų mokyklose atsirastų, neužsiminė.

ŠMSM taip pat informavo, kad moksleivės mirties Žygaičių gimnazijoje atvejį, kaip ir kitus mirtimi pasibaigusius atsitikimus mokyklose, tiria trišalė komisija, susidedanti iš įstaigos atstovo, nukentėjusio atstovo ir ŠMSM atstovo. Esą toks tyrimas jau pradėtas, jam vadovauja ministerija.