Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės medikai savo kurčią pacientą išleido namo be viršutinių drabužių ir batų.
Basas per pusnis
Paskutinis vasario penktadienis nebuvo žvarbus, bet, kaip ir dera žiemos pabaigai, šiltas negalėjo būti. Tokiu metų laiku dar niekas neina į lauką vien su megztiniu, juolab su kambarinėmis šlepetėmis. Aukštuosiuose Šančiuose gyvenantis Juozas Jakubauskas būtent taip apsirengęs ir apsiavęs pėsčias parėjo namo iš miesto centro.
Tą dieną jį išleido iš Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, kur vyras buvo gydomas devynias paras. Į šią ligoninę, ištikus insultui, jį atvežė greitosios pagalbos medikai. Sesuo išsinešė namo striukę ir batus. Apie tai, kada brolį išleis namo, nežinojo. Niekas jai nepranešė, kad gydymas baigtas, nors buvo palikusi mobiliojo telefono numerį.
Visa bėda ta, kad J.Jakubauskas, kuriam 52-eji, yra kurčias ir naudotis telefonu negali. Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus gydytoja Raimonda Mickevičienė, niekam nepranešusi ir išleidusi neįgalų pacientą namo, atsikerta: jis galėjo seseriai parašyti žinutę.
Kurčias telefonu nesinaudoja
J.Jakubauskas visai nesinaudoja telefonu. Su artimaisiais ir pažįstamais vyras bendrauja rašydamas rašikliu popieriuje. Aldona Dūdienė, ligonio sesuo, turi visą susirašinėjimo sąsiuvinį, užpildytą per devynias dienas ligoninėje. Jame nėra nė žodžio apie gydymo pabaigą ir kad ligonį žadama išleisti namo, tik tai, kad sesuo ateis brolio aplankyti šeštadienį.
Tačiau suradusi laisvo laiko A.Dūdienė penktadienį po pietų iškart nuskubėjo į ligoninę. J.Jakubauskas seniai nebegyvena su savo žmona, todėl sesuo vienintelė, padedama savo vyro, juo rūpinasi. Pastaruoju metu J.Jakubauskas gyvena A.Dūdienės namuose.
"Kai įėjau į palatą, kurioje gulėjo brolis, ir radau ją tuščią, iš pradžių pagalvojau, kad numerius sumaišiau. Kai įsitikinau savo teisumu ir paklausiau medikų, kur perkeltas mano brolis, paaiškėjo, kad prieš kelias valandas išleistas namo", – apmaudžiai kalbėjo A.Dūdienė.
Seniai serga epilepsija
J.Jakubauskas seniai serga epilepsija. Prieš penkiolika metų yra patyręs galvos smegenų traumą. Nuo tada nebegirdi viena ausimi, o kita apkurto bene prieš dešimt metų. Brolį globojanti sesuo visur jį lydi, nes klausa pažeista negrįžtamai, jokie klausos aparatai negelbsti.
Negana šių ligų, dar ištiko insultas. Šią diagnozę nustatę Klinikų medikai ligonį gydyti persiuntė į Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę. Čia buvo atlikti kiti tyrimai, paskirtas gydymas.
"Stacionare ligonio būklė pagerėjo, kairės pusės galūnių jėga beveik sugrįžo", – konstatuojama Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išraše.
Tai, kad J.Jakubausko būklė pagerėjusi, patvirtino ir jo sesuo, dabar bijanti, kad neprikibtų peršalimo ligos.
Gydytoja kaltės nejaučia
J.Jakubauskui toliau gydytis Nervų ligų skyriaus vedėja Laima Špakauskienė ir gydytoja R.Mickevičienė paskyrė net devynis vaistus. Tačiau nė vieno jų recepto neparašė, nors išleido ligonį namo darbo savaitei baigiantis.
"Išleisdami ligonį namo galime parašyti vaistų receptus, bet kai šiuo atveju vaistų tiek daug, nusprendėme, kad juos išrašys šeimos gydytoja", – paaiškino R.Mickevičienė.
Į klausimą, kodėl negirdintį, viršutinių drabužių ir batų neturėjusį žmogų žiemą išleido į gatvę, atsakė dėl to kaltės nejaučianti. Gydytoja iš vakaro raštu paklausė J.Jakubausko, ar jis kitądien galės vykti namo, ir ligonis atsakęs teigiamai.
"Šio ligonio psichika nėra sutrikusi, jis nėra nevaikštantis, jam atlikti visi tyrimai, kviesti konsultantai iš Kauno klinikų. Diagnozavome mažakraujystę ir opas skrandyje bei dvylikapirštėje žarnoje, padarėme viską, ką reikėjo", – aiškino gydytoja R.Mickevičienė.
Kitur elgiamasi kitaip
Visiems suprantama, kad gydytoja – ne vaikų darželio auklėtoja. Gydymą baigė ir ligonį išleido namo.
"O kam tada klausė mano telefono numerio, kodėl visuomet reikia atsakyti į klausimą, kas ligonį globos?" – retoriškai klausė A.Dūdienė.
Išties, šie klausimai pateikiami visiems ligoniams, o neįgaliesiems jie yra itin aktualūs. A.Dūdienė prisiminė situaciją, kai brolis prieš porą metų buvo gydomas Kauno apskrities ligoninėje. Ten baigus gydymą gydytojas paskambino į namus ir pranešė, kad ligonį rengiasi išleisti namo, kad kitą dieną artimieji ateitų jo pasitikti.
"Iki Apskrities ligoninės mums netoli, bet medikai buvo humaniški ir vieno neįgalaus žmogaus neišleido į gatvę, nors jis turėjo ir višutinius drabužius, ir batus", – pasakojo A.Dūdienė.
Eidamas iš Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės J.Jakubauskas buvo pasiklydęs, jam apsvaigo galva, kai jis pateko į Geležinkelio stoties turgavietę.
Kęstutis Mazurkevičius, Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius
Ligonis J.Jakubauskas, kurio aš nesu matęs, kiek žinau, su jį gydžiusia gydytoja susirašinėjo telefonu ar rašikliu popieriuje. Šis žmogus yra vaikštantis, niekas nebuvo išreiškęs pageidavimo jį pasitikti išleidžiant iš ligoninės. Daug ligonių nesinaudoja drabužine, nes viršutinius drabužius išsineša artimieji. J.Jakubauskas atsisveikino su gydytoja ir išėjo. Jei jis būtų pervežtas į gydymo įstaigą, būtų palydėtas. Šiuo atveju nesuveikė žmogiškasis faktorius.
Naujausi komentarai