Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti.

Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.

Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos draugijos prezidentas gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas:

- Žodis dieta siejamas su apibūdinimu tinkama. Dieta – tam tikras maitinimosi būdas ir maisto produktų pasirinkimas, o ne kalorijų ar maisto produktų ribojimas. Tinkama dieta suteikia geresnę savijautą, nes gerina sveikatą ir teikia energijos.

Atsakydamas į klausimą, kodėl tik 15 proc. ir mažiau dietos besilaikančiųjų geba išsaugoti optimalią kūno masę galiu nurodyti neretą klaidą: iš pradžių norintieji numesti svorio laikosi per daug griežtų dietų, o paskui grįžta prie ydingų maitinimosi įpročių. Esant nutukimui, tinkamo mitybos būdo (dietos) reikia laikytis visą gyvenimą, jeigu norima, kad kūno masė būtų normali. Laikantis dietos reikia susikaupimo ir išminties. Labai stipriai kalorijas ribojančios dietos, pernelyg griežtos dietos (pvz., baltyminė dieta, kai griežtai ribojami angliavandeniai) gali daryti didelį negatyvų poveikį organizmui – nuo medžiagų apykaitos sutrikimo, pasireiškiančio nutraukus dietą, iki onkologinių ligų rizikos padidėjimo. Be to, laikantis griežto mitybos ribojimo tampa dirglesnė nervų sistema. Dirglumas dar padidėja ir beviltiškumo jausmas sustiprėja, kai, nutraukus dietą, rezultatai tampa priešingi, nei tikėtasi. Taigi dieta bendrąja prasme yra sveika mityba bei išmintingų žmonių, norinčių išsaugoti savo sveikatą ir darbingumą, užsiėmimas. Reikia ir valgymo kultūros, tinkamo maisto pasirinkimo ir, ypač, valgymo tempo. Neskubėjimas valgant turi lemiamos reikšmės sotumo jausmui atsirasti; per greitai valgant jis nepatiriamas ir suvalgoma per daug. Pabandykime suvalgyti kąsnelį duonos, kramtydami ją bent 30 kartų, ir galbūt pirmą kartą pajausime tikrąjį duonos skonį. Valgant lėtai ir sąmoningai, mėgaujantis patiekalo vaizdu, kvapais ir skoniu, suvalgoma mažiau, o maisto medžiagos pasisavinamos geriau.

Dažnai svarbiau ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Ar ramūs? Ar tinkamai pasirinkę maistą? Galbūt valgome ir kartu akimis „ryjame„ laikraštį ar reklaminį pranešimą, aptarinėjame problemas ar net baramės? Esant ramybės būsenos, lengviau priimti tinkamus sprendimus. Atsakydami sau į klausimą „ko norėčiau valgyti?“, turime pataikyti į dešimtuką: žinoti, kas atitinka mūsų, o ne kitų žmonių skonį ir poreikius. Vertingiausi produktai – natūraliai auginti.

Kad mityba teiktų sveikatą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja:

Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20–25).Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotos druskos.Riboti alkoholio vartojimą.Valgyti reguliariai.Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.Kasdien aktyviai judėti, mankštintis.