Kodėl migrenos negalima gydyti bet kokiais vaistais nuo skausmo?

Pagal statistiką, kas penkta 40-metė serga migrena. Sulaukus vyresnio amžiaus tokių ligonių mažėja, nes menopauzės metu migreniniai galvos skausmai sušvelnėja, kartais ir visai išnyksta. Tačiau migrena serga ne tik moterys – ir vyrai. Kaip tokiems žmonėms efektyviau padėti?

Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos (LGSSA) vadovas, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas profesorius Antanas Vaitkus siekia, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai. Jo teigimu, tokiuose centruose būtų greičiau diagnozuojama migrena, efektyviau padedama žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus. Dabar diagnozuoti migreną kartais užtrunka, dėl to pacientai ilgai kankinasi, kęsdami stiprius galvos skausmus, pastebi A.Vaitkus.

– Kaip migreninius galvos skausmus atskirti nuo paprasto galvos skausmo?

– Tarptautinė galvos skausmo asociacija yra patvirtinusi kriterijus migrenai nustatyti. Tačiau būna atvejų, kai nė vienas kriterijus neatrodo pakankamas arba nepakanka duomenų migrenai diagnozuoti. Kauno klinikose jau dešimt metų taikome migrenos atrankos testą. Pagal jį, siekiant nustatyti, ar žmogus serga migrena, užduodami trys klausimai. Pirma, ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių? Antra, ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą? Trečia, ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo, t.y. ar turite tokių vaistų namuose, darbe, rankinėje, automobilyje? Dauguma mūsų pacienčių – moterys. Taigi, jei į visus tris klausimus moteris atsako teigiamai, 80–90 proc. tikimybė, kad ji serga migrena. Mes, neurologai, juokaujame: parodykite, kas rankinuke, ir pasakysime, ar sergate migrena. Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be jo vartojamų vaistų nuo galvos skausmo. Kitas klausimas, ar būtent tie vaistai tikrai padeda. Tačiau, turėdamas jų, žmogus jaučiasi saugiai. Jei jis neturės vaistų ir pradės nervintis, vien dėl to gali įsiskaudėti galvą.

Migrena yra genetiškai nulemta liga, tačiau genų variacijos, sukeliančios šią ligą, paprastai netiriamos. Atlikti migrenos genetinius tyrimus brangiai kainuoja, o apčiuopiamos naudos iš tų tyrimų nėra, nes vienas genas nulemia migrenos priepuolių ryšį su vartojamu maistu, kitas – su alkoholiu. Mes juokaujame, kad tas, kurį po baliaus pykina, kuris guli visus išvaręs kuo toliau, kurį erzina šviesa, triukšmas, jam pulsuojančiai skauda galvą, greičiausiai serga migrena. Tačiau taip pat gali pasireikšti ir pagirių sindromas.

– Migrena – moterų liga?

– Du trečdalius migrenos ligonių sudaro moterys. Kas penkta 40-metė serga migrena. Tačiau negalima sakyti, kad tai vien moterų liga. Pasitaiko ir vyrų, tačiau kur kas mažiau. Migrena serga 6–8 proc. vyrų. Tačiau vyrai dėl galvos skausmų bijo į mus kreiptis, nes visuomenėje gajus stereotipas, esą migrena – nevyriška liga.

Migrena – nepagydoma liga, vaistai skiriami tik jos simptomams švelninti, skausmui mažinti, priepuoliams lengvinti. Moterims migrena neretai prasideda bręstant. Dviem trečdaliams moterų migrenos priepuoliai baigiasi prasidėjus menopauzei.

Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be vaistų nuo galvos skausmo.

– Yra tam tikrų migrenos diagnozavimo problemų. Kokios jos?

– Kartais pacientams, kurių galvos skausmai intensyvūs, atliekama nemažai tyrimų. Plačios apimties studijos rodo, kad apie 70 proc. asmenų, patiriančių dažnus migrenos priepuolius, važiuoja į ligoninės priėmimo skyrių, jiems atliekami galvos magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomogramos tyrimai. Taigi, paprastos ligos tyrimo išlaidos tampa didžiulės. Kitas dalykas, kad pasitaiko ir diagnostikos klaidų. Būna, kad liga nustatoma neteisingai arba pavėluotai. Būna, kad pacientas apsilanko pas kelis gydytojus, kol liga teisingai diagnozuojama. Ir pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistų nuo skausmo. Tai gali būti kombinuoti, įvairaus pobūdžio vaistai su ibuprofenu, paracetamoliu, kodeinu. Šie pacientai tampa priklausomi nuo vaistų, nes neretai,  nutraukę juos vartoti, ima jausti galvos skausmus. 30 proc. asmenų, vartojančių nereceptinius vaistus nuo skausmo, į kuriuos įeina mažos opiatų grupės narkotikų dozės, tampa nuo jų priklausomi. Tai didžiausia problema.

– Kuriuose vaistuose nuo skausmo yra opiatų?

– Jų yra vadinamuosiuose kombinuotuose vaistuose, susidedančiuose iš kelių veikliųjų medžiagų. Pavyzdžiui, solpadeine. Vienoje jo tabletėje yra 8 mg kodeino, priklausančio opioidinių analgetikų grupei. Kodeinas ir pastūmėja žmones kasdien vartoti šiuos vaistus. Receptiniame vaiste ultrakode yra net 30 mg kodeino. Taigi, priklausomybė nuo jo išsivysto dar greičiau.

Profesorius Antanas Vaitkus. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kas būdinga šiai priklausomybei?

– Tada, kai žmogus šio vaisto vartoja nekontroliuojamą kiekį, t.y. kasdien ir kelis kartus, atsiranda lėtinis galvos skausmas. Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau žmogui, besigydančiam galvos skausmą šiais vaistais, ilgainiui atsiranda lėtinis galvos skausmas kaip vienas iš abstinencijos pojūčių. Išgėrus vaistų, skausmas išnyksta, o kai vaisto poveikis baigiasi, ima skaudėti galvą dėl abstinencijos. Tada žmogus ieško kitos tabletės. Taip susiformuoja uždaras ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Kaip priprantama prie alkoholio ir jo dozės vis didėja, taip ir šių vaistų reikia vis didesnės dozės.

– Tikrieji vaistai nuo migrenos priklausomybės nesukelia?

– Ne, bet dėl gausaus vartojimo gali sukelti vadinamuosius analgetinius galvos skausmus. Šie vaistai veikia specifinius receptorius, jų veikimas yra pamatuotas. Vaistų nuo migrenos yra septynių pavadinimų, tačiau visi jie priskiriami vienai grupei – tai vadinamieji triptanai. Iš jų tikrai galima atsirinkti, kas žmogui geriausiai tinka. Deja, tik keturių pavadinimų vaistai Lietuvoje yra kompensuojami, trys – nekompensuojami. Taip atsitiko dėl farmacijos kompanijų, kurios mano, kad neverta ruošti dokumentų, jog tas vaistas būtų įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mokėti registracijos mokestį.

Vis dėlto vaistų nuo migrenos pasirinkimas yra. Tik gydytojai turi padėti žmogui pasirinkti jam geriausiai tinkančius. Kai žmogus geria bet kokius, kenkia ne medicinai, ne sveikatos politikai, o sau.

– Kartais galvojama, kad vaistai nuo migrenos kenksmingesni nei plataus spektro vaistai nuo skausmo.

– Visokių yra stereotipų. Svarbiausia, kad žmogui būtų paskirti  veiksmingi vaistai. Kartu svarbu juos vartoti ne per dažnai, ne per gausiai. Jeigu tas vaistas – ibuprofenas ar paracetamolis, kodėl gi ne, jei galvą skauda tik kartą ar du per mėnesį? Tačiau jei skausmo priepuoliai kartojasi dešimt dienų per mėnesį ir tomis dienomis žmogus suvartoja nesuskaičiuojamą skaičių tablečių, jau kenkia sau. Dažnai pasikartojantiems migreniniams skausmams gydyti reikėtų gerti vaistus, sukurtus būtent tam. Jie efektyviau numalšina šiuos skausmus. Žinoma, nėra nė vieno auksinio vaisto – visi turi ir pašalinį poveikį. Reikia nepamiršti, kad migrena – lėtinė liga. Vaistus jai gydyti reikia parinkti individualiai, tokius, kurie konkrečiam žmogui geriausiai tiktų.

– Grįžtant prie migrenos diagnozavimo problemų, tikriausiai trūksta ir gydytojų migrenos specialistų?

– Skaičiuojant pagal tarptautinius kriterijus, apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, sergančių migrena, turėtų būti skirtas profilaktinis individualizuotas gydymas. Tačiau tai sunkiai realizuojama dėl gydytojų, galinčių, turinčių patirties gydyti galvos skausmus ir prižiūrėti šiuos ligonius, ar iniciatyvių gydytojų, atsidavusių galvos skausmo gydymui, trūkumo. Tai viena didžiausių problemų.

Kita problema – mes neturime galvos skausmų klinikų. Vakarų šalys yra įkūrusios tokias klinikas, kuriose taikomas ligonio detoksikacijos gydymas. Apie 10–14 dienų ligonį bandoma atpratinti nuo analgetikų priklausomybės ir grąžinti į normalų gyvenimą. Pas mus toksikologas gali konsultuoti pacientus, besiskundžiančius galvos skausmais, tačiau tokių klinikų nėra. Pavyzdžiui, jei ligonis išgėrė  dešimt citramono tablečių, dar nereiškia, kad jis turi priklausomybę, ir jam pagalba nebus suteikta. Mes neturime galimybių tokių ligonių gydyti, nes neįteisintas ilgesnės trukmės migrenos gydymas stacionare, taikant detoksikaciją. Tai turėtų būti įteisinta ir kompensuojama iš ligonių kasų.

LGSSA, kuriai aš vadovauju, bando kalbėti, kaip atpažinti migreninius galvos skausmus, kaip su tais pacientais bendrauti, kaip jiems padėti, kaip skirti tinkamiausius vaistus. Juk yra vaistų, sukurtų specialiai migrenai gydyti, specialiai skausmo priepuoliams mažinti. Ir būtų gerai, kad neurologai nebijotų jų skirti. Nes kartais sakoma, esą tuos vaistus skirti yra trečio lygio neurologų kompetencija. Ir tada pacientas neturi kur kreiptis.  Visoje Lietuvoje yra dvylika ar trylika neurologų, kurių specializacija – galvos skausmai. Dėl to dažnai pacientams skiriami ne patys tinkamiausi vaistai ir jie toliau kankinasi, užuot gavę jiems tinkamiausių vaistų, mažiau kentėję ir buvę darbingesni.

– Yra žmonių, kurie, negalėdami ištverti labai stiprių galvos skausmų, vyksta net į ligoninės priėmimo skyrius.

– Tai problema. Vis girdime iš priėmimo skyriaus gydytojų apie atvažiuojančius pacientus dėl galvos skausmų. Atvažiuoja, sako: skauda galvą, tik šį kartą – kitaip nei anksčiau. Tada prijungiamos lašelinės, žmogui duodama vaistų, daromi tyrimai ir jis išleidžiamas namo. Tačiau, skyrus tinkamų vaistų, žmonės taip nesikankintų, jiems nereikėtų važiuoti į ligoninės priėmimo skyrius. Juk ši neprižiūrimų pacientų grupė, kurių galvos skausmas yra nekontroliuojamas, be kita ko, užima dalį vietų skubios pagalbos skyriuose. Žinoma, visame pasaulyje to pasitaiko. Tačiau net jei ir visame pasaulyje taip yra,  vis tiek turėtume stengtis to išvengti. Jei gydytojas skirtų daugiau laiko išgvildenti, kaip kriminalistas, atsekti, kaip tas užsitęsęs skausmas prasidėjo ir prieš kiek metų, koks buvo priežastinis ryšys, kad galvos skausmas tapo kasdienis, nuslopinti tą skausmą būtų lengviau. Juk galvos skausmas ne iš karto tampa kasdienis. Dažniausiai viskas  prasideda nuo epizodinių skausmų, pasitaikančių kartą per mėnesį ar kartą per savaitę. Dažnai migreniniai galvos skausmai prasideda brendimo laikotarpiu. Tai yra pražiūrima, suverčiant kaltę visokioms išgalvotoms teorijoms, neva galvą skauda dėl to, kad vaikas auga ar kad jis nepavalgo, ar kad visa tai vien dėl įtampos mokykloje. Rezultatas toks, kad nesuvokiama, kada tas skausmas kyla, ir jis negydomas. Jau nekalbant apie tai, kad paauglius apskritai gali konsultuoti tik vaikų neurologai. Tokių Lietuvoje yra nedaug.

Žinoma, migreną diagnozuoti gali šeimos gydytojai, bet jiems ir taip priskirta daug funkcijų – jie turi tiek ligų diagnozuoti ir gydyti, kad iš tiesų neturi laiko skirti dar migrenai. Tiesa, kartais patys šeimos gydytojai imasi gydyti migreną, ir gana sėkmingai. Vis dėlto diagnozuoti migreną ir ją gydyti yra neurologų darbas. Mes bent jau įvardysime skausmo priežastį ir parinksime gydymo taktiką. Be to, kompensuojamuosius vaistus nuo migrenos pirmą kartą turi skirti neurologas. Paskui juos gali išrašyti ir šeimos gydytojas. Taigi, kartais, kad patektų pas neurologą, ligoniai turi būti atkaklūs. Tačiau pagalba jiems tikrai yra.

– Taigi, jei žmogui skauda galvą ir jis įtaria, kad tai migrena, turėtų prašyti siuntimo pas neurologą?

– Taip. Ir kai neurologas identifikuos migreną, jis gali skirti vaistų priepuoliams gydyti. Be to, jis paragins rašyti galvos skausmų dienoraštį, arba dienyną, registruoti skausmo dienas, bandyti ieškoti su skausmu susijusių priežasčių: kas sukėlė skausmą, kas išprovokavo ir pan. Moterims dėl hormonų veiklos menstruacijų ciklo metu, taip pat nepavalgius, neišsimiegojus, net keičiantis orams, kilus emocijų, atsiradus miego sutrikimų, tai yra paprasti, bet labai svarbūs dalykai. Arba priežastys, pažadinančios migreną. Jas žinodamas gali kontroliuoti dalį priepuolių nenaudodamas vaistų.

Pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistus nuo skausmo.

– Pas neurologą žmogus turėtų ateiti su skausmų dienoraščiu?

– Tai būtų idealus variantas žinant, kad tie skausmai neatsiranda per dieną. Skausmus reikėtų registruoti, pasižymėti, kokiu paros metu, kokiomis aplinkybėmis pradeda galvą skaudėti, kaip skauda, kas sumažina skausmą. Gydytojui tai būtų puiki pagalbinė priemonė.

Diagnozuojant migreną turi būti įvykę ne mažiau kaip penki priepuoliai, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Ir du kriterijai iš penkių turi būti būdingi tam žmogui. Kai perskaitai tuos kriterijus – nusvyra rankos, ten labai daug painių žodžių prirašyta, daug visokių „arba“. Dėl to daliai pacientų migrena nenustatoma laiku.

– Kalbant apie konsultacijos trukmę – ar užtenka laiko, ypač tais atvejais, kai tenka aiškintis galvos skausmo priežastis?

– Konsultacijos metu vienam žmogui mes galime skirti 20 minučių, įskaitant vaistų išrašymą, – tiek, žinoma, neužtenka. Skausmo centrai, skausmo kabinetai dabar kuriami visoje Lietuvoje, į juos ateina žmonės dėl įvairiausių skausmų. Juose turėtų dirbti ir šeimos gydytojai ar slaugytojai, idealiu variantu galintys suteikti žmogui pakankamai profesionalios informacijos apie migreną. Žinoma, galima panaudoti galvos skausmų priežiūrai ir gydymui skausmo centrų bazę, bet geriau būtų steigti galvos skausmo centrus. Vis dėlto tai yra specifinis skausmas. Tačiau kol kas ne visur ir bendrieji skausmo kabinetai steigiami.

– Jūs, kaip LGSSA vadovas, imatės iniciatyvos, kad būtų steigiami galvos skausmų centrai?

– Apie tai kalbame. Primename, kad yra problema, kad nuo migrenos,  apskritai nuo galvos skausmų kenčia labai daug žmonių. Ir jų vis daugėja. Galvos skausmai žmogui paprastai nepraeina – tie patys pacientai vis grįžta ir grįžta. Jiems efektyviau padėti yra labai svarbu. Svarbu tiek iš žmogiškosios, tiek iš ekonominės pusės – juk šiuos skausmus patiriantys žmonės dažnai būna nedarbingi. Vertindami išlaidų ir naudos santykį, specializuota ir aktyvi pagalba nusveria svarstykles į naudos pusę. Mes skatiname, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai, tai labai aktualu. Tokie centrai paprastai kuriami nesteigiant papildomų etatų, pasinaudojant tais pačiais, jau turimais gydymo įstaigos, tai yra poliklinikos, ambulatorijos ar specializuoto centro etatais. Paprastai turime išsiversti su turimais žmogiškaisiais ištekliais, tačiau siekiame, kad būtų steigiama ir papildomų etatų, tokiuose centruose dirbtų apmokytos slaugytojos, kad būtų ir papildomų neurologų etatų. Taip greičiau būtų diagnozuojama migrena, pagalba žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus, būtų efektyvesnė.


Trys klausimai, kuriuos gydytojai užduoda norėdami nustatyti, ar žmogų kamuoja migrena:

1. Ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių?

2. Ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą?

3. Ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo?

Jei į visus šiuos klausimus atsakėte teigiamai, yra 80–90 proc. tikimybė, kad sergate migrena.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių