Kodėl gydytojai nepripažįsta savo klaidų?

– Esate teisininkas, garsėjantis kaip sveikatos teisės žinovas. Ar tiesa, kad vis daugiau žmonių skundžia medikus?

– Advokatu dirbu penkiolika metų, iš jų gal trylika susiję su medicina. Per tą laikotarpį pastebėjau, kad ginančių savo teises daugėja. Sovietmečiu toks gydytojų pacientų elgesys būtų buvęs nesuprantamas. Dabar visi pripažįsta, kad ir medikai daro klaidų. Apie jas nebebijome kalbėti, ir tai susiję su padidėjusia žmonių saviverte, pagrindinių vertybių – gyvybės, sveikatos, orumo gynimu.

– Neretai skundžiantys medikus nori likti inkognito, žinodami, kad ateityje gali tekti gydytis. Dar nesame tokie drąsūs ir iki galo principingi?

– Dalis žmonių, kurie serga lėtinėmis ligomis ir suvokia, kad santykiai su gydytojais nenutrūks, nenori jų aštrinti, gal ir bijo galimos nepriežiūros. Susiduriame ir su baimėmis. Daug kas ateina pas mus pasikonsultuoti, po pokalbio nusprendžia nesiskųsti.

– Įtikinate, kad neverta skųstis?

– Ne, pirmiausia patariame kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje jaučiasi nukentėję, vadovus. Jei atsakymas netenkina – į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ir tik po to, jei sprendimas netenkina, – į teismą. Visa tai būtina žinoti, nes šie reikalavimai yra susiję tiek su proceso ilgumu, tiek su sąnaudomis, tiek su tam tikru emociniu krūviu, kurį turi ištverti ir apskųstas gydytojas, ir jo pacientas, įrodinėjantis savo tiesą.

Gydytojams visa tai labai nemalonu emociškai, ne finansiškai. Pacientams padarytai žalai kompensuoti valstybė kasmet skiria nustatytą lėšų sumą.

– Gydytojo profesija buvo šventa, medikai prilyginti dievams. Dabar gydytojai nusivylę, kad nėra pakankamai gerbiami.

– Pripažinus, kad medikas gali klysti, jis nebėra neliečiamas.

– Lietuvos gydytojų sąjunga seniai inicijuoja Žalos atlyginimo be kaltės įstatymą, tai medikus išvaduotų nuo teisinių kolizijų, bet jis kažkodėl nepriimamas?

– Įstatymas dėl žalos atlyginimo be kaltės būtų priimtas jau seniai, jei jis būtų tobulas ir išspręstų problemas. Mano nuomone, taip nenutiktų. Gydytojai jaučia grėsmę, jiems neramu dėl galimų klaidų, bet siūlomas modelis skundų nepanaikins, įrodinėti savo tiesas vis tiek reikės. Procesas gal ir bus lengvesnis, bet žalos atlyginimo suma, kuri bus skiriama, vien tik amortizuos nepasitenkinimą, o realiai žmonės negaus deramos kompensacijos ir eis į teismus. Susipriešinimas išliks, kalbos, kad įsivyraus taika tarp gydytojų ir jų pacientų, tėra mitas.

Yra buvę, kad paciento pilve buvo paliktos žirklės, kuriomis suspaudžiama arterija kraujavimui sustabdyti. Kitam įdėta nenaudotina krūtinės ląstos plokštė.

– Tačiau tai, kad gydytojų pacientams padaroma žala, yra tiesa?

– Yra buvę, kad paciento pilve buvo paliktos žirklės, kuriomis suspaudžiama arterija kraujavimui sustabdyti. Kitam įdėta nenaudotina krūtinės ląstos plokštė. Ji įaugo ir tapo nebeišimama, pacientui kilo daug problemų. Labai daug skundų dėl odontologų paslaugų, vis daugėja ir dėl grožio plastikos.

Skundai apskritai yra dvejopi. Vieni jų – dėl medikų klaidų, kurių padariniai žalingi sveikatai. Pavyzdžiui, paliko plokštelę, žirkles ar netyčia supainiojo vaistus. Tai konkretūs veiksmai, sužaloję sveikatą ar net sukėlę mirtį. Kai nustatoma žala, ji priteisiama.

Tačiau yra daug atvejų, kai gydytojų pacientai skundžiasi dėl uždelstos ligos diagnostikos ar netinkamo gydymo. Pavyzdžiui, nenustato vėžio, kai galėjo nustatyti. Akivaizdu, kad tyrimai tai liudija, bet gydytojas nematė, nes galbūt buvo nekompetentingas. Arba gydė ne nuo tos ligos, kuria pacientas sirgo, reikėjo gydyti kitaip.

Arūnas Žlioba/Asmeninio arch.nuotr.

– Skundžiamasi, kai tai paaiškėja?

– Kalbant apie neigiamus padarinius, ne visada pavyksta juos įrodyti. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad pavėlavo diagnozuoti ligą arba suklydo ir gydė ne nuo to, kuo pacientas serga. Tačiau tuomet, kai netinkami vaistai žalos nepadarė ir tikroji liga neprogresavo, žalos nėra, nors pažeidimai ir nustatyti. Tokiu atveju piniginė kompensacija nepriklauso, apskritai nekeliamas atsakomybės klausimas. Tai labai svarbu žinoti pasiryžusiems skųstis.

– Kas gali patvirtinti, kad liga neprogresavo, juolab jei ligonis nesveiko?

– Gydymą gali vertinti tik gydytojas. Nagrinėjant skundus Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, pasitelkiamas praktikuojantis tos pačios srities gydytojas arba teismo medicinos ekspertas.

– Anksčiau tokiu atveju buvo pritaikoma lietuvių liaudies patarlė: varnas varnui akies nekerta.

– Kai medikai vertina kolegų veiksmus ir išvados prieštarauja logikai, galima juos apkaltinti šališkumu, neobjektyvumu. Kiti tvirtina, kad kompetentingi medikai gana nepriklausomi ir gali pateikti objektyvias išvadas. Tai sofistinis svarstymas.

Esmė yra ta, kad bylose lemiamą tašką deda ne advokatai, ne teisėjai, o medikai. Labai dažnai neigiamų padarinių ligonių sveikatai jie neatranda ir sako: tau nieko blogo neatsitiko. Teisininkai to negali paneigti, ligonis neturi daugiau jokių galimybių įrodyti savo tiesą.

– Ką tokiu atveju jiems patariate?

– Yra privačiai dirbančių teismo medicinos ekspertų, galinčių suteikti konsultaciją. Gydytojų pacientai gali prisigalvoti visko, kaltinti be pagrindo. Jiems patariame su privačia veikla besiverčiančiu teismo medicinos ekspertu išsiaiškinti, yra pažeidimas ar ne, blogai elgėsi medikas ar ne. Tai naudinga prieš pradedant ilgas teisines procedūras.

– Manote, kad nepriklausomi teismo medicinos ekspertai yra objektyvesni?

– Jie gauna pinigus, jaučia atsakomybę.

– Bet jų išvadų dėl gydymo irgi niekas nenuneigs?

– Tai sąžiningumo ir kompetencijos reikalas – du svarbiausi dalykai. Jei kurio nors vieno trūksta, viskas iškraipoma.

– Sąžinės už pinigus nenupirksi...

– Taip.

– O kas parenka gydytojus konsultantus?

– Jų sąrašą turi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, jie ir atlyginimą už išvadas gauna.

– Ar būna taip, kad gydymo įstaiga pripažintų savo darbuotojų padarytas klaidas?

– Pasitaiko, kad pripažįsta, bet dažniausiai būna neigiama net ir tai, kas akivaizdu. Tai supykdo besiginčijančias šalis. Antra vertus, turėjau ne vieną taikos sutartį. Dažniausiai susitariama, kai įsikiša advokatai. Tuomet diskutuojama, bandoma ieškoti išeities, juolab kai reikalaujama protingo žalos atlyginimo dydžio, ne milijoninio.

– Ką darote, kai matote akivaizdų tiesos neigimą, atsirašinėjimą?

– Ginčijamės. Menu bylą, kai medikai pralaimėjo. Jie neigė, kad buvo perrištas ureteris – latakas, siejantis inkstus su šlapimo pūsle. Dėl to pacientei išsivystė inkstų nepakankamumas. Gydytojai tvirtino, kad niekas nieko neperrišo, laktakas užlinko savaime. Tačiau tiesa išryškėjo, chirurgas buvo pripažintas kaltu.

– Jei teisininkai įgytų ir gydytojo diplomą, būtų paprasčiau?

– Tokiu atveju medicinos studijas reikėtų baigti ir teisėjams. Neįmanoma, kad teisėjas būtų dar ir gydytojas. Bylose pagrindinį vaidmenį atlieka medikų ekspertizės, tyrimai.

– Galbūt medikai teisesni, kai skundžiamasi dėl vaistų sukeltos žalos? Pasaulyje dėl to prisiteisiamos milijoninės sumos.

– Mūsų šalyje buvo ginčijamasi, kad žinomas plastikos chirurgas panaudojo naują preparatą nesilaikydamas instrukcijos. Dėl šių vaistų pradėjo pūti veido audiniai. Panašių istorijų gali būti ir daugiau.

– Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų buvęs medikų pacientu. Kokia jūsų sveikata?

– Gera, ačiū. Teko susidurti su gydytojais ir kaip jų pacientui.

– Kaip vertinate jų profesionalumą ir nuoširdumą?

– Įprastoje dešimtbalėje sistemoje – labai gerai.

Statistika

2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėjo 164 pacientų skundus.

Patenkino 22, vadinasi, žala buvo įrodyta.

Net 128 skundų žala nenustatyta.

Sudaryta 1 taikos sutartis.

13 skundų nenagrinėta, nes nebuvo pašalinti juose nurodyti trūkumai.