Kineziterapeutė paaiškino, ką daryti, jei po operacijų ima tinti galūnės

Pradėjo tinti koja

Kabinete tyliai skambant muzikai, kineziterapeutė palinksta prie pacientės ir ima masažuoti krūtinę žemiau raktikaulio. "Visa limfa suteka į šią vietą. Čia ji patenka į veninę sistemą. Net jei dėl limfedemos (tinimo, sukelto limfos tekėjimo sutrikimo – red. past.) būtų sutinęs mažasis kojos pirščiukas, masažą reikėtų pradėti ne nuo jo, o nuo šios vietos. Čia reikia pradėti ir čia pabaigti", – pasakoja 25 metų kineziterapeutės darbo patirtį turinti moteris. Netrukus ji ima masažuoti pacientės pilvą, tada – patinusią koją. "Limfa tiršta kaip kisielius. Kai jos nutekėjimas iš audinių sutrinka, ją reikia masažuojant išstumti aukštyn", – pasakoja G.Bušmanienė, atlikdama limfodrenažinį masažą.

Masažuojamoji Regina (vardas pakeistas) ima pasakoti savo istoriją: prieš vienuolika metų dėl onkologinės ligos buvo pašalinta gimda ir gimdos kaklelis, vienoje pusėje – ir šalia gimdos esantys limfmazgiai. "Iš pradžių jaučiausi gerai, tačiau, praėjus ketveriems metams po operacijos, man pradėjo tinti koja, ypač – pėda. Limfmazgiai man pašalinti kairėje pusėje, o tinti pradėjo dešinė koja. Prasidėjo ir epizodiniai neaiškios kilmės karščiavimai, – pasakoja vidutinio amžiaus moteris. – Gydytojai ilgai nenustatė mano negalavimų priežasties, rašė įvairiausias diagnozes. Atsidūriau ligoninėje, kraujo tyrimų rezultatai buvo labai prasti – įtarė sepsį. Ligos išraše buvo parašyta: septinė būklė, neatmetama limfostazė."

Giedra Bušmanienė: įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, dėl lėtinio venų nepakankamumo.

Ką gali porolonas?

Išgirdusi galimą limfostazės (limfos tekėjimo sutrikimo) diagnozę, moteris ėmė domėtis šiuo sutrikimu. Supratusi, kad koja tinsta dėl sutrikusio limfos tekėjimo, Regina ėmė ieškoti būdų šiai problemai spręsti – kreipėsi pagalbos į G.Bušmanienę. Kiekvieną savaitę jai buvo atliekamas limfodrenažinis masažas, po kurio ant kojos dedamas porolonas ir apvyniojamas elastiniais bintais. Poroloną ir elastinį bintą galima nusiimti tik kitos dienos rytą, kurie tuomet pakeičiami kompresinėmis kojinėmis.

Masažais, kojos įvyniojimais į poroloną ir elastinį bintą, dienos metu nuolatos mūvint kompresines kojines tinimą Reginai pavyko sukontroliuoti.

Moteris prisimena, kad, pradėjus daryti limfodrenažinius masažus, ją dažnai pykindavo. "Tai dėl to, kad, atliekant tokius masažus, labai daug toksinų sukeliama į organizmo viršutinę dalį. Tai gali sukelti pykinimą arba dažną norą šlapintis. Vėliau šie simptomai dingsta", – užsimena kineziterapeutė.

G.Bušmanienės teigimu, nereikėtų stebėtis, jei tinimai atsiranda praėjus net ir dešimčiai metų po limfmazgių pašalinimo. Tai esą gali išprovokuoti pervargimas, stresas. Ji paaiškina, kaip atskirti dėl limfostazės kylantį galūnių sutinimą nuo kitokio pobūdžio sutinimų: paspaudus limfedemą, ilgai išlieka duobutė.

Išmasažavusi tinstančią galūnę, kineziterapeutė ją apvynioja tam tikro tankio ir storio porolonu, paskui – elastiniu bintu.

"Jei atliksime tik galūnės masažą, tai žmogus nuleis tinstančias kojas ant žemės, limfa sutekės atgal ir negalės tekėti į viršų – galūnė vėl sutins. Kad taip neįvyktų, dedami porolonai, bintuojama. Porolonas daro stebuklus, prisispaudžia ir nepalieka vietos tarp audinių kauptis limfai. Nei JAV, nei Vokietijoje geresnio metodo nei vyniojimas į poroloną neatrasta", – sako G.Bušmanienė. Pasak jos, šiose šalyse ir visame pasaulyje ši praktika taikoma jau 30 metų.

Limfinė sistema – svarbi organizmo dalis, ji gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių, filtruoja, neutralizuoja ir pašalina iš organizmo toksinus. "Limfos tekėjimo sutrikimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas gali atsirasti nebūtinai nuo gimimo – ir vėliau, vaikui šiek tiek paaugus arba brendimo metais, moterims – po gimdymo. Įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, dėl lėtinio venų nepakankamumo", – įspėja G.Bušmanienė.

Negydant lifostazės formuojasi sukietėjimai, dramblialigė, rožė.

Padariniai: jei limfostazė ilgai negydoma, prasideda dramblialigė – kurios nors kūno dalies žymus padidėjimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Žinių ieškojo savarankiškai

Devyniolika metų G.Bušmanienė dirbo buvusioje Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, kurį laiką dėstytojavo Kauno medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Pamačiusi, kad klasikinis masažas padeda toli gražu ne visiems pacientams, kad, vos išmasažavus koją ar ranką, pacientai po poros dienų vėl sugrįžta su lygiai taip pat sutinusia galūne, moteris pradėjo ieškoti efektyvesnių būdų jiems padėti. Prieš devynerius metus ji dalyvavo mokymuose Vokietijoje, Foldi klinikoje, kur gydytis limfos tekėjimo sutrikimų suvažiuoja pacientai iš viso pasaulio. "Vokietijos gydytojų Foldi šeima ištobulino limfos gydymo sistemą, šiam gydymui sugalvojo taikyti porolonus. Šį gydymą sudaro limfodrenažinis masažas, galūnės vyniojimas porolonais ir elastiniais bintais, odos priežiūra, kompresinių kojinių (rankovių) nešiojimas, kineziterapija. Pacientai išmokomi tai atlikti patys savo namuose. Pagal šią sistemą G.Bušmanienė atlieka limfodrenažinį masažą Lietuvoje. Pamačiusi, koks šis gydymo metodas efektyvus, moteris nepanoro toliau dirbti ligoninėje, kur jo taikyti negalėjo, – ėmė verstis privačia praktika.

Kineziterapeutė apgailestavo, kad Lietuvos ligoninėse, sanatorijose limfodrenažinis masažas atliekamas kompresiniais aparatais: "Tie aparatai padaro dar blogiau, nes aparatas išmasažuoja tik koją ar ranką, o aukščiau – ne. Kad limfa nutekėtų reikiama linkme, reikia paruošti jai vietą: išmasažuoti žemiau raktikaulio, pilvą. Kai tai nepadaroma, pavyzdžiui, išmasažuojamos tik kojos, limfa toliau neteka – prasideda tinimas dubens srityje, tinsta lytiniai organai. Jei tai ranka – kompresinė rankovė limfą sukelia iki pažasties ir ten prasideda tinimas."

Pašnekovės žodžiais, kompresiniais aparatais atliekami limfodrenažiniai masažai yra skirti sveikiesiems, bet ne limfostaze sergantiems asmenims.

Taikomoji kineziologija

Be limfodrenažinio masažo, devynerius metus G.Bušmanienė gilinasi ir į kitą sritį – taikomąją kineziologiją. Smalsią moterį sudomino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vykdyta tęstinė trejų metų taikomosios kineziologijos programa. Baigusi šią programą, kurioje paskaitas skaitė lektoriai iš užsienio šalių, kineziterapeutė į šią sritį ėmė gilintis savarankiškai, taip pat lankydama Funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos asociacijos, kuriai priklauso, organizuojamus seminarus.

Taikomoji kineziologija – tai organizmo sistemų ir atskirų organų funkcinės būklės bei jų tarpusavio ryšių ir poveikio vieni kitiems įvertinimas, pasitelkiant manualinį raumenų testavimą.

"Toks testavimas – raumens tonuso įvertinimas. Jis remiasi tuo, kad kiekvienas kūno raumuo susijęs su konkrečiu organu, akupunktūriniu meridianu, chemine medžiaga ir psichinės veiklos pobūdžiu. Jei organas, sąnarys, stuburas ar kita struktūra dirba normaliai, funkciškai su juo susijęs raumuo taip pat bus stiprus ir pasižymės geru tonusu. Raumenų tonusas sumažėja atsiradus organizmo funkciniam sutrikimui. Žinant kiekvienos raumenų grupės sąsajas su vidinėmis kūno sistemomis, galima nustatyti sutrikimo vietą", – pasakoja kineziterapeutė.

Analizuodami funkcinius skirtingų žmogaus organų ir sistemų ryšius, taikomosios kineziologijos atstovai organizme ieško užslėptų, plika akimi nematomų ligos priežasčių ir jas šalina.

G.Bušmanienė pademonstruoja, kaip tai vyksta: spausdama paciento rankų, kojų ar kaklo raumenis į vieną pusę ir prašydama, kad žmogus tokiam spaudimui priešintųsi stengdamasis judėti į priešingą pusę, ji nustato raumenų funkcijos stiprumą. "Ranką spausiu į šią pusę – priešinkitės. Pakelkite galvą – ją spausiu žemyn, priešinkitės", – testuodama kiekvieną raumenį kartoja Giedra. Pacientė pasiskundžia, kad jai vis skauda dešinį kelį. "Matau, kad skausmo priežastis yra visai ne tas sąnarys, o kriaušinis raumuo. Jis yra nusilpęs, dėl to ir jūsų laikysena darosi netaisyklinga, ir sąnariui tenka didesnis krūvis. Reikia tą raumenį atgaivinti, o po to stiprinti", – sako kineziterapeutė ir ima stipriai spausti kriaušinio raumens vietoje. "Skauda", – skundžiasi pacientė. "Pakentėkite – ilgai neužtruks, – ramina G.Bušmanienė ir paaiškina, ką daranti. – Radau problemą, radau tašką, susijusį su problemine zona, 10 sek. stipriai spaudžiu tą vietą – žmogus jaučia stiprų skausmą."

Pašnekovės teigimu, minėtų taškų stimuliavimas spaudžiant gali pakeisti masažą: "Tą pačią problemą galima spręsti įvairiais būdais – galima ir klasikiniu masažu, ir stimuliuojant konkrečius taškus, tai aš ir darau."

Remiasi holistiniu požiūriu

Manualinio raumenų testavimo būdu galima nustatyti individualią organizmo funkcijų atkūrimui tinkamą manualinio poveikio vietą, būdą, kryptį, akupunktūrinius taškus, nustatyti konkrečiai tam žmogui tinkamus homeopatinius ir žolinius preparatus, biologiškai aktyvias medžiagas, eterinius aliejus, maisto produktus, kosmetiką ir kita.

Gydymas, taikant taikomąją kineziologiją, priklauso nuo manualinio raumenų testavimo rezultatų. Sutrikusių organizmo funkcijų pusiausvyrai ir žmogaus gerovei atkurti gali būti naudojamos manualinės medicinos priemonės, neurofiziologiniai organizmo tarpusavio ryšiai, osteopatinės priemonės, ortomolekulinė medicina, fitoterapija, akupunktūros-meridianinė sistema, gydomieji pratimai.

Teigiama, kad manualinis raumenų testavimas leidžia nustatyti tikslesnę funkcinę diagnozę, parinkti efektyvias gydomąsias priemones. Dėl to žymiai išauga efektyvumas gydant atramos-judamojo aparato problemas, sąnarių ir raiščių problemas. Taikomoji kineziologija pasitelkiama ir gydant virškinimo trakto sutrikimus, alergijas, hiperjautrumą ir kitas vidaus ligas.

Taikomoji kineziologija remiasi holistiniu požiūriu į žmogų. "Žmogus – tai nedaloma visuma. Organizmo sudedamosios dalys (struktūra, chemija, psichika) yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausančios. Dėl to pažeidimai, atsiradę vienoje sudedamojoje dalyje, daro įtaką kitoms", – aiškina G.Bušmanienė.

Kiekviena liga taikomojoje kineziologijoje vertinama kaip prarastas organizmo savireguliacijos sugebėjimas. "Aš negydau – tik padedu žmogui pačiam greičiau pasveikti. Veikdama tam tikrus taškus, užvedu žmogaus kūną ant kelio, padedančio jam atsigauti, atlaisvinu tam tikrus taškus. Įvedu žmogų į tam tikrą balansą, o toliau žmogaus organizmas, kiek tik jis turi resursų, atsigauna pats", – sako G.Bušmanienė.

Daugiau informacijos apie limfodrenažinį masažą ir taikomąją kineziologiją – tel. 8 685 25036.