Skaitytojas klausia: Prieš maždaug pusantrų metų pasitempiau nugarą (kėliau maždaug 12 kg svorį ir paslydau), skausmas nepraėjo iki šiol.

Pas gydytojus lankiausi - vienintelė išvada, kad raumuo nuolat įsitempęs (juosmens srityje dešinėje pusėje šalia stuburo) ir dėl to jį skauda. Gavau procedūrų (ultragarso, jei teisingai pamenu ir elektrodus), tačiau nuo jų tik pablogėjo, visi skirti vaistai padėjo tik tol, kol buvo geriami, t.y., pasibaigus kursui po maždaug 2 dienų skausmas grįžta. Vaistų, kuriuos gėriau, neišvardinsiu - gal 10 skirtingų buvo geriamų ir kokie 4 tepalai. Kartais atsiranda skausmingas taškas tarp 2 stuburo slankstelių tarp menčių (traumatologas teigė, kad dėl įtempto raumens), kartais jaučiu, kad būna silpnesnė dešinė ranka, tačiau po kurio laiko praeina. Gulėti ant nugaros irgi nebegaliu - atrodo, kad lūšiu per juosmenį. Gal galite patarti, ką galėčiau padaryti savo jėgomis? Grįžti pas gydytojus nebenoriu, nes pusmečio gydymo rezultatai buvo nuliniai.

Atsako jogos instruktorė Reda Lukauskienė:

Panašu, kad ir iki keliant tą svorį, Jūsų nugara buvo silpna. Būtent todėl ir pasitempėte. Iki šiol nepraeinantis skausmas, kaip tik ir rodo, kad skausmo priežastis vis dar nepašalinta.

Gydytojas teisus sakydamas, kad raumuo nuolat įsitempęs. Tik gydymas procedūromis ir vaistais čia tikrai nepadės. Jokiais vaistais. Paaiškinsiu kodėl.

Nugaros skausmo priežastis dažniausiai viena ir ta pati: silpni gilieji raumenys. Jų neįmanoma sustiprinti nei vaistais, nei masažais, nei kitokiomis procedūromis. Būtent šie raumenys tarsi korsetas, turi laikyti stuburą tinkamoje padėtyje ir būtent jų dėka tarpslankstelinius diskus pasiekia maisto medžiagos, o taip pat per juos pašalinama tai, kas organizmui jau nebereikalinga. Tai nuolatinis procesas. Skausmas kaip tik ir reiškia, kad toje konkrečioje vietoje šis procesas sutriko.

Dar kartą kartoju – vaistai tik tik tam kartui numalšina skausmą ir taip kurį laiką leidžia ignoruoti organizmo pagalbos šauksmą, bet šio sutrikimo nepašalina. Organizmas stengiasi tvarkytis kaip gali. Kad nors kiek stabilizuoti padėtį - darbo „imasi“ didieji raumenys, kurie kaip taisyklė taip pat yra silpni (ir tai apskritai ne jų funkcija). Todėl tas iš jų, kuris tuo metu „labiausiai gali, tai ir  veža“ – pagal principą „jei ne aš, tai kas“. Būtent todėl gydymas vaistais ir procedūromis tik sukelia „raumens isteriją“ – jis nesupranta kas darosi, nes jo pozicija šiuo atveju maždaug tokia: „Juk ir taip darau ką galiu, jei paleisiu, tai kas laikys?“. Skausmas apriboja jūsų veiksmų laisvę, tai neleidžia sutrikimo vietos pažeisti dar labiau, bet padėtis nesitaiso, nes jūs vis dar nepašalinote priežasties: taip ir nesustiprinote giliųjų raumenų. Ir sukasi užburtas ratas.

Vienintelis man žinomas būdas sau padėti ir visiems laikams pamiršti gydytojus – tai tinkamai treniruotis. Nuolat.

Ką reiškia „tinkamai“?

Negaliu Jums patarti, kaip dažnai pataria įvairūs terapeutai ar manualistai: „Padarykite štai šiuos pratimus, turėtų padėti“, ir duodantys tuos pačius nieko nereiškiančius pratimus visiems iš eilės. Negaliu taip pat  Jums parekomenduoti nueiti į sporto sąlę ir „pakilnoti svorius“ arba į jogą „kur nors arčiau namų“, nes ir į jogą žmonės dažniausiai ateina svikesni, nei išeina. Deja, bet tokia yra tiesa. Tinkama treniruote šiuo atveju vadinu Jums skirtą individualią programą, kurią tik pati ir galiu sudaryti. Tik tokios programos (nes mano darbo principas labai skiriasi nuo plačiai žinomų) efektą žmonės pajaučia jau po pirmos treniruotės, o po pusės metų dažniausiai jau būna pamiršę savo bėdą. Skamba gal ir nekukliai – bet tokį efektą garantuoju. Ir jokių nulinių rezultatų.

Ką daryti iš karto, ištikus tokiai traumai: dvi paras nereiktų daryti nieko, tik dėti ledą. Palikyti jį apie 20 min. padaryti 40 min. pertrauką ir taip pakartoti keletą kartų. Kategoriškai negalima tepti šildančių tepalų. O po dviejų parų, kaip jau sakiau – treniruotė ir tik pagal individualią programą. Kito būdo aš nežinau.