Įgyvendinus reformą, dvi valandas laukti greitosios nebereikės?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką. Ja siekiama, kad ši pagalba gyventoją mieste pasiektų per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes. Tam žadama šių paslaugų teikimą centralizuoti, padidinti brigadų skaičių ir jas tankiau išdėstyti.

Patenka į „akląją zoną“

GMP pertvarka vykdoma kaip viena iš sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos dalių.

GMP ekipažas pagalbos prireikusį žmogų turėtų pasiekti per 15 min. mieste ir per 25 min. užmiestyje, tačiau iš tiesų, ypač kaimo vietovėse, pagalbos neretai tenka laukti ilgiau.

Pasak Kaune planuojamą reformą pristačiusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tam, kad GMP pasiektų žmones per minėtą laiką, visų pirma ruošiamasi visą GMP sistemą centralizuoti. Pristatydamas šį modelį, jis rėmėsi ir Ukrainos, kur neseniai lankėsi, pavyzdžiu.

„Šiandien yra atvejų, kai GMP automobilio žmonės laukia ir valandą, ir dvi valandas. Taip neturėtų būti. Ukrainoje, Kijeve, 5 mln. gyventojų turinčiame mieste, veikia vienas GMP skambučių centras. Ir kas yra labai svarbu krizių metu, jie sakė: mes neįsivaizduojame, kaip visa tai reikėtų suvaldyti, jei pagalbą organizuotų 50 įstaigų“, – teigė A.Dulkys.

Lietuvoje GMP paslaugą šiuo metu teikia 49 juridiniai asmenys. Pasak ministro, tai sukuria daugybę problemų. Atsižvelgiant į savivaldybių ribas, teikiama GMP paslauga, jo žodžiais, sukuria vadinamą akląją zoną. „Šiuo metu apie 140 tūkst. Lietuvos gyventojų yra vadinamoje aklojoje zonoje, kur GMP tinklas juos pasiekia labai sunkiai. Turime labai skirtingus darbo protokolus. Vienos komandos dirba pagal naujesnius protokolus, kitos – pagal kitą metodiką. Norime, kad visoje Lietuvoje darbo organizavimas būtų vienodas ir visoje teritorijoje visi pacientai gautų vienodos kokybės paslaugas“, – ministro teigimu, paslaugos teikimą centralizavus, minėtų problemų nebeliktų. Kaip ir situacijų, kai net iki 10 kartų skiriasi GMP darbuotojų darbo krūvis.

Anot A.Dulkio, centralizavus GMP, nebebūtų ginčų vežant žmogų iš vienos savivaldybės į kitą.

„Dabar žmogus dažnai nesulaukia pagalbos, nes nenorima važiuoti į kitą savivaldybę. Viskas turi būti organizuojama lanksčiau. Vasarą beveik pusė Lietuvos gyventojų pajuda į Vakarų Lietuvą, bet kiekviena GMP stotis ir toliau dirba su tiek pat greitųjų ir darbuotojų. Darbo krūvio klausimas nesprendžiamas, – A.Dulkio žodžiais, tokių problemų nekiltų, jei viskas būtų valdoma iš vienos dispečerinės valdymo pulto. – Dabar mes turime tam tikrą senovišką darbo organizavimą pagal gyventojų statistikos principus. Tačiau šias paslaugas reikia organizuoti, atsižvelgiant į žmonių judėjimą.“

Vieta: sie­kiant iš­gel­bė­ti dau­giau gy­vy­bių, per­tvar­ka Kau­no mies­to GMP sto­ty­je pra­si­dė­jo nuo dis­pe­čeri­nės. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Planuoja didžiules investicijas

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė įvardijo konkrečias priemones, kurių bus imtasi siekiant, kad GMP brigados atvyktų greičiau. „Mes padidinsime GMP brigadų skaičių. Jų padidinsime ne tiek daug – maždaug dešimčia. Tačiau stipriai padidinsime vietų, kur stovi GMP brigados, kad jų išvažiavimas ir atvažiavimas būtų per trumpiausią laiką“, – pasak viceministrės, brigados galėtų budėti nebūtinai tik medicinos įstaigose, bet ir kituose pastatuose, pvz., mokyklose, darželiuose.

Pirmajame reformos etape planuojama įsigyti 225 naujus GMP automobilius už maždaug 40 mln. eurų. A.Dulkio teigimu, GMP pertvarkai bus naudojamos valstybės biudžeto ir ES paramos lėšos.

„Taip pat planuojame daugiau kaip 1 mln. eurų skirti patalpoms ir infrastruktūrai atnaujinti, daugiau kaip 1 mln. eurų darbuotojų kompetencijoms, kvalifikacijai ir iki 10 mln. eurų išmaniosioms GMP IT sistemoms. Norime, kad tokios sistemos veiktų visoje Lietuvoje vienodai“, – vardijo ministras. Pasak jo, kaip tokios sistemos veikia, galima pamatyti moderniausioje Lietuvoje Kauno miesto GMP stotyje.

Pertvarką pradėjo dispečerinėje

„GMP paslauga prasideda ne nuo GMP brigados, atvykstančios į įvykio vietą, o nuo dispečerinės – nuo to momento, kai dispečeris pakelia ragelį. Jei yra įvykusi staigi mirtis ar masyvus išorinis kraujavimas, be gyvybę gelbėjančių veiksmų, atliekamų dar iki atvykstant GMP brigadai, tas žmogus nelabai turės šansų išgyventi. GMP, atvykusi per 15 ar 25 min., gali nieko nebepadaryti, – pasakojo Kauno miesto GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė. – Mūsų įstaigos pertvarka 2011 m. prasidėjo būtent nuo dispečerinės. Kreipėmės į Tarptautinę dispečerių akademiją (TDA), registruotą JAV. Atitikome kriterijus, ir nuo 2011 m. mūsų įstaiga naudojasi TDA kvietimo priėmimo ir paskirstymo, dispečerinės audito ir mokymų sistema.“

Kalbame apie beveik pusšimčio įstaigų jungimą. Tai padaryti per pusmetį yra utopija.

Kai 112 tarnybos operatoriai pagalbos prašančiojo skambutį perduoda į šios stoties dispečerinę, prasideda griežtais protokolais paremtas pokalbis. Protokoluose aprašyti ne tik klausimai, kuriuos turi užduoti dispečeris. Priklausomai nuo skambinančiojo atsakymų, dispečeris teikia taip pat protokolais paremtas rekomendacijas, ką daryti, kol atvyks GMP brigada. Taip išvengiama žmogiškosios klaidos. I.Kajokaitės teigimu, įvertinus galimybes ir naudą, kurią suteikia standartizuota dispečerinės sistema, visa tai buvo perkelta į GMP brigadų dalį.

2016–2018 m. Kauno miesto GMP stotis kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliko tyrimą. Buvo vertinamas pacientų, kuriems klinikinė mirtis įvyko dėl širdies skilvelių virpėjimo aplinkinių akivaizdoje, išgyvenamumas. Medikų teigimu, šių pacientų išgyvenamumas tiesiogiai susijęs su gaivinimo veiksmais, aplinkinių atliekamais iki atvykstant GMP brigadai. Tyrimo metu vertinti atvejai, kai aplinkinius telefonu konsultavo Kauno miesto GMP stoties dispečeriai ir pas ištiktuosius klinikinės mirties vyko šios stoties brigados. „2016 m. tokių iš ligoninės išėjusių pacientų išgyvenamumo procentas buvo 28 proc., 2017 m. – 35 proc., 2018 m. – 42 proc. Šis pasiektas rodiklis yra šiek tiek didesnis nei vidurkis Europoje. Tai ir buvo sistemos protokolo, audito ir mokymo veiksmų rato išdava“, – sakė I.Kajokaitė.

Greičiau pasiekti pacientus Kauno GMP brigadoms padeda ir tai, kad jos budi devyniose skirtingose Kauno vietose.

D.Jankauskienės teigimu, bendra standartų sistema ir toks kaip Kaune GMP paslaugos kokybės valdymo modelis bus kuriamas ir centralizavus GMP.

Kur bus Lietuvos GMP valdymo centras, neįvardijama – tai esą bus sprendžiama Seimui priėmus GMP reformą įtvirtinančius įstatymus.

Pavėžėjimą atliktų kiti

A.Dulkys taip pat teigė, kad po reformos GMP brigados neturėtų atlikti žmonių pavėžėjimo iki medicinos įstaigos funkcijos. „Yra daugybė žmonių, kuriems reikia pavėžėjimo. Deja, dažnai GMP infrastruktūra, darbuotojai, automobiliai naudojami ne tik pacientams vežti, bet ir vadinamajai socialinio taksi paslaugai – socialinei pagalbai. Mes rengiame atskirą pavėžėjimo sistemą. Minėta paslauga bus finansuojama iš SAM asignavimų. Visos Lietuvos mastu bus taikomas bendras modelis, kuris nuims šių socialinių pavėžėjimų krūvį nuo GMP sistemos, ir brangi įranga, ir medikai vyks pas tuos pacientus, kuriems reikia skubios pagalbos, o ne užsiims socialiniais dalykais“, – ministro teigimu, pacientų pervežimui iki gydymo įstaigų, esančių skirtingose savivaldybėse, organizuoti galbūt bus pasitelktas numeris 1808.

Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė teigė ministerijos žadamą reformą vertinanti pozityviai. Tuo labiau kad gautas SAM pažadas neatleisti esamų eilinių GMP darbuotojų.

A. Dulkys: šiuo metu apie 140 tūkst. Lietuvos gyventojų yra vadinamojoje aklojoje zonoje, kur GMP tinklas juos pasiekia labai sunkiai. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Yra ministerijos pažadas, kad GMP brigadą sudarys ne mažiau kaip trys nariai, šiuo metu mažose įstaigose ją sudaro tik du. Todėl tikimės, kad darbuotojai nebus atleidžiami mažinant etatus, bet priešingai – bus priimama papildomai darbuotojų. Manome, kad tų lėšų, kurios yra dabar, turėtų užtekti ir atlyginimams pakelti, ir įrangai atnaujinti, ir kvalifikacijai tobulinti. Matome, kad nemažą mūsų atlyginimų dalį suvalgo administraciniai kaštai: jų turėtų sumažėti, kai bus viena įstaiga“, – teigė apie 500 iš 2 290 GMP darbuotojų visoje Lietuvoje vienijančio „Solidarumo“ vadovė.

Pasak J.Keburienės, dabar egzistuoja didžiuliai GMP darbuotojų atlyginimų skirtumai, tokias pačias pareigas einantys darbuotojai skirtingose GMP stotyse gauna iki 1 tūkst. eurų skirtingą atlyginimą. „Taip neturėtų būti. Negali būti ir pagalba skirtinga, ir tokie atlyginimo skirtumai už tą patį darbą, ir darbo krūviai turi būti suvienodinti. Be to, tikimės, kad mūsų pensinis amžius bus paankstintas, nes GMP vis dėlto yra specialioji tarnyba“, – teigė pašnekovė.

40 – tiek milijonų eurų ketinama investuoti pirmajame reformos etape perkant 225 naujus GMP automobilius.

Pasak jos, reikėtų atlikti ir GMP iškvietimų monitoringą, nes dabar esą pacientai nemenkai piktnaudžiauja GMP paslauga.

Pasigedo išsamios informacijos

GMP pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketas Seimui pateiktas kovo mėnesį, šią savaitę prasideda suinteresuotųjų šalių klausymai Sveikatos reikalų komitete.

SAM vadovai planuoja, kad dar šiemet bus patvirtintas GMP reformą įteisinantis įstatymas ir poįstatyminiai aktai, ir jau nuo 2023 m. sausio pradės veikti centralizuota SAM pavaldi GMP viešoji įstaiga su penkiais regioniniais padaliniais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad per tokį trumpą laiką centralizuoti GMP nerealu: „Tokie dalykai užtrunka daug ilgiau. Galima išvesti paralelę su policijos reforma – ji iki šiol nebaigta. Kaune sujungtos dvi ligoninės – buvusi Kauno antroji ligoninė ir Kauno trečioji ligoninė. Vien tik tų dviejų įstaigų jungimas užtruko pusę metų, ir tai, kai visos šalys buvo geranoriškos, jos talkino, stengėsi. O čia kalbame apie beveik pusšimčio įstaigų jungimą. Tai padaryti per pusmetį yra utopija.“

Jis įsitikinęs, kad GMP paslaugų teikimą reikia pertvarkyti, labiau pasirūpinti ir šioje srityje dirbančiais asmenimis. „Aš taip pat esu šalininkas vienos tarnybos su bendru aprūpinimu, bendra ryšio sistema, su garantijomis, apie kurias daug metų kalbama, bet nepadaroma. Pavyzdžiui, kad GMP ekipažų nariai galėtų anksčiau išeiti į pensiją. Ypač moterys skundžiasi, kad sunku kelti ir nešti neštuvus su ligoniais. Tai natūralu – sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus nebėra toks pajėgus. Tai supranta policija, kariuomenė, gaisrinė – jų darbuotojai į pensiją išeina anksčiau“, – A.Verygos teigimu, GMP yra labai panaši į šias tarnybas, ir jos darbuotojai į pensiją taip pat turėtų išeiti anksčiau.

Jis teigė pasigendantis išsamios informacijos apie tai, kaip GMP reforma vyks, kas, kokiais etapais bus daroma ir kiek laiko tai užtruks. Seimo narys vylėsi, kad detalės galbūt paaiškės, kai prasidės šios reformos svarstymai Sveikatos reikalų komitete.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dvi valandas laukti greitosios nebereikės...

dvi valandas laukti greitosios nebereikės... portretas
reikės tris valandas laukti dabar.

pensininkė

pensininkė portretas
jis masto tik apie Vilnių o kur rajonai ir kiek km iki ligoninės gal su Spartanu skraidys nė per miestą per 15 nepervažiuosi tikras juokdarys tik reformos ir reformos ir pinigai pinigai o ligoniams vis blogiau prisišaukti pagalbos

ygyvendinus ,,reforma,,,

ygyvendinus  ,,reforma,,,  portretas
greitosios nebereikes laukt nei dvi ...nei penkias valandas, GREITOSIOS PAGALBOS APLAMAI NEBUS.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių