Idėja vis labiau kaitina aistras: ligonines užplūs žmonės, norintys uždrausti paimti jų organus

Inkstų nepakankamumą Viktorija turi nuo pat paauglystės. Tuomet, nesulaukusi donoro, inkstą jai padovanojo tėtis, o kai organizmas jį atmetė – ir mama.

„Buvo nesuderinamos kraujo grupės. Mamos grupė kita. Su šiuo inkstu prabuvau aštuonerius metus“, – dalijosi Viktorija Ruliova.

Tačiau galiausiai Viktorijos organizmas atmetė ir mamos dovanotą inkstą. Dabar išeitis, galinti išlaisvinti nuo kassavaitinių vizitų pas gydytojus, – donoras, kurio moteris laukia jau antrus metus.

Šiuo metu įprasta, kad Lietuvoje norą po mirties būti organų donoru gali išreikšti išsiimdamas donoro kortelę. Taip pat jau po mirties sprendimą gali priimti ir žmogaus artimieji, nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo donoro kortelę, ar ne.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis valdančiųjų tokią tvarką bando įtvirtinti įstatymiškai.

„Kai žmogus neišreiškęs savo valios netapti donoru, iškart suponuoja artimiesiems, kad jis neturėjo nusistatymo“, – pažymi Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tačiau opozicija, Regionų frakcijos grupės nariai Agnė Širinskienė ir „valstietė“ Asta Kubilienė tokias pataisas vadina pasikėsinimu į asmens laisvą valią.

„Jau dabar yra daugybė žmonių, kurie neranda laiko donoro kortelėms gauti, kurie nežino, trūksta vietų, nes gydytojai labai užimti. Bus užprogramuota situacija, kad masė, galbūt net ir nepritardami donorystei ar nenorėdami tapti donorais, tiesiog bus preziumiuoti“, – svarstė Seimo narė A. Širinskienė.

Šiuo metu po mirties organų donuoti nenorintis asmuo savo valią turi išreikšti ne tik artimiesiems, bet ir užpildyti formą Nacionalinio transplantacijos biuro tinklalapyje. Norintiems tapti donorais, opozicija siūlo išplėsti vietų skaičių, kur žmogus galėtų išsiimti donoro kortelę. Ją būtų galima išsiimti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir paso ar vairuotojų teisių išdavimo skyriuose.

Vis dėlto valdantieji tokiai alternatyvai prieštarauja. Esą donoro kortelė naudos daug neatneša ir reikėtų skirti jėgas kitiems pakeitimams.

„Per daugiau nei 20 metų turime išduotų daugiau nei 42 tūkst. donoro kortelių. Iš jų mirusių – beveik 400. Tik septynių jų organai buvo panaudoti efektyviai“, – informacija pasidalijo J. Sejonienė.

Kad donoro kortelė gali būti viena iš priežasčių, stabdančių aktyvią donorystę Lietuvoje, pripažįsta ir Transplantacijos biuras, tad ateityje tikimasi įstatyme sulaukti numanomo sutikimo modelio.

„Tai pažangesnis metodas ir tikimasi, kad daugiau būtent numanomo sutikimo atvejų ir daugiau recipientų sulauks savo organo“, – pažymėjo Nacionalinio transplantacijos biuro atstovas Evaldas Valys.

Ar neįvyktų psichologinis lūžis Lietuvoje, kurioje pasitikėjimas ir sveikatos sistemą, ir valstybe nedidelis?

Opozicija ginasi, kad donorų padaugės ir suteikus galimybę išsiimti donoro pažymėjimą patogesnėse vietose. Tačiau A. Širinskienė įsitikinus, jeigu valdančiųjų siūlymas nepaprieštaravusius paversti donorais įsigalios, valstybėje kils chaosas.

„Pasaulyje, pakeitus seną modelį į numanomą sutikimą, daugybė žmonių kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas bandydami uždrausti paimti jų organus. Ar neįvyktų psichologinis lūžis Lietuvoje, kurioje pasitikėjimas ir sveikatos sistemą, ir valstybe nedidelis?“ – retoriškai klausė A. Širinskienė.

Šiuo metu organų donorų laukia beveiki 650 žmonių.