Rankų ir kojų netekusi moteris per dvejus metus išmoko pasirašyti ir susiuvo pirmąją siūlę. Kiek laiko reikės jaunam vyrui, kad jis, netekęs abiejų rankų, galėtų vienas atlikti bent gamtos reikalus?

Protezai: "Ortopedijos technikos" technologas A.Didžiariekis, gamybos direktorius Rokas Skrupskas ir generalinė direktorė Rūta Garšvienė įsitikinę, kad rankų protezais galima apsitarnauti.

Vyriškas „alio“ telefono ragelyje pasigirsta po penkių pyptelėjimų. Skaičiavau juos, nes dvejojau, ar iš viso atsilieps: Valentinas Audzevičius, kuriam skambinau, neturi rankų.

Balsas sodrus, nors vaikinui – tik 22-eji. Turbūt ta žiauri nelaimė, įvykusi vasarai baigiantis, jauną žmogų per kelias minutes pavertė vyru nuvargusiu balsu.

Praėjo pustrečio mėnesio, bet jis vis dar negali gyventi vienas. Negali savęs apsitarnauti, pavalgyti, atlikti elementarių fiziologinių veiksmų. Pavyzdžiui, nusimauti kelnių, kai nori į tualetą. Telefonu bando naudotis savarankiškai: seseriai žinutę parašė kojų pirštais.

Vilnietė Lina Kaikarienė, kuriai visos keturios galūnės buvo amputuotos šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus, jau gali labai daug. Ji ne tik naudojasi telefonu ir kompiuteriu, bet netgi siuvamąja mašina.

„Pabandžiau, siūlė išėjo kreivoka, bet visgi susiuvau“, – praėjusią savaitę dar vienu gyvenimo laimėjimu pasidžiaugė moteris be rankų.

Reikia 35 tūkst. litų

Organizacija "Lietuvos Caritas" kviečia visus geros valios žmones padėti Ramygaloje gyvenančiam 22-ejų Valentinui Audzevičiui įsigyti rankų protezus“, – tokį pranešimą praėjusią savaitę išplatino katalikiška pagalbos organizacija.

Valstybė rankoms protezuoti skiria apie 10 tūkst. litų, o pigiausias vienos rankos protezas kainuoja apie 45 tūkst. litų. Tokį argumentą, kodėl prašo pagalbos, pateikė Panevėžio vyskupijos "Carito" direktoriaus pavaduotoja Gražina Pacevičienė.

Organizacija "Caritas" V.Audzevičiui reikalingos sumos skirti negali. Ji padeda spręsti socialines ir moralines problemas.

„Šiam vyrui reikia patogesnio būsto, nes gyvena apleistame vienkiemyje. Reikia psichologo pagalbos, nes negali atsigauti po patirtos traumos, pavertusios jį maksimaliai priklausomu nuo kitų, ir vaistų, kurių padedame įsigyti“, – vardija G.Pacevičienė

Ji pridūrė, kad vienos rankos atplaiša jau sugijusi, būtų galima pradėti protezavimą.

Rankas sutraiškė presas

Baisi nelaimė netoli Ramygalos įvyko šią vasarą, rugpjūčio 14-ąją.

V.Audzevičius gimė ir užaugo kaime. Jam, našlaičiui, nuo vaikystės nesvetimi ūkio darbai. Ir dabar pragyvena uždarbiaudamas pas ūkininkus. Tą nelaimingą dieną presavo šiaudus.

„Tas presas, su kuriuo dirbau, antikvarinis. Kai ūkininkas ieškojo naujų detalių jam suremontuoti, niekur nerado, nes niekas tokių nebegamina ir nebenaudoja“, – nelaimės priežastį trumpai apibūdino V.Audzevičius ir pridūrė, kad dabartiniai presai yra su plėvelėmis, tinkleliais, todėl saugūs.

Antikvariniu, anot pašnekovo, presuojant šiaudus kaskart reikėdavo išlipti iš traktoriaus, užvynioti ant špagato kuokštą šiaudų ir mesti, kad susisuktų naujas rulonas. Taip dirbo pirmą kartą. Buvo pasakęs ūkininkui, kad grįš iš lauko, jei nesiseks. Buvo susukęs kelis rulonus, kai eilinį kartą metant špagatą šis į presą įtraukė ranką.

Greitosios pagalbos nekvietė

„Labai skaudėjo, bet sugebėjau kita ranka iš kelnių kišenės išsitraukti telefoną. Pasakiau ūkininkui, kas atsitiko“, – pasakoja V.Audzevičius.

Jo kaimynė, Ramygalos parapijos "Carito" vedėja Angelė Kielienė pasakojo, kad atvažiavęs ūkininkas rado preso įtrauktą ir antrąją samdinio ranką.

„Ūkininkas nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Gal dėl to, kad Valentinas pas jį dirbo nelegaliai ir dėl to norėjo nuslėpti nelaimę. Pasikvietė dar vieną žmogų, abu bandė ištraukti Valentino rankas“, – piktinosi A.Kielienė, pažįstanti V.Audzevičių nuo vaikystės ir girianti jį už darbštumą, sąžiningumą, nuoširdumą.

Greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam iškvietė draugė, kai jį, išplėštą iš preso, ūkininkas parvežė namo. Vyras nebuvo praradęs sąmonės, jis pats sako, kad daug kraujo nenubėgo, nes buvo užspaustos kraujagyslės.

Medikai V.Audzevičių iš Panevėžio ligoninės pervežė į Kauno klinikas.

Medikai buvo bejėgiai

„Atvežė jį mums labai baisiai sužalotą. Kaip įmanydami, bandėme rankas išsaugoti, deja, gamta darė savo. Iš vienos rankos sužalotų audinių staiga prasidėjus gausiam kraujavimui, teko priimti sprendimą ją amputuoti. Siekiant išsaugoti antrąją ranką ir ją operuojant paaiškėjo, kad sutrinti audiniai nekrozavo, yra nebegyvi“, – šio paciento gydymo detalės giliai atmintin įsirėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovui profesoriui Ryčiui Rimdeikai.

V.Audzevičius – vienintelis klinikos pacientas šiais metais, kuriam rankas teko amputuoti. Daug dažniau, sakė profesorius, tenka prisiūti nutrauktas rankas. Tokių operacijų kauniečiai atlieka po 4–5 per metus.

Viena V.Audzevičiaus ranka pasibaigia prie pat peties, kita – virš alkūnės sąnario.

„Ilgesniajai, kurią pavyko išsaugoti, bus galima pritaikyti protezą“, – bent tiek džiaugiasi gydytojas R.Rimdeika.

Santaupų vyras neturi

Paklausus, ar dėl tokios skaudžios jį ištikusios nelaimės kaltina ūkininką, V.Audzevičius pademonstravo kilnumą.

„Pykstu, kad meluoja, neva aš pats prašiau traktoriaus, kad dirbčiau sau, jį pavogiau ir taip toliau. Siūlė pinigų, sakė, kam valstybei kaip baudą juos atiduoti, geriau sumokės man. O aš sakau, man valstybė gydymą davė, parodymų nekeisiu“, – tvirtino V.Audzevičius.

Po nelaimės ligonis Kauno klinikose praleido pusantro mėnesio. Po to buvo perkeltas į „Ortopedijos technikos“ akcinės bendrovės reabilitacijos skyrių.

„Po dešimties dienų prasidėjo arterinis kraujavimas, vėl grįžau į Klinikas. Ten praleidau savaitę ir spalio pirmą dieną grįžau namo. Jau išėmė siūles, vieną ranką galima protezuoti, bet pas ūkininkus uždirbam ne litus, o centus, todėl neturiu už ką protezo nusipirkti“, – guodžiasi V.Audzevičius.

Jį globojanti draugė Ilona, be kurios vyras neišgyventų nė dienos, išėjo nemokamų atostogų. Iki traumos V.Audzevičius nebuvo draustas socialiniu draudimu, nes pas ūkininkus dirbo nelegaliai.

Prasidėjo nuo išnirimo

Vilnietė L.Kaikarienė buvo parduotuvėje, kai jai paskambinau telefonu. Moteris turi visus keturis protezus, bet judėti jai patogiau vežimėlyje.

Visos galūnės 45-erių moteriai buvo amputuotos daugiau nei prieš dvejus metus. Tragedija įvyko dėl kraujo užkrėtimo. Jos pradžių pradžia, kaip ir V.Audzevičių ištikusi nelaimė, buvo rugpjūčio mėnesį. Tuomet, kai tvarkydamasi namuose L.Kaikarienė slystelėjo ir susižeidė dešinę koją.

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai nustatė, kad moteriai išniręs dešinės pėdos kulnikaulis. Grąžino jį į vietą, uždėjo gipso įtvarą ir po trijų dienų ligonę išleido į namus. Po dviejų dienų pakilo temperatūra, ėmė krėsti šaltis, o skausmas pasidarė nepakeliamas.

Kai vyras nuvežė sergančią žmoną į tą pačią Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, priėmimo skyriuje ligonę apžiūrėjęs gydytojas nepatikėjo jos nusiskundimais ir, artimųjų teigimu, nesuteikęs jokios pagalbos išleido namo. Moterį alino nepakeliamas skausmas, tą pačią dieną sutriko širdis ir kvėpavimas.

Operacijos – komos būklės

L.Kaikarienės artimieji su siaubu prisimena tą naktį, kai vėl nuvežę ligonę į tą pačią ligoninę, turėjo maldauti pagalbos. Tik paryčiais moteris buvo paguldyta į ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Netrukus ji nugrimzdo į komą. Sunerimęs, kad žmona neatsiliepia į telefono skambučius, atskubėjęs vyras rado ją vieną gulinčią be sąmonės palatoje.

Koma ištiko dėl išplitusios infekcijos. Be sąmonės L.Kaikarienė buvo 33 paras. Tuo laikotarpiu, dėl infekcijos mirus galūnių audiniams ir išsivysčius gangrenai, pirmiausia buvo amputuota sužalota dešinė koja, po kiek laiko, išsivysčius viso kūno organų nepakankamumui, ir kairė bei abi plaštakos.

Komplikacijos išsivystė šalies sostinės ligoninėje, kur gydytojų priežiūros, artimųjų teigimu tiesiog teko reikalauti. Medikai teisinasi žaibine ligos forma.

Amputuotas galūnes tebeskauda

Šiandien L.Kaikarienė jau susitaikė su tuo, kas įvyko.

„Atsitiko – nebesugrąžinsi. Galbūt reikėjo nedaug, kad viskas būtų buvę kitaip“, – sako graži išmintinga moteris.

Ji džiaugiasi, kad naudodamasi protezais jau gali pasirašyti, naudotis kompiuteriu ir naršyti internete, susisiekti elektroniniu paštu. Juk ir sveikieji, galėdami pas draugus bėgte nubėgti, dažniau sėda į automobilį ir važiuoja, skambina telefonu arba bendrauja internetu.

Tai guodžia. Tačiau moteris geria daug vaistų, nes, kaip nebūtų keista, jai labai skauda amputuotas galūnes, ypač rankas.

„Galbūt kojų skausmas lengviau ištveriamas? – svarsto L.Kaikarienė. – Vaistai veikia centrinę nervų sistemą, slopina kažkokius centrus, nes viskas yra smegenyse. Iš jų eina signalas, lyg galūnės turėtų būti, o jų nėra, nervai pažeisti.“

Protezai galūnių neatstoja

Dėl protezų L.Kaikarienė važiavo į Vokietiją. Buvo skaičiusi, kad ten gaminami tiesiog stebuklingi rankų protezai, bet,vieną tokių įsigijusi, stebuklo nepatyrė.

„Mano – vidutinis variantas. Geresniam neturėjau galimybių. Sublogau, tai dabar tas protezas nesilaiko, raumenys prasčiau liečiasi prie jo. Be to, jį sunku valdyti“, – pasidalijo problemomis moteris.

Trosu valdomas protezas dar nepatogesnis, bet taip rankos tampa ilgesnės, padeda pasiekti. Kojų protezai taip pat nėra išganymas. Namuose L.Kaikarienė vaikšto su ramentais. Į klausimą, ar galėtų pašokti su protezais, atsako juokdamasi, kad prilaikoma galbūt sugebėtų pakrypuoti į šonus.

Galbūt tam dar reikia laiko?

„Ortopedijos technikos“ akcinės bendrovės technologas Artūras Didžiariekis įsitikinęs, kad rankos protezo valdymas labai daug priklauso nuo paties paciento. Reikia valios ir ištvermės. A.Didžiariekis žino vieną 36-erių vyrą, kuris su funkciniu rankos protezu, vadinamuoju kabliu, aktyviai darbuojasi medienos apdirbimo dirbtuvėse.

Donorinių galūnių rizika

Lenkijos Tšebnicos miesto ligoninėje vienai moteriai, kuri rankos beveik iki pat peties neteko prieš dvejus metus per automobilio avariją, neseniai buvo prisiūta mirusios donorės ranka. Tai jau antra tokia operacija Lenkijoje.

Ar Lietuvoje neketinama taikyti lenkų patirties?

Profesoriaus R.Rimdeikos teigimu, mūsų šalies plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai neabejotinai galėtų tai padaryti. Tačiau ar tikrai verta siūti donorines galūnes ne dėl eksperimento, o dėl ligonio – labai daug diskusijų keliantis klausimas.

„Tam, kad būtų prisiuvamos ir funkcionuotų donorinės galūnės, reikia donoro ir milžiniškų lėšų. Tačiau didžiausia problema ta, kad recipientui visą likusį gyvenimą reikia gerti vaistus“, – vardijo R.Rimdeika.

Žmonėms, kuriems yra įsodinti donorų organai, reikia vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų svetimo organo. Taip veikiant imunitetą organizmas tampa labai jautrus infekcijoms.

„Inkstai, kepenys, širdis yra gyvybiškai būtini organai. Be rankų galima gyventi, todėl ar verta rizikuoti?“ – taip klausimu į klausimą apie donorines galūnes atsako profesorius R.Rimdeika.

Rankų protezai

Rankų protezai gali būti funkciniai ir kosmetiniai, priklausomai nuo žmogaus poreikių. Yra gaminami plaštakos, dilbio, žasto, peties protezai, priklausomai nuo traumos ir amputacijos lygio.

Kompensuojami funkciniai protezai gali būti su montuojama aktyvia plaštaka, kuri gali atlikti elementarią paėmimo funkciją, arba su universaliu darbiniu įrankiu, vadinamuoju kabliu, kuriuo galima pagriebti ar paimti ir išlaikyti įvairius darbui skirtus įrankius.

Rankų protezų ėmikliai gaminami iš įvairių kompozitinių medžiagų.

Kompensuojamųjų rankų protezų kainos yra nuo 900 iki 10 tūkst. 500 litų. Rankų protezai kompensuojami kas trejus metus.

Mioelektriniai protezai yra naujos kartos. Jie nėra įtraukti į kompensuojamųjų gaminių sąrašą. Dilbio mioelektrinio protezo kaina prasideda nuo 25 tūkst. litų, žasto mioelektrinio protezo – nuo 45 tūkst. litų.

Mioelektrinis protezas valdomas elektrodais, integruotais vadinamajame bigės guolyje, kurie perima raumenų jėgą, ją sustiprina ir perduoda kaip valdymo signalą arba komandą protezo plaštakai.

Plaštaką valdo dilbio srities antagonistinių raumenų grupės, priklausomai nuo fiziologinių jų funkcijų – tiesiamaisiais raumenimis perduodamas signalas atgniaužti plaštaką, lenkiamaisiais – suspausti. Taigi toks protezas valdomas ne mygtukų paspaudimu, o raumenų įtempimu, priklausomu nuo paciento valios, ir sukuriamas tam tikras natūralumo jausmas.

Mioelektrinį protezą valdantys elementai – laidai, elektrodai ir akumuliatorius paslėpti po laminato tūta ir suteikia estetinį rankos vaizdą.

Būtina sąlyga protezui pritaikyti yra pakankama raumenų jėga. Labai svarbu tokį protezą pritaikyti tuomet, kol raumenys dar nesunykę. Protezo funkcionalumą lemia ne tik techniniai aspektai, bet ir paties paciento pastangos treniruotis ir išmokti įtempti atskiras raumenų grupes. „Ortopedijos technikos“ bendrovė yra pritaikiusi pacientams keletą tokių protezų.

Kibernetinis – valdomas mintimis

Praėjusią savaitę Graco ligoninėje mirė 22-ejų Austrijos gyventojas Christianas Kandlbaueris, kuriam pirmajam Europoje buvo pritaikytas modernus kibernetinis rankos protezas. Vyras mirė nuo sužalojimų, patirtų per autoavariją, kai jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į medį. Abi rankas Ch.Kandlbaueris buvo praradęs dėl elektros smūgio 2005 m. Jo gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, kai prie kairio peties buvo pritaisyta mintimis valdoma kibernetinė ranka, kuri juda reaguodama į smegenų siunčiamus signalus. Prie dešinio peties buvo pritaikytas įprastas rankos protezas.

„Dėl mintimis valdomo protezo tapau beveik toks pats nepriklausomas ir savarankiškas, koks buvau prieš nelaimingą atsitikimą. Praktiškai galiu gyventi kaip prieš šią nelaimę“, – nurodė Ch.Kandlbaueris komentaruose, kurie buvo paskelbti šiuos protezus gaminančios kompanijos „Otto Bock HealthCare Products GmbH“ tinklalapyje.

Jaunuolis pernai įgijo vairuotojo pažymėjimą ir kas rytą važinėdavo į darbą. Specialios įrangos tinkamumą buvo patvirtinusios vietos transporto priežiūros institucijos.

Medikų ir vietos policijos teigimu, kol kas neįmanoma pasakyti, ar autoavarija įvyko dėl vairuotojo rankos protezo gedimo. Ch.Kandlbaueris buvo pirmasis ne Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis asmuo, kuriam buvo pritaikytas mintimis valdomas protezas.