Bauginantys skaičiai

Nors daugelis vis dar galvoja, kad erkės aktyvios tik nuo balandžio ar gegužės, jos iš tikrųjų pradeda judėti vos tik žemės paviršius įšyla iki +5 °C.

„Šiemet šios sąlygos jau susiformavo – tad skiepytis reikia dabar, o ne tada, kai pirmoji erkė jau įsisiurbė į koją ar kaklą“, – pabrėžia vaistininkė Laura Vanagaitė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 597 erkinio encefalito atvejai – net 36 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Sergamumo rodiklis siekė 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pavojingiausi regionai išliko Utenos, Telšių, Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskritys.

„Kasmet sulaukiame klientų, kurie skiepytis nusprendžia tik išgirdę apie artimųjų ar kaimynų patirtis – kai liga komplikavosi, paliko ilgalaikių padarinių ar net baigėsi mirtimi. Siekiame, kad tokių istorijų būtų kuo mažiau, bet tam būtina imtis prevencinių priemonių“, – sako L. Vanagaitė.

Erkės jau aktyvios

Žmonės dar tik pradeda galvoti apie darbus lauke ar išvykas į gamtą, o erkės jau aktyvios.

„Tai toks laikotarpis, kai žmonės dar nė nespėjo nupjauti vejos ar išsitraukti sodo įrankių, o pirmosios erkės jau fiksuojamos net miestuose. Todėl dabar – pats tinkamiausias metas pradėti vakcinaciją“, – ragina vaistininkė.

Jei žmogus dar nepasiskiepijęs, pavasarį rekomenduojama pagreitinta schema: pirmas skiepas, antras – po 1–2 savaičių, trečias – po 21 dienos arba po 5–12 mėnesių. Tai leidžia greičiau įgyti imunitetą dar iki paties aktyviausio sezono, kuris paprastai prasideda balandžio mėnesį.

„Nors sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, pavasaris vaistinėse įprastai yra aktyviausias vakcinacijos nuo erkinio encefalito metas. Žmonės pradeda judėti, vaikščioti miškuose, iškeliauja į sodus, ir supranta – reikia apsaugos“, – pastebi L. Vanagaitė.

Ne tik miškuose

Klaidinga manyti, kad erkės gyvena tik miškuose ar tankiose pievose – jų galima sutikti ir miestų parkuose, soduose, net gyvenamųjų rajonų kiemuose.

Vakcina – tai ilgalaikė apsauga, kuri tikrai veikia. Ypač svarbu pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, dirba lauko darbus ar augina gyvūnus.

„Žmonės dažnai nustemba išgirdę, kad erkė įsisiurbė kieme, kur tik buvo vedžiojamas šuo. Būtent todėl svarbu pasirūpinti apsauga ne tik išvykstant į gamtą, bet ir kasdienėje aplinkoje“, – teigia L. Vanagaitė.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, anot jos, kad vaikai nuo erkių kenčia rečiau. Vaikai, ypač žaidžiantys lauke ar gamtoje, važiuojantys į stovyklas, dažnai patenka į rizikos grupę. Dėl mažesnio ūgio jiems lengviau įsisiurbia erkės nuo žemės ar krūmų. Be to, vaikų imuninė sistema dar nevisiškai susiformavusi, todėl liga gali progresuoti sunkiau.

Repelentai ne visada gelbsti

Erkes padedančių atbaidyti repelentų poveikis yra laikinas ir ribotas. Įvairūs purškalai, kremai ar tepalai, kuriuose yra aktyvių medžiagų, tokių kaip DEET, pikaridinas ar citrinžolių aliejus, gali padėti sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę, tačiau jie nesuteikia 100 proc. apsaugos.

„Repelentai gali padėti apsisaugoti tik tam tikrą laiką, kol jie veikia. Be to, kai kurių produktų poveikis gali būti mažesnis, jei žmogus daug juda, gausiai prakaituoja ar po kurio laiko atsiranda smulkių įbrėžimų. Repelentų naudojimas neapsaugo nuo erkių užkrėtimo, jeigu erkė jau buvo įsisiurbusi“, – teigia L. Vanagaitė.

Ji rekomenduoja repelentus naudoti tik kaip papildomą priemonę, kai nėra galimybės skiepytis.

„Vakcina – tai ilgalaikė apsauga, kuri tikrai veikia. Ypač svarbu pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, dirba lauko darbus ar augina gyvūnus. Nors tai nėra dažniausias perdavimo kelias, bet erkė gali perlipti nuo šuns ant žmogaus. Ypač jei šuo ką tik parsinešė erkę iš pasivaikščiojimo ir ji dar neįsisiurbusi, žmogus glosto, glaudžia ar miega su šunimi, erkė lieka ant šuns guolio, rankšluosčio ar kitų paviršių ir vėliau pereina ant žmogaus“, – įspėja vaistininkė.

Jei įsisiurbė erkė

• Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad žmonės dažnai padaro keletą klaidų šalindami erkes, o tai gali padidinti infekcijos riziką.

• Nuo senų laikų žinome mitą, kad įsisiurbusią erkę reikia traukti prieš arba pagal laikrodžio rodyklę. Iš tiesų sukioti erkės galvutės negalima, nes ji gali nutrūkti ir likti mūsų odoje. Taip pat žmonės per stipriai spaudžia erkę pirštais arba pincetu. Kiti, prieš traukdami įsisiurbusią erkę, bando ją uždusinti aliejais. Tačiau tiek per stiprus galvutės spaudimas, tiek aliejai gali priversti erkę išskirti daugiau seilių, kurios gali pernešti pavojingas ligas.

• Jeigu įsisiurbė erkė, naudokite specialias priemones joms traukti. Pincetu suimkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus, kad nepažeistumėte jos kūno. Traukite ją staigiu ir tiesiu judesiu į viršų, nesukiodami, kad išvengtumėte galvutės nutrūkimo. Ištraukę erkę, dezinfekuokite įkandimo vietą antiseptiku. Jei erkės galvutė liko odoje, nelieskite jos pincetu – palikite organizmui ją pašalinti natūraliai.

• Įkandimo vietą reikėtų stebėti bent 30 dienų. Jei atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, formuojasi žiedinė dėmė ar jaučiate peršalimui būdingų simptomų – karščiavimą, silpnumą, galvos skausmą – būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris įvertins, ar nesergate Laimo liga arba erkiniu encefalitu.

• Įtariant Laimo ligą, reikia apsižiūrėti ne tik erkės įkandimo vietą, bet ir visą kūną, nes raudona dėmė gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.

• Siekiant išvengti erkės įsisiurbimo, svarbi tinkama apranga. Rinkitės uždarus drabužius – ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, kepurę, užsagstomą apykaklę. Taip pat naudokite repelentus, tačiau rinkitės tuos, kurie skirti būtent apsaugai nuo erkių – juose yra didesnė veikliųjų medžiagų koncentracija.