Gydymo įstaigos vadovas, garsus profesorius ir gydytojas praktikas. Ar tai suderinama? Ligoniams nesvarbu pareigos, nors vadovo dėmesys imponuoja. Dar svarbiau profesionalumas, atsakomybė ir atjauta.

Tiesiai pas Dievą

Praktika medicinoje, juolab chirurgijoje yra pati geriausia mokytoja. Profesoriaus vardas įgyjamas dirbant mokslinį ir pedagoginį darbą. Taigi, jei susirgtumėte ir reikėtų chirurginio gydymo, kokį specialistą rinktumėtės: kasdien operuojantį patyrusį chirurgą ar garsų profesorių?

"Norėčiau gydytis pas Dievą. O jei rimtai, tai neturiu kada sirgti, todėl ir negalvoju apie tai. Ir vis dėlto, jei susirgčiau, rinkčiausi specialistą, kuris turi daugiausiai žinių ir patirties. Be abejo, tokie gydytojai yra žinomi. Jeigu garsus vardas įgytas pelnytai – tai yra didžiausias gydytojo darbo įvertinimas, o ligoniui – nuoroda, į ką kreiptis susirgus", – svarstė žinomas dainininkas Ovidijus Vyšniauskas.

Rinktųsi gyvūnėlių gydytoją

Gydytoja publicistė Filomena Taunytė, pernai patyrusi pirmąją operaciją gyvenime, tapo "bandomąja" jauno gydytojo paciente.

"Paaiškėjo, kad mane operavo praktikantas, atlikęs pirmąją operaciją savo gyvenime. Ir nieko baisaus – sugijau. Juk kai operuoja jaunas, nepatyręs, prie jo stovi vyresnis ir, jeigu prireikia, pataiso, padeda", – pasakojo ir svarstė garsi gydytoja F.Taunytė.

Ne paslaptis, kad žinomus žmones dažniausiai gydo žinomi, geriausi gydytojai.

"Kai mane po operacijos kiti gydytojai iš veido pažino, jiems buvo nepatogu. Mano pavardė ligos istorijoje – pagal vyrą", – paaiškino F.Taunytė.

Į klausimą, kokį gydytoją rinktųsi, jei galėtų, Lietuvoje žinoma medikė atsakė taip pat juokaudama: rinktųsi veterinarijos gydytoją! Ji matė, kaip gražiai, maloniai kalbėdamas gydytojas operavo jos šunelį.

"Sumokėjau, kiek reikia, neprašė daugiau, negrasino, kad neprimokėjus išvarys namo", – ironizavo F.Taunytė.

Ji ieškotų aukščiausios kvalifikacijos gydytojo tik tuo atveju, jei reikėtų labai sudėtingos operacijos, pavyzdžiui, galvos smegenų. Duok Dieve, kad sveikuolei, natūraliosios medicinos propaguotojai to niekada neprireiktų.

Krepšininkų mamos moto

"Aš rinkčiausi Gudą, tik Rimtautą Gudą", – vienareikšmiškai nedvejodama atsakė krepšininkų Šarūno ir Vytenio Jasikevičių mama Rita Jasikevičienė.

Ji kalbėjo apie Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos docentą, kuris gydo jos traumas patiriančius sūnus. Buvusi garsi sportininkė R.Jasikevičienė pati yra patyrusi ne vieną traumą ir jų gydymą.

"Jei nebūtų tokio gydytojo, kaip Rimtautas Gudas arba Gintautas Pocius, rinkčiausi tik kasdien operuojantį chirurgą. Praktika visada laimi prieš teoriją. Pastarąją galime išmokti mintinai, bet, prireikus ją pritaikyti gyvenime, reikia ilgai mokytis tai daryti", – iš savo patirties žino R.Jasikevičienė, kai, baigusi sporto karjerą, nuėjo dirbti inžiniere.

Didžiausia profesoriaus meilė

Itin reikli yra chirurgija – medicinos sritis, kurioje reikia ne tik žinių, bet ir rankų miklumo, įgyjamo kasdieniniu praktiniu darbu. Gydytojas Algimantas Tulaba yra sakęs, kad chirurgui skalpelį reikia valdyti taip, kaip smuikininkas valdo smičių.

"Chirurgija – mano meilė", – jautriai prabyla Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius.

Jau keturiolika metų chirurgas J.Pundzius vadovauja vienai iš dviejų didžiausių šalyje ligoninių. Greta to, jis užima dar ne vienas tiesiogines ir visuomenines pareigas ir per metus atlieka maždaug šimtą sudėtingiausių kepenų ir kasos operacijų.

"Praktine veikla galima užsiimti priklausomai nuo to, kaip spėji atlikti vadovo darbą, kaip jį organizuoji, kiek turi pavaduotojų", – svarsto Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Kauno apskrities ligoninės vyr. gydytojas docentas Stasys Gendvilis.

Vadybininkas ar medikas?

Profesorius J.Pundzius negalėtų gyventi be chirurgijos. Jis pabrėžia, kad vadovavimas yra tik pareigos, o chirurgija ar bet kuri kita medicinos sritis – profesija. Užsienio šalyse gydymo įstaigoms vadovauja vadybininkai, tačiau toks pasirinkimas turi ir privalumų, ir trūkumų.

Kauno medicinos universitete daugiau nei prieš dešimtmetį įdiegta visuomenės sveikatos priežiūros vadybos rezidentūra, tačiau bene visoms šalies gydymo įstaigoms vadovauja medikai. Praktinį darbą, beje, dirba tik mažuma, seniai pamiršę turį gydytojo diplomą.

"Lietuvos žmonės laimingesni, kad ligoninėms ir poliklinikoms vadovauja gydytojai", – įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Valdymo tarnybos direktorius gydytojas urologas Edmundas Varpiotas.

Tokie vadovai geriau supranta medicinos problemas, gydytojų ir ligonių poreikius. Antra vertus, ekonomikos nuosmukio laikais didžiausia problema yra paslaugų finansavimas ir ne mažiau reikalingos vadybos, ekonomikos, juridinės žinios.

Urologijos niekada neišdavė

"Skausmo malšinimas – dieviškas darbas", – dar gilioje senovėje sakė graikų gydytojas Hipokratas. Mediko profesija visais laikais buvo viena iškiliausių.

Gydytojas E.Varpiotas pasakojo, kaip vienas Amerikos lietuvis pasipiktino sužinojęs, kad jis, medikas, tapo vadovu. Amerikietis stebėjosi, kad trylika metų studijavęs gydytojas savo profesiją, kurios atstovai JAV uždirba milijonus, iškeitė į vadybininko, kuriuo galima tapti per trejus metus.

Klinikų Valdymo tarnybos direktorius urologijos neišdavė. Jis operuoja kone kasdien, nes myli savo darbą, ligoniai renkasi šį gydytoją.

"Maloniausia, kai kolegos prašo, kad juos arba jų artimuosius operuočiau aš", – džiaugiasi E.Varpiotas ir tai vadina profesiniu pripažinimu.

Geriau būti vadovu

Toli gražu ne visi gydymo įstaigų vadovai yra chirurgai. Kauno apskrities ligoninės vyr. gydytojas S.Gendvilis lygiagrečiai dirbo ir pedagoginį darbą – skaitė žmogaus fiziologijos paskaitas studentams, vadovavo jų laboratoriniams darbams.

"Užpernai antraeilių pareigų atsisakiau. Pakankamai didelis ligoninės vadovo darbo krūvis. Būdamas universitete pagaudavau save galvojant apie ligoninę. Mane traukia darbas čia, net ir su ligoniais: aš domiuosi jų gydymu, ligos istorijomis, bendrauju. Gydymo procese dalyvauju, tik ne kaip chirurgas, liesdamasis prie ligonio rankomis, bet žiniomis ir rūpesčiu", – kalbėjo docentas S.Gendvilis, gydytojas ir didelės ligoninės vadovas.

Profesionalumas ir atsakomybė

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas turi gydytojo chirurgo licenciją, bet vilčių grįžti į operacinę – jokių. Jau aštuoniolika metų, kai joje nebuvo.

"Iš pradžių buvo labai gaila chirurgijos, o dabar apsipratau", – pripažino R.Keblas paaiškinęs, kad ir vadovavimui, ir praktiniam darbui nepakanka laiko.

Be to, reikia stiprios sveikatos, nes operacija yra fizinių ir dvasinių jėgų reikalaujantis procesas. Gydytojas tvirtina, kad įgūdžius galima atnaujinti, kaip, pavyzdžiui, išmokus plaukti, mokėsi tai daryti visą likusį gyvenimą.

"Gal tik greitis būtų ne tas, bet yra jaunesnių ir greitesnių, todėl aš galėčiau būti nebent konsultantu", – svarsto vadovu tapęs chirurgas.

Profesionalumas ir atsakomybė – pagrindiniai gydytojo darbo bruožai. Ir visai nesvarbu, turi jis mokslinį laipsnį ar ne, yra vadovas ar pavaldinys.

Vadovų atlyginimai

Tarp keturiolikos ministerijų didžiausios sumos išmokamos Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimams. Tai rodo Seimo Audito komiteto surinkta medžiaga. Audito komiteto duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienuolikos jai pavaldžių įstaigų vadovų darbo užmokesčiui buvo priskaičiuota 1,418 mln. litų, Sveikatos apsaugos ministerijos – 1,37 mln. litų. Kitos ministerijos nuo šių dviejų atsilieka dvigubai arba daugiau. Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas paaiškino, kad jų suma yra viena didžiausių, nes į ją įskaičiuoti ir šešių ministerijai pavaldžių institucijų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestis. Ministro teigimu, per devynis mėnesius Sveikatos apsaugos ministerijos politinio ir asmeninio pasitikėjimo pareigūnams išmokėta 272 tūkst. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad ir ji Audito komitetui pateikė duomenis su 11 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimų suma. Šios ministerijos vadovų atlyginimas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais yra 449,1 tūkst. litų, teigiama pranešime.