Daugėja erkiniu encefalitu sergančių žmonių – rizikinga visoje Lietuvoje

Dvigubai daugiau nei pernai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius Lietuvoje diagnozuoti 245 erkinio encefalito atvejai (per tą patį laikotarpį pernai – 103). Vien per birželį šiemet ši liga nustatyta 125 asmenims, o tai yra dvigubai daugiau nei tą patį mėnesį pernai, kai minėtos ligos atvejų buvo nustatyta 63.

Per pirmąjį šių metų pusmetį ši infekcinė liga sukėlė 2,5 karto daugiau mirčių nei pernai per ištisus metus: 2023 m. nuo erkinio encefalito iš viso mirė 2 žmonės, o šiemet vien per pirmąjį pusmetį liga pareikalavo 5 gyvybių.

NVSC vyriausiosios specialistės, medicinos entomologės Mildos Žygutienės teigimu, nuo birželio iki spalio paprastai registruojama daugiausia (apie 80 proc.) visų metinių erkinio encefalito atvejų. Šiuo laikotarpiu užfiksuojama ir daugiau mirčių.

„Paprastai miršta neskiepyti vyresnio amžiaus žmonės. Kalbant apie pastarąsias birželio mėnesio mirtis, tai buvo vyresni kaip 70 ir 80 metų asmenys. Paprastai tokio amžiaus žmonės turi nemažai gretutinių ligų. Erkinio encefalito sunki forma jiems tampa nebepakeliama“, – pastebėjo M. Žygutienė.

Priežasčių – ne viena

Priežasčių, kodėl šalyje daugėja šios ligos atvejų, pasak specialistės, yra ne viena.

Anksčiau pirmuosius šios ligos atvejus registruodavome kovo pabaigoje arba balandį, dabar jau dvejus metus iš eilės jų registruojame ištisus metus.

„Erkėms geros sąlygos gyventi Lietuvoje. Be to, šiltėjantis klimatas lemia tai, kad kiekvienais metais ilgėja erkių aktyvumo periodas. Anksčiau pirmuosius šios ligos atvejus registruodavome kovo pabaigoje arba balandį, dabar jau dvejus metus iš eilės jų registruojame ištisus metus. Dabar erkė gali įsisiurbti ir gruodžio mėnesį. Jų aktyvumas tokiu metu jau būna sumažėjęs, tačiau kartais ir gruodį oro temperatūra būna teigiama, dalis erkių išlieka aktyvios. Jei erkinį encefalitą pernešanti erkė įkanda gruodį, ligos simptomai gali pasireikšti jau ne gruodžio, o sausio mėnesį“, – M. Žygutienės teigimu, tokiu atveju jau sausį tais kalendoriniais metais būtų fiksuojami pirmieji šios ligos atvejai.

NVSC atstovės žodžiais, dar viena priežastis, kodėl kas kelerius metus padaugėja erkiniu encefalitu sergančių žmonių – gamtinėms židininėms ligoms būdingi svyravimai: „Žiūrint į kelerių metų grafikus, labai aiškiai matyti, kad kai kuriais metais tokių ligų atvejų žymiai padaugėja. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: nuo temperatūros svyravimo, žmonių elgsenos, nuo to, ar tais metais daug grybų, uogų, kuriuos rinkdami žmonės daug laiko praleidžia miške.“

Atskirų regionų neišskiria

M. Žygutienė neišskyrė vieno ar kelių Lietuvos regionų, kur rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu būtų didžiausia: „Užsikrečiama visur. Daugiamečiai tyrimai rodo, kad tiek erkės apskritai, tiek užsikrėtusios erkiniu encefalitu konkrečiai yra išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo požiūriu visoje Lietuvoje nėra saugių vietų. Erkiniu encefalitu yra užsikrėtę apie 1 proc. erkių. Tai nelabai daug, tačiau mes nežinome, ar mums įsisiurbs erkė iš tų 99 proc. sveikų, ar iš to 1 proc. užsikrėtusių.“

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, jau ne vienus metus yra didžiausias Europoje. Pavyzdžiui, 2020 m., kai per metus Lietuvoje buvo užfiksuoti iš viso 679 šios ligos atvejai, 100 tūkst. gyventojų teko 24,3 erkinio encefalito atvejo.

Jau seniai kalbama, kad erkinio encefalito atvejų žymiai sumažėtų, jei visi šalies gyventojai būtų nemokamai skiepijami nuo šios ligos. Tačiau nuo rugsėjo 1 d. nemokamai (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis) bus pradėta skiepyti tik dalis gyventojų – 50–55 metų žmonės.

„Kodėl tik šios amžiaus grupės žmonės bus skiepijami? Todėl, kad vakcinacija kainuoja valstybei. Buvo atlikta labai rimta analizė ir taip rekomenduota nepriklausomų ekspertų. Ši amžiaus grupė pasirinkta todėl, kad jai priklausantys žmonės dažniausiai serga erkiniu encefalitu. Be to, tai yra darbingo amžiaus žmonės. Žinoma, specialistai norėtų, kad visi žmonės Lietuvoje nuo erkinio encefalito būtų skiepijami nemokamai. Tada mes pasiektume tą lygį, kai būtų galima sakyti, kad vakcina suvaldė ligą. Tačiau kol kas turime tik vieną amžiaus grupę“, – M. Žygutienės teigimu, vakcinuojamų PSDF lėšomis amžiaus ribos ateityje galbūt bus išplėstos.

Pasak specialistės, Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys nuo rugsėjo nemokamai bus skiepijami ta skiepo doze, kuri jiems tuo metu bus reikalinga.

„Į 50–55 metų amžiaus kategoriją patenkantys asmenys nuo erkinio encefalito nemokamai bus skiepijami tiek pagal bazinę schemą (pirmosios trys vakcinos dozės), tiek pagal buferinę (palaikomosios vakcinos dozės) – kelinto skiepo žmogui reikės, tuo jis ir bus skiepijamas iš PSDF lėšų. Jei žmogus anksčiau skiepijosi savo lėšomis, o dabar reikia tik tęsti tą schemą ar susileisti palaikomąją dozę – ji ir bus suleista minėtos amžiaus kategorijos žmogui nemokamai – už tai sumokės Valstybinė ligonių kasa“, – situaciją aiškino NVSC atstovė.

Svarbu laikytis grafiko

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikoje gydomi ligoniai, kuriems diagnozuoti sudėtingesni erkinio encefalito atvejai, iš viso Kauno regiono. Šios klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė teigė, kad šiemet dėl erkinio encefalito skyriuje gydoma daug daugiau pacientų nei pernai ar užpernai.

Pasiteiravus, nuo ko priklauso, ar erkinio encefalito ligos eiga bus lengva ar sunki, A. Mickienė atsakė: „Konkrečių šios ligos rizikos veiksnių nėra. Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės šia liga serga sunkiau: kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau serga. Tačiau kalbant apie pacientų mirtis nuo šios ligos, jų pasitaiko ir tarp jaunesnio amžiaus pacientų.“

A. Mickienė pabrėžė: skiepai nuo šios ligos apsaugo labai efektyviai. Jei pasiskiepijusiam nuo erkinio encefalito asmeniui įsisiurbia šios ligos užkratą pernešanti erkė, jis ligos simptomų net nepajus.

A. Mickienė. LSMU Kauno ligoninės nuotr.

„Tačiau yra viena svarbi žinutė: žmonės turi būti pasiskiepiję tvarkingai, t. y. pagal patvirtintą skiepų grafiką. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra bėda, kad žmonės skiepijasi netvarkingai: nesilaiko grafiko, pamiršta pasiskiepyti pakartotinai. Vieni susileidę tik vieną dozę, kiti – dvi, dar kiti – tris, bet paskutinė dozė buvo prieš 20 metų“, – profesorės teigimu, remiantis statistika, bent viena skiepų nuo erkinio encefalito doze pasiskiepijusių žmonių yra nemažai, tačiau problema, kad tvarkingai pasiskiepijusių, t. y. kai reikia, vakcinas pakartojančių, yra mažai.

Ji pabrėžė, kad pradėję skiepytis žmonės turėtų būti patys atsakingi už tai, kad toliau tvarkingai, t. y. pagal grafiką skiepytųsi kitomis vakcinos dozėmis.

Ateityje pakeis schemą?

Visuomenėje plinta nuomonė, kuriai atstovauja ir kai kurie medikai, kad nuo erkinio encefalito neverta skubėti revakcinuotis po trejų metų nuo trečiosios vakcinos dozės: esą reikėtų atlikti kraujo tyrimą – gal organizme dar yra pakankamai antikūnų ir, tik jų nesant, skiepytis. Tačiau A. Mickienė šiai nuomonei nepritaria. Jos teigimu, reikėtų laikytis patvirtintos vakcinacijos schemos.

„Reikia skiepytis pagal patvirtintą schemą: praėjus trims savaitėms po pirmosios skiepo dozės – antroji, tada, praėjus 5–12 mėnesių – trečioji skiepo dozė. Paskui pirmoji revakcinacija – po trejų metų, o vėliau, priklausomai nuo asmens amžiaus – po trejų arba penkerių metų“, – galiojančią vakcinacijos nuo erkinio encefalito schemą priminė profesorė.

Vis dėlto ji pripažino: yra mokslinių duomenų, įrodančių, kad imuninė atmintis yra ilgesnė, nei patvirtinta šia schema.

Tiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, vaizdžiai tariant, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reikėjo vakar.

„Kol kas nesukaupta pakankamai mokslinių duomenų, kad reikia tas schemas perrašyti kitaip. Ateityje greičiausiai bus patvirtinta kitokia schema ir nuo erkinio encefalito reikės revakcinuotis rečiau. Galbūt bus patvirtinta revakcinacija kas šešerius ar aštuonerius metus. Tačiau jau dabar tirtis šios ligos antikūnus, sakyčiau, nereikalinga – niekas tokios praktikos netaiko. Be to, tiksliai net nežinomas nuo ligos apsaugantis antikūnų kiekis. Nereikėtų tirtis ir, jei yra nemažai antikūnų, delsti, juo labiau kad ši vakcina nežalinga“, – sakė gydytoja infektologė.

Pasak jos, jei žmogus revakcinaciją pavėlina vienus ar dvejus metus, tikimybė susirgti erkiniu encefalitu yra labai maža. Tačiau blogiausia, jei žmogus pasiskiepija ne visomis bazinėmis vakcinomis, t. y. tik viena arba tik dviem iš pirmųjų trijų.

„Mažų mažiausiai bent jau bazinę vakcinaciją reikia atlikti tvarkingai“, – tvirtino A. Mickienė.

Jos žodžiais, tirtis antikūnus tikslinga tiems žmonėms, kuriems galima daryti prielaidą, kad nesusidarė atsakas į vakciną.

„Tai žmonės, sergantys daug gretutinių ligų, vartojantys imunosupresinius (imunitetą slopinančius) vaistus ar tuo metu gaunantys specifinį gydymą. Tokiems žmonėms pasiskiepijus nebūtinai susidarys imuninis atsakas – taigi, nebūtinai jie bus apsaugoti nuo ligos, nuo kurios skiepijasi.

Tokiu atveju tikslinga pasižiūrėti antikūnus“, – pasak gydytojos infektologės, jei tokiu atveju nustatoma, kad antikūnai nesusidarė arba jų susidarė labai mažai, pasikonsultavus su specialistu tokiems žmonėms gali būti skiriama papildoma vakcinos dozė.

Parinko neatsitiktinai

A. Mickienė dalyvavo darbo grupėse, sprendusiose, nuo ko pradėti vakcinaciją nuo erkinio encefalito PSDF lėšomis.

„Mes ilgus metus svarstėme, nuo ko pradėti. 50–55 metų amžiaus grupė pasirinkta neatsitiktinai – nuo 50 metų žmonės pradeda sirgti dažniau ir serga sunkiau. Neturime finansinių galimybių paskiepyti iš karto visą Lietuvą, tačiau, jei kiekvienais metais 50–55 metų amžiaus žmonės tvarkingai skiepysis, kiekvienais metais šalyje reikšmingai daugės nuo erkinio encefalito pasiskiepijusių žmonių. Taip bėgant metams mes išaugs paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių grupė“, – sakė profesorė ir vylėsi, kad ateityje šios amžiaus ribos bus išplėstos.

Perspektyva: specialistų teigimu, ateityje asmenų, kurie nuo erkinio encefalito bus skiepijami nemokamai, amžiaus ribos turėtų būti išplėstos. Freepik.com nuotr.

Profesorė nesiryžo vertinti, ar tiems nuo erkinio encefalito nepasiskiepijusiems 50–55 metų amžiaus asmenims, kurie daug braidžioja po pievas ir vaikšto po miškus, vertėtų palaukti rugsėjo ir tada skiepytis nemokamai (PSDF lėšomis kompensuojama vakcina), ar vis dėlto nedelsiant pasiskiepyti savo lėšomis.

„Rugpjūtis – karštas vasaros mėnuo, todėl ir rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu išlieka didelė. Tiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, vaizdžiai tariant, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reikėjo vakar“, – teigė A. Mickienė.

Gali užkrėsti ir Laimo liga

Erkių aktyvumo metu nėra saugaus paros laiko, nes jos aktyvios ir dieną, ir naktį. Ta pati erkė vienu metu gali užkrėsti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Kadangi labai svarbu kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę (kad kuo mažiau ligos užkrato pasklistų žmogaus organizme), susiruošus į gamtą patariama pasiimti ne tik dezinfekcinių priemonių, bet ir pincetą.

Grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais drabužiais, o vilkėtus pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Erkės įkandimo vietą reikia dezinfekuoti: nuplauti muilu, patepti antiseptiniu tirpalu.

Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas ar pablogėjo savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per nevirintą karvių, ypač ožkų, pieną.

Būdingi simptomai:

Erkinio encefalito simptomai

Erkinio encefalito simptomai pasireiškia po inkubacinio periodo, trunkančio 2–28 dienas. Ligos eiga dažniausiai būna dvibangė. Pirmoji ligos fazė (banga) vidutiniškai trunka 5 dienas, simptomai tuo metu gali priminti kitas virusines ligas: karščiavimas; bendras silpnumas; galvos, kaulų ir raumenų skausmai. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.

Po pirmosios bangos pasireiškia tariamo pagerėjimo epizodas, galintis tęstis nuo 1 iki 33 dienų.

Antrajai fazei būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai ir uždegimas, pakitimai smegenų skystyje. Šioje fazėje liga gali pasireikšti karščiavimu; galvos skausmu; pykinimu; vėmimu; sprando raumenų sustingimu; meninginiais simptomais.

Stipresnė ligos forma pasireiškia sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, galvos nervų pažeidimais.

Esant stipriausiai EE formai, atsiranda nugaros smegenų, nervų šaknelių arba nugaros nervų pažeidimo simptomai, tokie kaip parezė (dalinis paralyžius, kuriam būdingas raumenų silpnumas), jutimo ir motorikos pažeidimai.

Laimo ligos simptomai

Tipiški laimo ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir būdingas odos bėrimas, vadinamas klaidžiojančia eritema. Šis bėrimas pasireiškia maždaug 60–80 proc. užsikrėtusių asmenų erkės įkandimo vietoje po 3–30 dienų. Išskirtinis bėrimo bruožas yra tai, kad jis netaisyklingos formos, kinta, palaipsniui plečiasi periferiškai per kelias dienas.

Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Persirgę erkiniu encefalitu žmonės įgyja imunitetą, t. y. daugiau šia liga nebesuserga. Laimo liga gali susirgti pakartotinai, tačiau Laimo ligos gydymas efektyvesnis – ji gydoma antibiotikais. Susirgus erkiniu encefalitu skiriamas tik simptomus lengvinantis gydymas.