Sergamumas – ištisus metus

Naujausi epidemiologiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais erkės tapo aktyvesnės, o jų paplitimo zonos Kauno apskrityje ir visos šalies mastu sparčiai driekiasi ir įvairėja: aptinkamos ne vien miškuose ar pievose, bet ir miestų žaliosiose erdvėse, parkuose, soduose, netgi namų kiemuose. Taigi šie parazitai žmonių ir gyvūnų gali tykoti tiesiog gyvenamojoje aplinkoje.

Specialistai pastebi, kad šiltėjantis klimatas ir švelnėjančios žiemos leidžia erkėms ilgiau išlikti aktyvioms, o tai didina populiaciją ir kartu riziką susirgti jų pernešamu erkiniu encefalitu ar Laimo liga.

„Nuo 2022 m. sergamumą erkiniu encefalitu registruojame ištisus metus – nuo sausio iki gruodžio. Ankstesniais stebėjimo periodais paprastai pirmieji atvejai būdavo fiksuojami kovą ar balandį, o paskutiniai – lapkritį“, – konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Rima Gabrielaitė.

Negatyvios tendencijos, anot pašnekovės, išlieka ir toliau: kasmet įkandimo atvejų daugėja, tad ir sergamumas erkių platinamomis ligomis atitinkamai didėja.

NVSC duomenys rodo, kad per 2024-uosius, palyginti su ankstesniais metais, vien Kauno mieste sergamumas erkiniu encefalitu išaugo net 62 proc. – užfiksuotas 81 ligos atvejis (visoje Kauno apskrityje – 165). 2023 m. šie skaičiai buvo žymiai mažesni: 50 – Kaune ir 140 – Kauno apskrityje.

Partnerio nuotr.

„Endemine erkių platinamų ligų zona Lietuva laikoma jau daug metų. Vis dėlto anksčiau išskirdavome tam tikras vietas, kur rizika susidurti su erkėmis ar užsikrėsti jų platinamomis ligomis yra didesnė ar mažesnė, o dabar jau kuris laikas tampa sunku įvardyti, kur to galima išvengti. Erkių paplitimas yra labai didelis, nepaisant, ar teritorija prižiūrima, ar ne.

Erkių gausos stebėseną pradedame nuo pavasario. Anksčiau kovo pradžioje per pirmuosius išvykimus į vadinamuosius stacionarus erkių neaptikdavome, o šiemet po lengvos žiemos jų radome apsčiai. Taigi saugotis reikia nieko nelaukus – jau dabar“, – pabrėžė R. Gabrielaitė.

Geriausiai apsaugo skiepai

Prastėjanti situacija dėl augančios pavojingų ligų grėsmės pagrįstai kelia susirūpinimą tiek visuomenės sveikatos specialistams, medikams, tiek ir patiems gyventojams.

Dar per COVID-19 pandemiją pastebėtas skiepijimosi nuo erkinio encefalito suaktyvėjimas. Visuomenės sveikatos specialistai daro prielaidą, kad tokiai profilaktikai žmones pastūmėjo noras daugiau būti gamtoje. Nuo to laiko šios vakcinos tapo vienomis paklausiausių ir iki šiol pirmauja pagal populiarumą tarp visų mokamų skiepų.

Profilaktika: Kauno miesto poliklinikos ir LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologė E. Tamašauskienė sako, kad gana geras imunitetas nuo erkinio encefalito susidaro jau po pirmų dviejų skiepo dozių, o po trečiosios dozės imunitetas visiškai susiformuoja. Partnerio nuotr.

„Visuomenės sąmoningumas didėja. Dirbdami ligoninės stacionare pacientų, kuriems pasireiškė neaiškus karščiavimo sindromas, nuolat klausiame, ar jie skiepijosi nuo erkinio encefalito. Vis dažniau išgirstame teigiamų atsakymų. Taigi skiepijimosi apimtis ir atitinkamai imunizacijos lygis Kaune pamažu auga.

Jei to nebūtų, sunkių atvejų ir skaudžių padarinių būtų daug daugiau. Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai sunkūs ligos atvejai baigiasi mirtimi – netenkame žmonių“, – sakė Kauno miesto poliklinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Pasak infekcinių ligų gydytojos, gana geras imunitetas nuo erkinio encefalito susidaro jau po pirmų dviejų skiepo dozių, kada asmuo gali jaustis gana saugiai, o po trečiosios dozės imunitetas visiškai susiformuoja.

Nuo praėjusių metų rugsėjo imtasi valstybės lėšomis skiepyti 50–55 metų asmenis. Vis daugiau tokio amžiaus sulaukusių gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai revakcinuotis praėjus trejiems ar penkeriems metams po ankstesnių skiepų.

Nemokamos vakcinos vyresniems

Priklausomai nuo pasirinkto skiepijimo plano – greito ar įprastinio – pirmomis dviem dozėmis galima pasiskiepyti per 7–14 dienų arba tarpas tarp jų gali būti 1–3 mėnesiai. Atitinkamai stiprinamoji dozė – praėjus 5–12 mėnesių. Vėliau reikia revakcinuotis kas trejus ar penkerius metus, priklausomai nuo vakcinos rūšies ir paciento amžiaus. Vaikai skiepijami nuo vienų metų.

„Vakcina yra labai veiksminga. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems per 50 metų ir vyresniems, – jie gali sirgti labai sunkiai. Vaikai paprastai serga lengviau, į ūmesnį gripą panašia forma. Paradoksalu tai, kad erkinis encefalitas iš esmės yra liga, kuriai nėra antivirusinio gydymo – tik simptominis, tačiau yra puiki profilaktika – skiepai“, – profesine patirtimi dalijosi Kauno miesto poliklinikos infekcinių ligų gydytoja E. Tamašauskienė.

Pašnekovė primena, kad nuo praėjusių metų rugsėjo imtasi valstybės lėšomis skiepyti 50–55 metų asmenis. Vis daugiau tokio amžiaus sulaukusių gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai revakcinuotis praėjus trejiems ar penkeriems metams po ankstesnių skiepų.

Imunitetas susidaro maždaug 98 proc. pacientų. Tarp likusių kelių procentų gali pasitaikyti individualių atvejų dėl tam tikrų organizmo savybių, taip pat su onkologinėmis ligomis kovojantiems žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, sergantiems autoimuninėmis ligomis, kai skiriamas gydymas hormonais ar kitais vaistais, taip pat ŽIV infekuotiems arba dializuojamiems pacientams.

Infekcinių ligų gydytoja E. Tamašauskienė pastebi, kad įvairiose įmonėse ir organizacijose įsigali praktika organizuoti kolektyvinį skiepijimą darbdavio iniciatyva. Taip apsaugomi dirbantys miškuose, taip pat kariai ir kitų potencialiai su didesne rizika susijusių sričių atstovai.

Po įkandimo – mėnuo stebėsenos

Kauno miesto poliklinikos medikai ir visuomenės sveikatos specialistai vienbalsiai pataria žmonėms dar kartą prisiminti pagrindinius principus: naudoti repelentus ant odos ir drabužių, dėvėti galvos apdangalus, drabužius ilgomis prigludusiomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus. Geriausia dėvėti šviesios spalvos aprangą, kad būtų aiškiai matyti ropojančios erkės.

Partnerio nuotr.

Tačiau net ir tai negarantuoja visapusės apsaugos. Grįžus iš lauko privalu atidžiai apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusių erkių. Patariama padėti tai atlikti vaikams, vyresnio amžiaus namiškiams. Reikia skirti dėmesio ir keturkojams augintiniams.

Vis dėlto, ką daryti įsisiurbus erkei? Pirmiausia svarbu nepanikuoti. Erkę pašalinti reikia suėmus kuo arčiau odos ir truktelint staigiu judesiu. Žaizdelėje gali likti erkės dalis – tai nepavojinga, paprastai ji pasišalina savaime. Pažeistą vietą reikia dezinfekuoti.

„Pacientai vis dar klaidingai skuba kone tą pačią dieną išsitirti. Taip tikrai nerekomenduojame. Iš karto po erkės įkandimo antikūnų organizme nesusidaro, todėl tyrimai laboratorijoje nieko neparodys. Organizmo reakcija į ligos sukėlėją susiformuoja maždaug tik po trečios savaitės, tad iškart po erkės ištraukimo svarbiausia tas kelias savaites atidžiai stebėti sveikatą“, – aiškino Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vedėja Živilė Jacikė.

Živilė Jacikė. Partnerio nuotr.

Jeigu per 28 dienas jokie į gripą ar peršalimą panašūs simptomai nepasireiškia ir įkandimo vietoje bėrimo nematyti, primygtinai atlikti tyrimų neverta. Tačiau, suprastėjus savijautai, pakilus temperatūrai, pajutus šaltkrėtį ar kitus būdingus simptomus, jei gripo ir COVID-19 testas neigiamas, siūloma nedelsiant kreiptis į gydytoją infektologą.

Laimo ligai būdinga vadinamoji jaučio akis – į taikinį panašus apie 5 cm ir didesnio skersmens bėrimas erkės įkandimo vietoje gali išryškėti jau maždaug po 10 dienų.

Platus tyrimų spektras

Ž. Jacikės teigimu, Kauno miesto poliklinikos laboratorija gali pasiūlyti platų tyrimų spektrą. Paslaugos pacientams patogiai prieinamos bet kuriame iš įstaigos filialų: „Atliekame tiek Laimo ligos antikūnų, tiek ir patvirtinamuosius imunobloto tyrimus, kad rezultatai būtų maksimaliai tikslūs ir patikimi.

Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vedėja Ž. Jacikė: aliekame tiek Laimo ligos antikūnų, tiek ir patvirtinamuosius imunobloto tyrimus, kad rezultatai būtų maksimaliai tikslūs. Partnerio nuotr.

Daugelis Kauno miesto poliklinikos pacientų tai jau įvertino, bet pasitaikydavo nemažai klausiančių, kodėl mūsų tyrimai ar skiepai kainuoja mažiau nei kitur, nors naudojame tas pačias vakcinas ir neretai dar pažangesnius metodus. Tačiau aukšti kokybės standartai kalba patys už save. Vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro įsakymais, skirtingai nei privačios įstaigos, mes poliklinikos paslaugas teikiame nesiekdami pelno.“

Čia pat ji priduria apie galimybę ištirti ir pačią erkę, ar ši nėra užkrėsta. Tokia procedūra pravartesnė, kai parazitas įsisiurbia naujagimiams ar kūdikiams iki vienų metų: „Iki atvežimo į laboratoriją erkę reikia laikyti šaldytuve, jei nepavyksta atvežti iškart. Nieko tokio, jei ištraukti pavyks tik jos dalį.“

Kiek rečiau pasitelkiamas povakcininių antikūnų, saugančių nuo erkinio encefalito, tyrimas. Jis aktualus tiems, kurie skiepijosi seniau ir nesilaikė tikslaus vakcinavimo grafiko. Tai leidžia sužinoti esamą apsaugos lygį – antikūnų kiekį organizme. Atitinkamai pagal rodiklius sprendžiama, ar visą imunoprofilaktiką pradėti iš naujo, ar tęsti vakcinavimo planą toliau.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad, sparčiai augant erkių paplitimui ir grėsmėms, sąmoningas žmonių elgesys, laiku atlikta profilaktika ir operatyvi reakcija leis saugiai mėgautis šiltojo metų sezono malonumais gryname ore.

Vakcinavimas

Kauno miesto poliklinika rūpinasi, kad efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito būtų užtikrinta kiekvienam ir kuo palankesnėmis sąlygomis. Prisirašiusiems įstaigos pacientams vakcinavimas kainuoja bene mažiausiai mieste – vos 23,93 euro už skiepą vaikams ir 24,88 euro – suaugusiesiems. Naudojama vakcina „TicoVac“ tinkama skirtingoms amžiaus grupėms. Pasiteirauti dėl jos prieinamumo pasirinktame padalinyje kauniečiai gali bendruoju poliklinikos tel.: +370 37 403 900.