- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stresas – tai normali reakcija į pavojų keliančius dalykus. Grėsmę pajutęs organizmas ruošiasi momentinei kovai ar pabėgimui, tačiau ką daryti, jei stresas mūsų neapleidžia dienomis ar savaitėmis? Patiriant ilgalaikį stresą organizmas lieka pasirengimo būsenos bei kaupia įtampą. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pasakoja, kad tai ilgainiui gali neigiamai paveikti psichinę ir fizinę sveikatą. Ji dalijasi patarimais, kaip išlaikyti emocinį balansą ir stiprinti nervinę sistemą.
Stresą sukeliančių veiksnių – gausu, neslepia „Eurovaistinės“ farmacininkė M. Kazakevičienė. Dažnai tai gali būti įtampa darbe ar kaip tik nedarbas, santykių problemos, finansiniai sunkumai arba paprasčiausiai kasdienės rutinos pasikeitimas.
„Pirmiausia stresas pasireiškia sutrikusiu miegu, sustiprėjusiu irzlumu ar nuovargiu, prarastu susidomėjimu savo pomėgiais, taip pat gali kardinaliai pasikeisti apetitas – gal pradėjote valgyti kur kas daugiau ar kaip tik mažiau. Ignoruojant šiuos kūno siunčiamus signalus stresas gali turėti įtakos širdies ir virškinamojo trakto ligoms, astmai, cukriniam diabetui, galvos skausmams, nerimo sutrikimams, depresijai, taip pat gali iššaukti panikos priepuolius“, – pasakoja M. Kazakevičienė bei atskleidžia, kaip išlaikyti balansą tarp streso ir kasdienių darbų.
Miegas gydo
Miegas labai svarbus kasdienei savijautai, smegenų darbui, kūrybiškumui ir atminčiai, pasakoja vaistininkė. Anot jos, suaugusiems patariama išmiegoti bent 7-8 valandas, o vaikams – 10-11 valandų.
„Pasirūpinkite reguliaria miego dienotvarke, kurios geriausiai padės laikytis jums malonios vakaro veiklos. Pavyzdžiui, pradėkite miegui ruoštis bent tris valandas prieš – prigesinkite šviesas namuose, televizorių pakeiskite ramesne muzika, išbandykite atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus, aromaterapiją, skirkite bent 10 minučių lengvai mankštai – raumenų pratempimui arba jogai, taip pat iki užmiegant paskaitykite jums patinkančią knygą“, – pataria M. Kazakevičienė.
Judėjimas – laimės šaltinis
Reguliari mankšta padeda „išvalyti“ protą ir ramiau reaguoti į problemas. Vaistininkė pasakoja, kad aktyvi veikla skatina išsiskirti endorfiną, kuris slopina stresą ir palaiko gerą nuotaiką.
„Stenkitės kasdien bent pusvalandį skirti fizinei veiklai, kuri teikia jums malonumo. Tai gali būti lengva rytinė mankšta, vakarinė joga, ilgesnis pavaikščiojimas gamtoje arba jėgos pratimų atlikimas sporto salėje. Jei nežinote, koks sportas jums patinka labiausiai, išbandykite skirtingas veiklas. Labai svarbu atrasti savo mėgstamiausią – tai padės fizinį aktyvumą sieti ne su prievole, bet malonia veikla“, – šypsosi M. Kazakevičienė.
Kvėpuokite
Vaistininkė pasakoja, kad įveikti stresą padeda tokie atsipalaidavimo metodai kaip joga, gilus kvėpavimas, masažas ir meditacija. Pajutus kylančią įtampą, ji siūlo išbandyti kvėpavimo pratimą:
„Patogiai atsisėkite arba atsigulkite – nugarą laikykite tiesią bei nekryžiuokite rankų ir kojų. Pasistenkite kvėpuoti pilvu – stebėkite kvėpavimą. Tada skaičiuodami iki penkių įkvėpkite per nosį. Sulaikykite įkvėpimą iki kol vėl suskaičiuosite iki penkių. Tuomet lėtai iškvėpkite orą pro burną arba nosį dar kartą skaičiuojant iki penkių. Vėliau įkvėpkite du kartus normaliu rimtu ir vėl pakartokite visą pratimą. Skirkite tam 5 minutes“, – pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė.
Vitaminai – visa ko pagrindas
Vitaminai yra vieni pagrindinių mūsų sveikatos ir energijos šaltinių. Jais pasirūpinti galima ir subalansavus mitybą, tačiau net ir tada retu atveju suvalgome pakankamai vaisių ar daržovių. Todėl vaistininkė pasakoja, kokie vitaminai geriausiai pasirūpins nervine sistema.
Vitaminas C. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį bei turi įtakos psichinei savijautai. Jo trūkumas pasireiškia mieguistumu ir apatijos jausmu.
Žuvų taukai. Jie naudingi nervų sistemai stiprinti, palaiko imuninę sistemą. Jų trūkumas pasireiškia nusilpusiu imunitetu, suprastėjusia nuotaika.
Vitaminas D. Stiprina imuninę, smegenų ir nervinę sistemas. Apie vitamino trūkumą išduoda nuovargis, irzlumas, sutrikęs miegas, pasyvumas.
B grupės vitaminai. Padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį. Vitaminų trūkumas pasireiškia padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nervų sistemos sutrikimu.
Magnis. Nors magnis dažniausiai prisimenamas užklupus mėšlungiui, jis gali pagelbėti ir stiprinant nervinę sistemą, pavyzdžiui – kovojant su nerimu.
Žolelės. Kartu su vitaminais galima vartoti ir tokias žoleles kaip valerijonas, melisa, apyniai.

NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sąmoningo gyvenimo trenerė R. Mažionienė: reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų7
Vis daugiau žmonių kenčia nuo perdegimo sindromo – jaučia nuolatinę įtampą, tuštumo jausmą, energijos stoką, negebėjimą susikaupti, tampa apatiški arba nesuvaldo emocijų ir pratrūksta. Sąmoningo gyvenimo trenerė Rasa Mažioni...
-
Vaikų pietų miegas: būtinybė ar nereikalinga prievarta?5
Dabar – pietų miegas. Kodėl, iš tėvų ar darželio mokytojo išgirdus tokią frazę, dažnas mažametis suirzta? Specialistai sako, kad kartais suaugusieji pervertina pietų miego svarbą, o toks vaiko įpročio formavimas ne tik neduoda ...
-
Pavasarinė depresija: priežastys ir naudingi psichologės patarimai1
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnali...
-
JT tyrimas: Lietuva – tarp 20-ies laimingiausių pasaulio valstybių14
Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų, rodo pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. ...
-
Kodėl kovo 18-ąją traukinius užplūdo juokas ir raudonos nosys?5
Tai galėjo būti įprastas šeštadienis, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stotis užplūdo netikėti keleiviai. Raudonos nosys ir vintažiniai kostiumai dar galėjo likti nepastebėti, bet kai kas atrodė itin keistai. ...
-
Vilniuje rengiami mokymai psichologams iš Ukrainos
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras savaitgalį organizuoja mokymus pusšimčiui psichologų iš Ukrainos. ...
-
Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės jam nebeužtenka. Naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios em...
-
Kelias į sėkmę: kaip padėti vaikams
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o t...
-
Auklėjimo pagrindas – emocinis ir finansinis raštingumas1
39 metų Vincas Benevičius save ir metais jaunesnę Indrę vadina penkių vaikų tėvais. „Trys iš jų – mudviejų kūnas ir kraujas, o kiti du – idėjiniai“, – juokiasi kaunietis, drauge su žmona įkūręs daigų versl...
-
Ar lyčių lygybės laikais dar reikalingas džentelmeniškumas?6
Kaip šiandien turėtų elgtis vyrai? Ar džentelmeniškumas vis dar egzistuoja, o gal praleidę moterį pro duris galite ją įžeisti? Etiketo niuansus LNK komentuoja specialistai ir etiketo žinovai. ...