- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs", – dėl dažnokai pasitaikančių atvejų išgyvena daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė.
– Kokie didžiausi iššūkiai jūsų darbe?
– Jų tikrai netrūksta. Didžiausias iššūkis, kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir reikia užtikrinti saugią aplinką, o asmenų, susijusių emociniais ryšiais, nėra. Skauda širdį, kai tėvai lieka abejingi, nesiekia susigrąžinti vaikų, o vaikai pas globėjus laukia, kada galės grįžti į savo namus. Yra ir tokių atvejų, kai vaikai nenori grįžti į savo biologinę šeimą.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tenka paimti vaikus iš nesaugios aplinkos?
– Pagrindinė priežastis – nesaikingas tėvų alkoholio vartojimas. Būna atvejų, kai po vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos kitą ar dar kitą dieną tėvai atvyksta į skyrių susigrąžinti vaikų ir, kilus įtarimų bei išsikvietus policijos pareigūnus, tėvai į alkoholio matuoklį pripučia virš vienos promilės alkoholio. Dėl to labai liūdna... Tokiose šeimose vaikus kamuoja įvairūs sunkumai: konfliktiški visų šeimos narių tarpusavio santykiai, psichologinis, seksualinis, fizinis smurtas, nepriežiūra. Dažnai vaikai tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais. Pasitaiko, kad tėvams trūksta gebėjimų atpažinti vaikų emocinius, fizinius, fiziologinius poreikius, dėl to vaikai jaučiasi nesuprasti, pamažu pradeda elgtis maištingai, gali pradėti save žaloti ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
– Kokie specialistų veiksmai atvykus į šeimą?
– Vaiko teisių specialistai reaguoja į visus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t.y. ir tais atvejais, kai pažeidimas galimas arba įtariamas, taip pat, kai gaunama anoniminė informacija. Kai vaikas patiria smurtą, kyla realus pavojus vaiko gyvybei ar saugumui, į šeimos gyvenamąją vietą vykstame nedelsiant. Kitais atvejais, jeigu pagal pranešimo turinį nustatoma, kad tiesioginės grėsmės vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui nėra, į šeimą privalu nuvykti per tris darbo dienas. Specialistams atvykus į šeimą, visų pirma, prisistatoma, šeimai paaiškinamas atvykimo tikslas ir apsilankymo procedūra. Paprastai trumpas ir aiškus paaiškinimas sumažina šeimos nerimą, bendrauti tampa lengviau. Jei pokalbio metu nustatoma, kad vaikui likti tuo metu šeimoje yra nesaugu, jis perkeliamas į saugią aplinką (saugios aplinkos vaikui sąlygos gali būti sukuriamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje į pagalbą pasitelkiant artimus vaikui žmones) ir atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko nuomonei, išgyvenimams, patirtims, vertinimams, norams ir lūkesčiams. Jeigu pagal amžių ir brandą vaikas gali pats išreikšti savo mintis, išklausoma jo nuomonė.
– Kaip užmezgate ryšį su tėvais?
– Prieš pradedant bendrauti su tėvais, būtina jiems paaiškinti, kad norima padėti šeimai. Taip pat svarbu pasistengti juos nuraminti. Dėmesys ir empatija padidina tikimybę, kad žmonės sutiks išsipasakoti, priimti siūlomą pagalbą. Pastebime, kad pokyčių galima tikėtis tik pavykus įtikinti šeimos narius, jog stengtis verta ir visus sunkumus įmanoma įveikti. Visais atvejais stengiamės išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kyla nesutarimų, ir padėti šeimoms spręsti net ir įsisenėjusias problemas, motyvuoti juos keistis.
Sunku matyti nuliūdusį, pykstantį, sutrikusį ar skausmą išgyvenantį vaiką, o dar sunkiau tokį vaiką nuraminti.
– Kaip prieinate prie vaiko, kaip gesinamos jo emocijos?
– Sunku matyti nuliūdusį, pykstantį, sutrikusį ar skausmą išgyvenantį vaiką, o dar sunkiau tokį vaiką nuraminti. Pirmiausia mes galime jį išklausyti. Vaikams labai svarbu, kad, esant krizinei situacijai, šeimoje su jais kažkas pakalbėtų. Dauguma vaikų su mumis iš pradžių bendrauja nedrąsiai, tačiau žodis po žodžio tampa atviresni, nuoširdesni, pradeda drąsiau reikšti savo mintis, emocijas. Jaunesnio amžiaus vaikams apskritai nelengva žodžiais išsakyti tai, ką jie jaučia, todėl su tokiais vaikais reikia bendrauti dar supratingiau, paprasčiau. Itin svarbu parodyti vaikui, kad jo jausmai ir kiti išgyvenimai yra svarbūs ir verti dėmesio. Negalima neigti vaiko jausmų, nes taip mes parodytume, kad neigiamos emocijos ir jų demonstravimas yra netinkamas elgesys, dėl to vaikas gali užsisklęsti, pajausti gėdą ir visai nebekalbėti. Vaikai tikrai turi ką papasakoti, nori pasidalyti, būti išgirsti ir suprasti. Kadangi kiekvienas vaikas yra individualus, tad ir ryšio su juo užmezgimo, pagalbos vaikui teikimo būdai ir priemonės turi būti savitos.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti tėvams ir vaikams?
– Vaikams norėtųsi palinkėti laimingos vaikystės, paauglystės, būti drąsiems, laisviems ir išgirstiems. Tėvams linkiu daugiau dėmesio skirti vaikams, daugiau laiko – pokalbiams su vaiku ir bendroms veikloms kurti, jo nuomonei, dienos įvykiams išklausyti. Nepamirškite apkabinti vaiko ir parodyti, kad jis yra svarbus jūsų gyvenime. Nėra blogų vaikų, tik jų elgesys kartais netinkamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Jaunimo linija“: atostogos yra būtinos žmogaus psichinei sveikatai palaikyti
Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, ...
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...
-
Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai
Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, s...
-
Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis
Gedulo etapą po artimojo mirties kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kas yra gedėjimas, kaip teisingai elgtis ir kokiais būdais užpildyti paliktą tuštumą. Specialistai sako, kad visos išgyvenamos emocijo...
-
Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?1
Priešmokyklinė klasė – tai dar vienas didelis žingsnis kiekvienos šeimos ir vaiko gyvenime. Šis etapas lemia naujas emocijas ir reikalauja atskiro pasiruošimo, nusiteikimo. Tad ką tėveliams reikia žinoti prieš i&s...