- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvendami skubos amžiuje dauguma žmonių priversti ieškoti būdų, kaip išmokti valdyti stresą ir kokybiškai pailsėti. Vis daugiau susidomėjimo sulaukia į Lietuvą dar prieš šešerius-septynerius metus atėjęs mindfulness – valingo dėmesingumo ugdymo – metodas. Apie jį plačiau kalbamės su psichologe, mindfulness mokytoja Egle Masalskiene.
– Apie streso valdymą galima rasti daugybę informacijos. Kuo išsiskiria mindfulness metodas?
– Tai – pratimų sistema (arba meditacijos), padedanti išmokti patirti daugiau gyvenimo džiaugsmo ir mažiau kančios, t.y. mažiau nerimo, streso ir įtampos, daugiau gyvenimo pilnatvės ir harmonijos, subalansuotumo. Mindfulness pratimai padeda stiprinti psichologinį atsparumą, įgyti stabilesnius mąstymo įpročius. Jie padeda rečiau patirti į stresą, o įkliuvus jo „duobę“ greičiau iš jos išlipti.
Be abejo, visų minčių ir emocijų suvaldyti neįmanoma, tačiau suprasti, kas su tavimi darosi tuo metu, ir mokėti pasirinkti, į ką nukreipti dėmesį esant emocinei įtampai, tikrai galima išmokti. Be to, atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad nuolatos praktikuojami mindfulness pratimai turi ryškų teigiamą poveikį sveikatai.
– Kokių sutrikimų kamuojamiems žmonėms jie rekomenduojami?
Mindfulness pratimai padeda stiprinti psichologinį atsparumą, įgyti stabilesnius mąstymo įpročius. Jie padeda rečiau patirti į stresą, o įkliuvus jo „duobę“ greičiau iš jos išlipti.
– Visų pirma tiems, kurie linkę į depresiškumą. Be abejo, gilios depresijos išgydyti be vaistų nepavyks, tačiau ši praktika padės į krizę neįkristi antrą kartą. Mindfulness užsiėmimai padeda susitvarkyti su nerimu, panikos atakomis, kamuojant neracionalioms baimėms. Daug kur pasaulyje šis metodas taikomas dirbant su onkologiniais pacientais. Tai padeda jiems adaptuotis, išgyventi nemalonias būsenas – skausmą, susitaikyti su tuo, kad sergama nepagydoma liga arba netektimi. Užsiėmimai gelbėja tokius žmones mokant gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą esamomis aplinkybėmis.
Mindfulness pratimai padeda spręsti ne tik sveikatos problemas, bet ir padidinti darbo efektyvumą – moko dirbti labiau susikaupus, nesiblaškyti pereinant nuo vieno darbo prie kito, padaryti daugiau per mažesnį laiko tarpą. Taip pat – išmokti kokybiškai pailsėti per trumpesnį laiko tarpą. Be to, pratimai padeda subalansuoti dienotvarkę, darbo ir poilsio ritmą.
– Papasakokite plačiau, kaip atrodo šie dėmesingumą padedantys ugdyti pratimai.
– Jų esmė – dėmesio koncentracija į sąmoningai pasirinktą objektą. Svarbu išlikti budriam, būsenoje „čia ir dabar“, neužsisvajoti. Užsiėmimų metu stengiamės kontroliuoti savo dėmesingumą – pastebėti, kai mintys nukrypsta kitur ir grąžinti dėmesį prie pasirinkto objekto. Kaip raumenys treniruojami sporto klube, taip čia treniruojamas dėmesys – nukrypo, grąžinau, vėl nukrypo, vėl grąžinau. Kuo dažniau grąžinama, tuo stipresnis vadinamasis valingas dėmesingumas išugdomas.
Tarkim, paprastas pavyzdys – eidama moteris vienos vitrinos atspindyje pamatė, kad nubėgo kojinės akis. Tuomet galima pradėti galvoti, kaip baisu, kad tik niekas nepamatytų ir t.t. Tuomet jau kitos vitrinos atspindy galima pastebėti, kaip pasikeitė moters eisena, veido išraiška. Kai valingas dėmesys yra daugiau ar mažiau išlavintas, tokią reakciją galima valdyti, dėmesį nukreipti ne į blogą savęs vertinimą, bet į kitus dalykus. Taip pat galima priimti sprendimą nekreipti į nutikimą dėmesio arba nueiti nusipirkti naujas pėdkelnes. Galbūt tokia situacija gali pasirodyti net juokinga, tačiau galimas ir rimtesnis atvejis: neįveikęs darbo atrankos konkurso žmogus ima griaužtis, kad ne viską padarė, užmiršo pateikti kokį svarbų dokumentą, didėja nepasitenkinimas, nepasitikėjimas savimi. Tačiau tereikėtų priimti tinkamą sprendimą.
– Galima tokios technikos išmokti pačiam?
– Be abejo, įmanoma skaityti literatūrą, tačiau anksčiau ar vėliau norisi tarsi pasitikrinti – paklausti, kaip sekasi kitiems. Todėl idealiausias variantas – aštuonių savaičių pratimų programa, kai kartą per savaitę dviem valandoms grupė žmonių ateina pabūti kartu. Galima to mokytis su konsultantu ir individualiai, tačiau procesas grupėje vyksta greičiau ir kokybiškiau. Grupinio užsiėmimo metu padedant mokytojui išmokstama keletas pratimų, jie atliekami, tada vyksta aptarimas. Vėliau gaunami namų darbai ir savaitę žmonės praktikuoja metodą savarankiškai namuose. Po savaitės vėl ateina. Tokio programos laiko reikia, kad susiformuotų tam tikri mąstymo įpročiai, pratimai taptų dienotvarkės dalimi. Jiems išmokti reikia skirti pakankamai laiko, o vėliau praktikuoti pagal poreikį. Aišku, įgūdžius reikia stengtis nuolatos palaikyti.
Tarp kita ko
Mindfulness metodas į mūsų kultūrą tai atėjo kaip sąmoningo dėmesingumo sau, kitiems ir aplinkai mokymas, kuriame atsispindi budistinės filosofijos tradicija, tačiau kuris yra skirtas šiuolaikiniam vakarietiškam žmogui, idealiai atitinka taip vadinamus psichohigienos reikalavimus ir yra atskirti nuo bet kokios religijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis2
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...