- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pernai, 2021 m., išsiskyrė penktadaliu daugiau porų nei 2020 m. Santykius, manoma, pablogino, pandeminė situacija, kai žmonės užsidarę namuose neturėjo galimybės dalyvauti visuomenės veikloje arba tiesiog išeiti iš namų. Per skyrybas labiausiai nukenčia vaikai. Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė apie tai kalbėjo LNK studijoje.
– Visai neseniai pradėjote didelę ir brangią kampaniją, skirtą besiskiriančioms šeimoms. Ar jau matote kokius rezultatus, koks yra šitos kampanijos tikslas?
– Turbūt skaičiuoti tiesioginius rezultatus, kurie pasieks vaikus, dar yra labai anksti. Į tai galėsime žiūrėti turbūt tik kitų metų pabaigoje, įsivertinę 12 mėn. Bet tai, ką matome, tai besikreipiančių ir klausiančių žmonių apie tai, kaip galėtų nusistatyti bendravimo tvarką, kaip galėtų pasikalbėti, kokią pagalbą galėtų teikti vaikui. Tai matome ir iš žiniasklaidos, ir iš visuomenės, ir iš pačių žmonių, kurie yra tame procese.
– Tie žmonės, kurie kreipiasi, rūpinasi vaikais (-u), kurie neretai tampa daiktu skyrybose. Ar jie taip pat rūpinasi, kaip padėti visame procese, kuris irgi gali būti labai ilgas?
Aš myliu ir mamą ir tėtį. Man gera su tėčiu žaisti, su mama leisti laiką. Bet nenoriu mamos skaudinti, sakydamas, kad noriu susitikti su tėčiu.
– Žmonės, kurie kreipiasi, yra skirtingi. Vieni nori padėti, kiti – spręsti situaciją, kiti vienaip ar kitaip nubausti sutuoktinį. Ir ta bausmė dažniausiai pereina vaikams. Norime atkreipti tėvų dėmesį, kad tėvai vaikams bet kuriuo atveju lieka šeima. Ir jų teisės ir atsakomybės prieš vaiką yra vienodos. Tuo tarpu tai, ką mes matome, kad vaikai dažniausiai skyrybų atveju papuola į lojalumo konfliktą. Kad tik iš psichiatrų analizių, pateiktų psichologų išvadų analizių metu sako: „Aš myliu ir mamą ir tėtį. Man gera su tėčiu žaisti, su mama leisti laiką. Bet nenoriu mamos skaudinti, sakydamas, kad noriu susitikti su tėčiu“. Tas lojalumo konfliktas vaikams kelia didžiulę kaltę, kur link paauglystės einant arba paauglystės laikotarpiu vaikai serga depresija, jiems kyla mintys apie savižalą, savižudybę, pasitikėjimą savimi ir santykių kūrimą. Tai yra didžiulė žala vaikams. Tai kvietimas tėvams, kad gebėtų išsiaiškinti savo suaugusiųjų santykius ne įtraukdami vaikus, o pasirūpindami jais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Turbūt lengviau pasakyti nei padaryti. Ar jūs matote, koks procentas skyrybų būna tos ilgos skaudžios skyrybos, kuriose nepasidalinama vaikais ir daugybe kitų dalykų?
– Skyrybos, mūsų žiniomis, gali trukti iki septynerių metų. Dabar vienos baigėsi, kurios truko septynerius metus. Vaikai gali ir užaugti, ir pereiti paauglystės laikotarpį. Labai svarbu tėvams kalbėti su vaiku, aiškinti. Nelikti tik savo santykyje. Labai svarbu pasirūpinti savimi tuo metu ir tas kvietimas yra pasirūpinti savimi, kad galėtume pasirūpinti savo vaikais. Ir išeiti iš to proceso kaip mažiausiai patyrę traumas.
– Ar yra koks nors lengvas būdas tą padaryti? Ką jūs darote, bandydami atkreipti dėmesį, kad vaikai patiria kančias taip pat per šį procesą ?
– Vienas pirmųjų procesų, kas nutinka, jei šeimoje kyla nesklandumai – visą laiką kreiptis pagalbos ir stengtis išsaugoti bei išlaikyti šeimą. Turbūt tai pats pirmas ir pagrindinis kvietimas, nes vaikai geriausiai auga, vystosi darnioje ir saugioje šeimoje. Jeigu to nepavyksta padaryti ir ta situacija išties yra sudėtinga (o kartais matome, kad tai yra net žalojanti patirtis vaikams – tiek priklausomybės, krizinės situacijos, konfliktai, smurtinės situacijos vaikams), tada eiti link atsiskyrimo. Aišku, suvokdami situaciją ir susitardami dėl vaiko bendravimo tvarkos, jo gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Ne į mūsų (suaugusiųjų). Ir, aišku, pasikalbant su vaikais. Nepriklausomai, nuo to, kiek jiems metų, reikia kalbėtis su vaikais ir aiškinti jiems suprantama kalba. Tai, kokioje vietoje ir situacijoje jie yra ir kas bus su jais ateityje.
– Kokia yra teismų praktika? Pas ką dažniausiai lieka gyventi vaikai per skyrybas, po jų?
– Kol kas Lietuvoje yra taikoma vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Dažniausiai nustatoma gyvenamoji vieta su mama. Bet matome tendenciją, kad bendravimo tvarka yra jau dažniau 50 ir 50 proc. Tai reiškia, kad vaikas gali būti savaitę su mama, savaitę su tėčiu, bet gyvenamoji vieta lieka su mama. Tai visiškai neturi reikšmės. Nes bendravimo tvarka parodo bendravimo intensyvumą.
– Tai besikeičiantis dalykas? Nes anksčiau būdavo kas antras savaitgalis su vienu iš tėvų?
– Galima sakyti, kad besikeičiantis dalykas. Ir tėčiai tampa aktyvesni vaikų gyvenime bendravimo, susitikimų tvarkoje. Paprastai tai būna diena vidury savaitės ir kas antras savaitgalis. Bet, aišku, ir teismai, ir vaiko teisių specialistai, teikdami išvadas teismams, atsižvelgia į vaiko raidą, amžių, galimybes; išklausę visų nuomones teikia teismui rekomendacijas, kokia bendravimo tvarka ir gyvenamoji vieta geriausiai atlieps vaikų interesus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Australija įteisins MDMA ir magiškuosius grybus medicininiais tikslais6
Australijos narkotikų priežiūros tarnyba penktadienį paskelbė, kad psichodelinės medžiagos MDMA ir psilocibinas, dažniau žinomos kaip ekstazis ir magiškieji grybai, netrukus bus naudojamos depresijai ir potrauminiam stresui gydyti. ...
-
Vaiko teisių tarnybos vadovė: pedagogai jau moka atpažinti seksualinį smurtą iš piešinių4
Kasmet registruojama vis daugiau seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, tačiau tai galima sieti ir su tuo, kad su vaikais dirbantys asmenys vis labiau išmoksta atpažinti šį draudžiamą elgesį, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ...
-
L. Banytė-Surplienė: žinios apie pinigus vaikams būtinos1
Kada ateina laikas vaikams turėti savų pinigų? Kaip susijęs finansinis raštingumas ir laimė? Kokių klaidų daro tėvai, duodami vaikams per mažai arba per daug pinigų? O gal apie pinigus su jais iš viso neverta kalbėti? ...
-
Jogos užsiėmimai padeda vaikams visapusiškai augti2
Įprasta, kad jogos užsiėmimus lanko suaugusieji, bet joga ir vaikams yra labai naudinga. „Atvedę vaiką tėvai dažniausiai tikisi, kad vaikas taps lankstesnis, sustiprės fiziškai. Tačiau fizinis kūnas – tik viena dalis. Kita – ...
-
Mūsų sapnai – ne kas kita, o mes patys2
Vos pradėjus pokalbį geštalto psichoterapeutė Natalja Mamedova-Ryčkovė cituoja žinomos britų dramos terapeutės Sue Jennings mintį: „Mes visi sapnuojame dramos forma, tarsi savo mažame teatre vaidiname ir atliekame scenas, kurias kažkod...
-
Psichologė: dažniausiai vaikai seksualiai išnaudojami artimoje aplinkoje6
Seksualinis smurtas prieš vaikus – skaudi, sudėtinga, bet ir labai aktuali tema. Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą, kokios prevencinės priemonės, LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologe Ieva Dani...
-
Apie seksualinį smurtą prieš vaikus: skaičiai gali būti žymiai didesni, nes ši tema dar yra tabu7
Lietuvoje vis drąsiau ir garsiau reiškiamos žmonių nuomonės rodo, kad visuomenė vis stipriau netoleruoja smurto prieš vaikus. Ypatingo pasmerkimo sulaukia seksualinis smurtas prieš mažamečius. Apie tai, kas dažniausiai seksualiai i...
-
Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip mes galime tai sustabdyti?9
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl vaikų patiriamo smurto, ne tik dėl fizinio, bet ir sunkiau atpažįstamo – seksualinio – rodo visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus...
-
„Vaikų linijos“ savanorė: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir surūdijusią spyną
Kristina su vyru augina keturis vaikus, vyriausiam dabar šešiolika metų, o jauniausiam – septyneri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su...
-
Įspėja: ignoruojamas perdegimas darbe gali baigtis depresija, insultu ar infarktu2
Jaučiate nuovargį, esate apatiški? Anot psichologų, tokia užsitęsusi būsena gali būti perdegimo požymis. Perdegti galime patirdami nuolatinį stresą, kai mums kraunami tokie krūviai, kokių negalime pakelti. Tas perdegimas gali būti tiek psic...