- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti – atostogaukite.
Poilsis – būtinas
„Ilgą laiką būdami toje pačioje aplinkoje – darbe, namuose, mokslo įstaigose – natūraliai prie to priprantame, atsiranda dažnai nepastebima rutina, galinti pasireikšti automatiniu gyvenimu ir nepastebėjimu, kas vyksta aplink. Kelionė, kartu ir aplinkos pasikeitimas sužadina naujus pojūčius ir jausmus, kurie gali paskatinti mus į gyvenimą žiūrėti kitaip – naujai, šviežiai,“ – sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Anot specialisto, atostogos ir poilsis dažnai yra susiję su dviem pagrindiniais komponentais – atsitraukimu nuo streso šaltinių ir naujovėmis. Kelionės į tolimesnes šalis tokį pojūtį suteikia natūraliai – atitolstame nuo tradicinių galvos skausmų, tokių kaip darbas, ir kartu susipažįstame su nauja aplinka, naujais žmonėmis, kultūromis, maistu.
„Nauji dalykai dažnai būna pasiekiami ranka neišėjus iš namų – kiek žmonių galvoja pradėti rašyti, piešti, kurti, groti, nuveikti kažką naujo su mylimaisiais, bet atidėlioja. Taigi, kelionės dažnai nesunkiai suteikia poilsiui ir energijos rezervams papildyti reikalingą struktūrą, tačiau jos nėra vienintelis būdas pailsėti. Poilsis gali prasidėti nuo supratimo, ko pastaruoju metu trūksta, ir atvirai įsivertinant, kaip tuos energijos ir dėmesio rezervus galėtume pasipildyti“, – sako M. Kriščiūnas.
Kelionės keičia požiūrį
Pasak psichologo, keliavimas dažnai pakeičia mūsų socialinį gyvenimą. Ar keliautume kartu su draugais ir šeima, ar vieni, bet kokiu atveju susiduriame su naujais žmonėmis, kultūromis, papročiais. Keliavimas gali suartinti ar pakeisti požiūrį į pačius artimiausius mūsų žmones ar tiesiog leidžia pamatyti, kaip laiką leidžia kitų tautybių ir kultūrų žmonės. Tai padeda formuoti kitokį požiūrį į save ar aplinkinius.
Per atostogas ir keliones pasikeičia ir fizinis aktyvumas – keliaudami į naują miestą ar šalį neretai daug laiko praleidžiame vaikščiodami, aplankydami naujas vietas, būdami lauke. Tai didina mūsų fizinį aktyvumą, kuris kartu leidžia pailsinti mūsų protinės ir emocinės energijos resursus, ko šiais laikais dažnai trūksta prie kompiuterių ar biuruose dirbantiems žmonėms.
„Laikas kelionėse irgi dažnai pasikeičia – pavyzdžiui, dienos būna ilgos, savaitės trumpos. Atrodo, kad kelionių metu per kelias valandas nuveikiame daugiau nei įprastai per mėnesį. Tai labai susiję su naujovėmis – nauji vaizdai, žmonės, pojūčiai mums būna stipresni nei daugybę kartų daryti dalykai. Tad kitoks laiko patyrimas ir praleidimas mums gali padėti kitaip įvertinti tai, kaip laiką leidžiame kasdienybėje“, – sako M. Kriščiūnas.
Kiekvienas sprendžia pats
„Mano nuomone, kelionės – vienas nuostabiausių dalykų žmogaus gyvenime. Pažiūrėti į mus supantį pasaulį iš kitos perspektyvos, pažinti naujus žmones ir pailsinti smegenis – sveika kiekvienam, – sako keliautojas Rimvydas Širvinskas. – Jei manėte, kad smegenis ilsinate tiesiog nieko neveikdami ar braukdami per telefono ekraną, turiu jus nuvilti – tik dar labiau jas nuvarginate. Pabėgus nuo rutinos į kelionę, mažėja streso lygis. Keliaudamas praktiškai pamirštu namuose likusius rūpesčius ar problemas, kasdien gaunu daugybę naujos informacijos ir net neturiu laiko pagalvoti apie kažką, kas manęs nedžiugina. Kelionės man padėjo labiau savimi pasitikėti ir labiau save vertinti, suartėti su žmogumi, su kuriuo keliauju kartu ir dar geriau pažinti savo antrąją pusę.“
Pasak Rimvydo, kelionės tipas, per kurį labiausiai pailsima, priklauso nuo to, ką žmonės veikia gyvenime: „Jei dirbate sunkų, fizinį darbą, jums tiesiog būtina ištrūkti į pasyvią poilsinę kelionę. Jei darbuojatės biure prie kompiuterio, tuomet esate tokie pat kaip aš – puikiausiai pailsėsite atostogaudami aktyviai! Mane nieko neveikimo kelionės labiau nuvargina, jų metu savo noru užsimanau prisijungti prie darbinio elektroninio pašto, sutvarkyti nepabaigtus reikalus ar paskęsti telefone, užuot ėmęsis knygos. Geriausiai jaučiausi po savo aktyviausių atostogų.“
R. Širvinsko teigimu, tik su patirtimi kiekvienas keliautojas atranda tai, kas jam patinka labiausiai. Tik išbandęs supranti, ar norėsi tai kartoti dar kartą. Koks bus jūsų tobulų atostogų receptas, sužinosite tik pabandę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...