Narcisizmas – tai asmenybės bruožas arba sutrikimas, kai žmogus turi perdėtą savo svarbos jausmą, stiprų poreikį būti garbinamam ar pripažintam ir menką empatiją kitiems.

Narcisistinei asmenybei būdingas perdėtas pasitikėjimas savimi, įsitikinimas, kad jis pranašesnis už kitus, nuolatinis dėmesio ir pagyrų poreikis, negebėjimas priimti kritikos. Bet blogiausia, pastebi psichologai, yra tai, kad santykiuose narcizai linkę manipuliuoti savo partneriais, o pačiuose santykiuose jiems svarbiausia ne gilus ryšys ir emocinis artumas, bet įvaizdis ir pripažinimas.

Psichologės Genovaitė Petronienė ir Marija Judzentavičiūtė pasakoja dažnai girdinčios istorijų, kaip žmonės įkliūva į santykių su narcizais pinkles ir nemoka iš jų ištrūkti, netgi tampa priklausomi nuo tokių santykių ir narcisistinės asmenybės.

Abi psichologės pabrėžia, kad narcizai – puikūs manipuliatoriai. Jie mėgsta kartoti, koks jų partneris nuostabus, vienintelis ir neprilygstamas, o tokiais žodžiais, sako jos, nesunku patikėti. Tam tikru santykiu etapu tokie komplimentai pakelia savivertę ir sustiprina partnerio jausmus. Būtent todėl labai lengva tapti priklausomam nuo narcizo.

Ją pastūmė, ji prasiskėlė galvą. Jos partneris pasakė – taigi paslydai pati. 

Tačiau po kurio laiko narcizo elgesys ima keistis, o manipuliacijos įgauna visai kitokią formą.

„Vienai mano pažįstamai įvyko konfliktas. Ją pastūmė, ji prasiskėlė galvą. Jos partneris pasakė – taigi paslydai pati. Mūsų atmintis veikia taip, kad kai kuo nors įtikime, prisiminti imame kitaip, nei buvo iš tiesų. Ir žmogui ima atrodyti, kad jis tikrai pats kaltas dėl tos nelaimės. Narcizai – puikūs aktoriai, jie moka labai gerai įtikinti“, – pasakoja M. Judzentavičiūtė.

G. Petronienė pastebi, kad narcizas savo partnerį pirmiausia iškelia į padanges, o paskui visiškai sunaikina jo pasitikėjimą savimi.

„Kai pradeda kritikuoti, jautiesi tarsi praradęs save. Narcizas iškraipo realybę ir kuria vidinį konfliktą. Pavyzdžiui, mergina pagauna, kad jis žinutėmis flirtuoja su kita, o jis ima savo merginą vadinti paranojike, isterike. Ji jau yra priklausoma nuo jo, todėl suabejoja, kad gal tikrai yra isterikė, ima nebepasitikėti savimi. Blogiausia, kad labiausiai ji pasitiki būtent savo partneriu narcizu“, – kalba G. Petronienė.

Narcizas tai paskatina, tai nubaudžia, vėl paskatina ir vėl nubaudžia.

Dar vienas svarbus su narcizais susijęs aspektas, kurį mini G. Petronienė, yra jų polinkis tarsi bausti šalia esantį žmogų.

„Narcizas tai paskatina, tai nubaudžia, vėl paskatina ir vėl nubaudžia. Pavyzdžiui, visą savaitę nekalba, o paskui staiga vėl šypsosi, sako komplimentus. Partneris išgyvena euforiją po tos kankinimosi savaitės. Po kurio laiko vėl prasideda nekalbadieniai, o partneris vėl laukia to gerojo momento ir mokosi toleruoti blogą elgesį. Tokiais atvejais neįmanoma išsaugoti savivertės, ji tik blogės“, – pasakoja psichologė.

Toks narcizo elgesys ne tik menkina savivertę, bet ir sekina emociškai, partneris tampa pavargęs ir nuolat įsitempęs, ima matyti iškreiptą realybę, atitolsta nuo draugų.

Pasak G. Petronienės, tokioje situacijoje žmogus, net suprasdamas, kad santykiai yra toksiški, bijo juos nutraukti, nes galvoja, kad niekas kitas jo nemylės.

Pamažu formuojasi priklausomybės ciklas, o santykiai su narcizu, pasak psichologių, gali turėti stiprių padarinių: nerimo sutrikimų, depresiją, baimę ateityje suartėti su kitais žmonėmis.

Tačiau psichologės turi ir gerą žinią: iš tokių santykių įmanoma išeiti. Tiesa, abi pabrėžia, kad tai nėra lengva, nes toksiškuose santykiuose buvusį žmogų kankina giluminės traumos, o supratę, kad pakliuvo į narcizo pinkles, jie ima dar labiau savimi nepasitikėti, nuvertinti save.

G. Petronienės ir M. Judzentavičiūtės teigimu, geriausiai padeda terapija.

„Reikia terapijos, man atrodo, kad žmogus vien jau nuo terapeuto gerumo pradeda atsigauti. Aš visada skatinu nueiti į kokius nors būrelius, pamatyti, kad santykiai gali būti ir kitokie, atsidurti teigiamame lauke“, – dalijasi G. Petronienė.

„Greitai iš tokios priklausomybės neišeisi, reikia dirbti po truputėlį. Bet terapija didina sąmoningumą“, – priduria M. Judzentavičiūtė.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: