- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kada vaikai turėtų pradėti kalbėti, ką daryti, jei jis nekalba, kaip galėtume jam padėti, apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su logopede Viktorija Bartkevičiene.
– Kokio amžiaus vaikai turėtų jau pradėti tarti pirmuosius žodžius?
– Vaikas iškart nepradeda kalbėti mums suprantama, įprasta kalba. Iš pradžių jis pasitelkia gestus. Pavyzdžiui, rodo pirštu, taip kviesdamas ateiti ir pan. Vėliau jo kalbą pradeda papildyti įvairūs garsažodžiai „miau“, „mū“ ir t. t. Ir tai yra vaiko kalba. Tokius garsus mažylis turėtų pradėti tarti iki pirmųjų savo gyvenimo metų, iki pirmojo gimtadienio. Paskui iki pusantrų metukų jau garsiažodžius po truputį turėtų keisti trumpi žodžiai „mama“, tetis“ ir pan. Jeigu tokio amžiaus vaikas netaria tokių trumpų žodžių, vadinasi, kažkas negerai. Jis jau turėtų gebėti mėgdžioti tėvus. O dvejų metukų vaikas – mokėti kalbėti trumpais žodžių junginiais, pavyzdžiui, „mama noriu“, „ateik čia“, „duok man“.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip tėvai galėtų padėti praturtinti vaiko kalbą ir paskatinti greičiau pradėti kalbėti?
– Jeigu vaikas sako „mama, tapu tapu“. Mama turėtų ne mėgdžioti vaiko kalbą, o sakyti „Taip, eime“. Taip pildosi vaiko kalbos bagažas. Išmokome jį naujo žodžio „eiti“.
– Kada tėvams reikėtų sunerimti? Būna, kad vaikai nekalba iki trejų ir net ketverių metų.
– Jeigu vaikas iki trejų metų nekalba, ir netaria garsiažodžių, tik rodo gestais, jau reikėtų sunerimti, nes, vadinasi, nedirba jo artikuliacinis aparatas. Tuomet naivu tikėtis, kad staiga iš niekur nieko jis trejų ar keturių metų ims kalbėti taisyklingai. Vaikas turi būti sukaupęs kalbėjimo bagažą, apie kurį ką tik prieš tai kalbėjau. Taigi, jei turime dvejų metų vaiką, kuriam sunkia sekasi pamėgdžioti garsažodžius, tarti trumpus garsus atkartoti, pvz., pyp-pyp“, tuk-tuk“, „bul-bul-bul“ ir kitus aplinkoje dažnai girdimus garsus, reikėtų pasikonsultuoti su specialistais, kurie patars, ką daryti. Jeigu trejų metų vaikas visiškai nekalba net trumpais sakinukais, vertėtų ypač sunerimti ir kreiptis į logopedus.
– Kada tėvams reikia pradėti avinti vaiko kalbėjimo įgūdžius? Ar laukti iki sueis metukai ir pan?
– Laukti nėra ko. Vaikas pradeda suvokti kalbą dar būdamas mamos įsčiose. Jis jau girdi visokius garsus, atpažįsta tuos garsus, ypač mamos, tėčio balsus. Jei lauksime, kol vaikas pats pradės tarti garsiažodžius, mes prarasime labai daug laiko, nes vaiko smegenys iki trejų metų amžiaus yra ypač imlios informacijai. Tad jei dar jam būnant įsčiose ir ką tik gimus su juo nekalbėsime, nebendrausime, nežaisime, daug prarasime. Reikia pradėti skatinti vaiko kalbą žaidžiant, kartojant garsus, aiškinant, kas čia yra nuo pat jo gimimo. Pavyzdžiui, „čia yra akytė“, „čia yra katytė“. Tiesa, didelė klaida prašyti vaiką pakartoti sudėtingus žodžius. Kartais tėveliai sako: „Jei pasakysi „saldainis“, duosiu“. Ištarti trijų skiemenų žodį sal-dai-nis mažyliams yra sunki užduotis. Taip galite sukelti priešingą efektą, nenorą kalbėti. Jei vaikas nenori kartoti žodžio, neverskite jo tai daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė74
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...