- Domantė Juknonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikiniame pasaulyje tampa įprasta kasdien patirti stresą bei įtampą, o žmonėms vis sunkiau atrasti laiko tik sau, atsiriboti nuo aplinkos stresorių, pašalinių minčių. Psichologė Kristina Paradnikė teigia, jog nuolatinį stresą žmogui įprastai sukelia skubėjimas, darbai ir jų perteklius, sunkumai santykiuose.
„Iš esmės bet koks nukrypimas nuo normos gali kelti stresą, netgi džiaugsmingos veiklos, pavyzdžiui, kelionė ar atostogos svetimoje šalyje. Įtakos turi ir žmogaus gebėjimas įveikti stresą“, – paaiškina psichologė Kristina Paradnikė.
K. Paradnikė sako iš praktinės patirties pastebinti, jog žmonės dažnai įsisuka į darbo ir namų ruošos rutiną, neatsipalaiduoja, neišgyvena dabarties momento ir taip mažina savo psichologinę gerovę. „Jau Antikos laikų mąstytojai atkreipė dėmesį, kad žmonės žiūri į daiktus ir tarsi jų nemato, valgo maistą ir tarsi nejaučia skonio. Tai būdinga ir šių dienų visuomenei. Per rūpesčių ir darbų gausą dažnai neįsisąmoniname nei aplinkos įvykių, nei kūno pojūčių ir poreikių“, – kalba specialistė.
Skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina.
„Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai. Ką jau kalbėti apie streso sąlygojamas somatines ligas, pavyzdžiui, galvos skausmą ar kraujospūdžio padidėjimą“, – sako K. Paradnikė ir pabrėžia, jog žmogus, siekdamas ištrūkti iš streso būsenos, turi išmokti skirti laiko tik sau.
„Svarbu atsiminti, kad streso valdymo įgūdžius ir gebėjimą atsipalaiduoti reikia treniruoti, to išmokstama pamažu. Tam padėtų kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, buvimas gamtoje, fizinė veikla – tai yra moksliškai pagrįsti įtampos mažinimo metodai“, – pataria psichologė.
Apie „hygge“ filosofiją
O štai laimingiausia pasaulio tauta pernai paskelbti danai praktikuoja „hygge“. Šio daniško žodžio lietuviškas atitikmuo apibūdintų jaukumą, šilumą, artumą. Laimės tyrimų instituto (HRI) vadovas danas Meikas Wikingas teigia, jog „hygge“ filosofija atskleidžia tradicinį danų gyvenimo būdą, jų kasdienes taikomas praktikas, kurios užtikrina gerą savijautą.
Komentuoja psichologė Inga Būdvytytė:
– Dauguma mūsų vis laukiame ko nors ypatingo, atidėliojame laiką rasdami sau pasiteisinimų: „nuo pirmadienio“ ar „kai baigsiu šį projektą“. Tačiau atėjus tam momentui, stačia galva neriame į kitus darbus, pamiršdami, kaip kartais gera pabūti čia ir dabar.
Dėl įtempto gyvenimo ritmo nuolatos galvojame apie kasdienius rūpesčius. Tampa vis sunkiau mėgautis akimirka, maistu, bendravimu, kokiu nors jaukiu užsiėmimu ar tyla.
Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai.
Neretai pasitaiko, kai kiekvieną dieną žygiuodami tais pačiais takais nė nepastebime naujai atsiradusio pastato ar pasikeitusios medžių lapų spalvos. Tokį gyvenimą galima pavadinti gyvenimu „skolon“: skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina, nebent išsekęs kūnas priverstinai sustabdo. Laikas sau yra tarsi raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, kitaip jis atrofuosis – paskęs tarp kasdienių rūpesčių ir problemų.
Danų praktikuojami „hygge“ būdai parodo, kad laikas sau gali ir nereikalauti didelių išlaidų. Jie moko, jog ramybės oazę galima susikurti ir namuose: padailinkite interjerą maloniomis smulkmenomis, imkitės rankdarbių ar susigalvokite naujų ritualų, ceremonijų skirtų tik sau. Pavyzdžiui, iš lėto mėgaukitės kavos puodeliu, pajuskite gėrimo skonį, aromatą, šilumą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti naiviai paprastai, tačiau paprastume ir glūdi visa esmė.
Ši danų tradicija parodo, kad norint gerai jaustis, užtenka būti „čia ir dabar“. Ji veiksminga, nes skatina žmones patirti tai, kas vyksta dabartiniu momentu, atsipalaiduoti ir išgyventi tai, ką jie vadina „sielos jaukumu“.
Laikas, skiriamas sau, atsiperka. Suteikdami sau progą ir erdvę atsikvėpti, atsiriboti nuo rūpesčių (tegul ir kasdieniais būdais), stipriname fizinę ir psichologinę sveikatą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kamuoja nemiga? Išbandykite šį metodą
Daugelis žmonių susiduria su nemiga ir tai nestebina. Ji gali priklausyti nuo aibės dalykų, tarp kurių – ir kunkuliuojančios mintys, netinkamos miego sąlygos – per karšta ar per šalta, ar net stresas dėl to, kad negalite atost...
-
Ant tilto į Vilniaus Vingio parką – instaliacija, kviečianti rūpintis psichikos sveikata
Sostinėje ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką atidaryta Algio Kriščiūno sukurta meno instaliacija „100 priežasčių“, kviečianti rūpintis psichikos sveikata, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Kai dienos primena emocinius fejerverkus
Artėjant Kalėdoms daugelis iš mūsų patiria stresą, susijusį su dovanų pirkimu, pasiruošimu šventėms ir kitais rūpesčiais. Kaip tvyrant šiai šventinei įtampai išlaikyti pusiausvyrą ir išlikti ramiam? ...
-
Apklausa: nepaisant aukšto patiriamo streso lygio, socialiniai darbuotojai mėgsta savo darbą
Spalio ir lapkričio mėnesiais mokymų centras „Patirtys ir idėjos“ vykdė internetinę socialinio darbo srities specialistų apklausą, kurios tikslas – atskleisti neigiamą darbe patiriamo streso poveikį, atkreipiant dėmesį ...
-
Kai draugystė nugali vienatvę: populiarėja iniciatyva, sujungianti kartas3
Senatvėje dažnai norisi pasikalbėti ar tiesiog susėsti vakarienės, bet nėra su kuo – gyveni visai vienas. Vokietijoje asociacija „Draugai senjorams“ siūlo bičiulius. ...
-
Psichologė Sabaitytė: pastebiu, kad 2–3 para po gimdymo šeimoms tampa emociniu lūžio tašku
Ne paslaptis, kad šeimos susiduria su daugybe emocinių išbandymų, kuomet į pasaulį tenka pasitikti per anksti atkeliavusį naujagimį. Dažnai tėvus apima bejėgiškumo, nevilties ir nežinomybės jausmas, kai pirmosiomis dienomis, sav...
-
Švenčių laukimas kelia stresą2
Prasidėjus gruodžiui, daugelis ne tik turi šventinių pirkinių sąrašus, bet jau yra įsigiję ir dovanų. Dar spalio pabaigoje prasidėjusios komercinės akcijos ir sujudimas žmones įtraukė į ankstyvą ruošimąsi šventėms, ...
-
Sėkmės formulės pagal G. Navaitį
Sėkmės formules į naują savo knygą sudėjęs psichologas, profesorius dr. Gediminas Navaitis teigia, kad poreikis ateiti į psichologo konsultaciją atsiranda tada, kai žmogus patiria stresą ir sunkumų jį įveikdamas. Štai kodėl pirmoji knygos...
-
M. Andriulienė: su vaikais viską matai pro stebuklų akinius2
Ji – vilnietė, bet kasmet, dengdama Kūčių stalą, po balta staltiese padeda saują šieno. Ji juokiasi, jog gerai būtų Kalėdoms taip apšviesti namus, kad būtų matomi net iš kosmoso. Jai smagiau dovanoti pačiai nei laukti dov...
-
Sutrumpėjusių dienų spąstai – sezoninė depresija1
Tamsiuoju metų laiku, kai saulės matome labai mažai, dažnai susiduriame su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip ji pasireiškia, kokia žmonių grupė labiausiai linkusi į nuotaikų svyravimus ir kokios priemonės padeda ...