Tėvų elgesys, emocijos, gyvensena besilaukiant vaikelio ar netgi dar neužsimezgus naujai gyvybei kuria aplinką, kurioje pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė. Tai palieka žymę vaiko raidoje, rašo LSMU VSF Sveikatos tyrimų institutas.
Darniai kūdikio ir vaiko raidai reikalinga ne tik fizinė priežiūra, bet ir emocinė bei socialinė gerovė. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad poros santykiai dar iki pastojimo, emocinis nėštumo priėmimas, motinos emocinė savijauta nėštumo metu bei po gimdymo, bei žalinga gyvensena yra susiję su kūdikio dažnu ir intensyviu verkimu, miego bei maitinimo sunkumais.
2009 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo pradėtas ilgalaikis čia gimusių kūdikių tyrimas, bendradarbiaujant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkams.
Gauti tyrimo rezultatai apie trijų ir šešių mėnesių kūdikių probleminį elgesį ir jį prognozuojančius veiksnius buvo išpublikuoti tarptautiniame mokslo žurnale BMC Pediatrics.
Publikacijos autoriai G. Širvinskienė, N. Žemaitienė, E. Markūnienė, A. Zaborskis ir R. Jusienė išanalizavę 189 mamų ir jų kūdikių duomenis nustatė, kad maždaug kas trečiam trijų mėnesių kūdikiui ir kas penktam šešių mėnesių kūdikiui pasireiškė probleminis elgesys, apimantis tokius sunkumus kaip dažnas ir /ar intensyvus vaiko verkimas, miego, maitinimo ir kiti sunkumai.
Tokiems sunkumams pasireiškus trijų mėnesių amžiuje buvo didelė galimybė, kad šie sunkumai bus dažnesni ir pusės metų amžiaus.
Mokslininkai nustatė, kad kūdikių probleminis elgesys buvo susijęs su jaunu motinos amžiumi, motinos ir tėvo neigiamomis emocinėmis reakcijomis į pastojimą, blogesniais poros santykius dar iki pastojimo, blogesne motinos emocine savijauta nėštumo metu bei po gimdymo. Mamos, kurios patirdavo stresą nėštumo metu, dažnai išgyvendavo neigiamas emocijas nėštumo metu ir po gimdymo dažniau nurodė, kad jų kūdikiui pasireiškia probleminis elgesys.
Tyrimo duomenys paneigia kartais iš moterų girdimą frazę: „Užsiauginsiu vaiką pati, nes svarbiausias juk tik mamos vaidmuo“.
Šeimos santykiai nėra tik santykiai tarp vaiko ir mamos. Tai santykiai tarp vaiko, mamos ir tėčio. Nėštumas, kaip pasikeitęs gyvenimo etapas gali atnešti tiek džiaugsmo ar kitų teigiamų emocijų, tiek nerimo, nežinomybės.
Todėl vyro ir tėčio vaidmuo yra itin svarbus ne tik tarpusavio santykiams, vienas kito supratimui, bet ir darniai kūdikio raidai, jo savijautai ir elgesiui. Tyrimas parodė, kad jei poros santykiai iki nėštumo motinos vertinimu nebuvo geri, trijų mėnesių kūdikiai su probleminiu elgesiu susidurdavo 2,59 karto dažniau, o šešių mėnesių kūdikiai 3,06 kartus dažniau nei gerus santykius iki pastojimo turėjusiose porose. Santykiai iki pastojimo buvo netgi svarbesni už vėlesnius poros santykius nėštumo metu ir po gimimo. Taip pat tyrimas išryškino nėštumo planavimo ir emocinio nėštumo priėmimo svarbos skirtumus. Tai, ar nėštumas buvo planuotas ar ne, nebuvo susijęs su kūdikių probleminiu elgesiu. Tuo tarpu motinos neigiamos emocinės reakcijos į pastojimą 3,66 kartus didino galimybę, kad šešių mėnesių kūdikiui pasireikš probleminis elgesys, o neigiama tėvo reakcija į moters pastojimą kūdikių probleminio elgesio galimybę didino 4,06 karto.
Naujausi komentarai