- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus maudynių atviruose vandens telkiniuose sezonui daug tėvų naudojasi proga išmokyti atžalas plaukti. Tačiau vien noro čia neužtenka – reikia ir elementarių žinių.
Svarbu – neišgąsdinti
Specialistai pataria prieš mokant vaiką plaukti pirmiausia tinkamai jį paruošti – negąsdinti vandeniu, paaiškinti, kad svarbu jame išmokti saugiai elgtis. Tėvai turėtų skatinti norą pažinti vandenį, bet jokiu būdu neversti to daryti per prievartą.
Pasak plaukimo trenerės Mildos Šeibokaitės, nemažai tėvų mokydami vaikus imasi kraštutinių priemonių. Pavyzdžiui, įmeta atžalą į vandenį ir sako: „Tavo laimė, jei išsikapanosi“.
„Po tokių „mokymų“ vaikas vėliau išvis gali bijoti artintis prie vandens. Kitas kraštutinumas – vaikas įkišamas į pripučiamą ratą, uždedamos pagalbinės rankovės ir paleidžiamas plaukti vos ne į ežero vidurį. O kas bus, jei ratas nuslys, iš jo išsileis oras? Kas nors vaiką aptaškys? Tėvams neretai pristinga atsakingesnio požiūrio“, – pastebėjo specialistė.
Ji pabrėžė, kad nereikia plaukti ilgų distancijų lyg ruošiantis didžiajam sportui. Reikia tikslas – išmokyti vaiką ramiai orientuotis vandenyje, teisingai kvėpuoti, plūduriuoti be pagalbinių priemonių, išplaukti į krantą.
Pradėti nuo apsipylimų
Prieš brendant į vandenį visų pirma reiktų įvertinti jo temperatūrą – neturėtų būti per šalta. „Kartais iš pradžių žmogus gali apgaulingai jaustis gerai, tačiau neigiami padariniai išryškėja vėliau – peršąlama, sustingsta kūnas, surakina mėšlungis. Pradėti reikėtų nuo elementarių apsipylimų vandeniu – ant galvos, veido, akių“, – sakė M.Šeibokaitė.
Ne mažiau svarbu ištyrinėti dugną – ar nėra kokių susižalojimų galimybės. Taip pat – neiti į gilią vietą, mokytis plaukti lygiagrečiai krantui. Vaikas turi išmokti nebijoti vandens, pajusti jį kaip terpę, kurioje galima judėti.
„Svarbiausia yra išmokti tiesiog plūduriuoti vandenyje. Tam skirti specialūs pratimai, t.y. atsigulimai vandenyje – plūdė, žvaigždutė – veidu į vandens paviršių. Svarbiausia yra atsipalaiduoti vandenyje, kitu atveju kūnas grims“, – kalbėjo trenerė.
Pravers plaukimo akiniai
Atliekant specialius rankų ir kojų judesius reikia išmokti ir tinkamai kvėpuoti, t.y. pūsti burbulus vandenyje. Didelę klaidą daro tėvai rodydami, kaip neria užsikimšę nosį.
„Natūraliai mes kvėpuojame apie tai negalvodami, o plaukiant reikia tam tikros technikos: įkvepiame ore, o iškvepiame – vandenyje. Tuo metu gali vykti valymosi procesas, išsiskirti gleivės, tačiau tai normalu. Nereikia išsigąsti, jei vaikas iškilęs iš vandens pradėjo žiopčioti arba kosėti. Tereikia jį nuraminti, parodyti, kaip atsikosėti“, – aiškino M.Šeibokaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?8
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...