Svarbu apie tai kalbėti
„Jaunimo linijos“ specialistai pataria: „Visų pirma, natūralu jausti baimę ir nerimą šiandien, kai sužinojome apie netoli mūsų, Europoje, prasidėjusį karą. Mes bijome karo, tai natūralu. Mes nerimaujame dėl neapibrėžtos situacijos ir nežinome, kas bus ateityje, tai taip pat yra natūrali būsena. Priimkime šiuos jausmus.“
Antra, svarbu šiandien yra apie šiuos jausmus kalbėti, išreikšti juos, o ne neigti. „Raskite su kuo apie kylančią baimę pakalbėti, pasidalykite su draugais ir artimaisiais, dėl ko labiausiai nerimaujate. Taip pat labai svarbu kalbėtis su vaikais ir senyvais žmonėmis, paklausti, kaip jie jaučiasi. Jei neturite su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linija“ ar bet kuri kita emocinės paramos linija visuomet išklausys, linijos veikia visą parą, telefonai nemokami, pagalba anoniminė“, – primena nemokamą psichologinę pagalbą telefonu teikiančios linijos atstovai.
Patys negalime kontroliuoti
„Trečia, svarbu suvokti, kad to, kas vyksta, mes negalime kontroliuoti, niekas nežinome, kaip bus ir kas bus toliau. Todėl labai svarbu susikoncentruoti į tai, ką galima kontroliuoti, ką galima pakeisti ir kaip galima bent iš dalies prisidėti prie padėties gerinimo. Galbūt galite paremti Ukrainos labdaros organizaciją, galbūt sudalyvauti Ukrainos palaikymo akcijoje? Darykite tai. Tai mažas veiksmas, bet jis svarbus“, – pataria „Jaunimo linijos“ atstovai.
Taip pat labai svarbu tęsti kasdienę veiklą – darbus, mokslus, būrelius, sportą ir veiklas. Įprasta rutina suteikia stabilumo, nukreipia mintis nuo neapibrėžtos situacijos. Tai daugiausia, ką galime padaryti, sako specialistai.
Padeda pandemijos patirtis
„Jaunimo linijos“ atstovai ragina prisiminti pamokas, išmoktas pandemijos metu: sumažinti nerimą padeda fizinis judėjimas, mankšta. Nusiraminti padeda meditacija, malda, humoras.
„Jaunimo linijai“ ir toliau galima prisiskambinti visą parą veikiančiu nemokamu tel. 8 800 28 888, bendrauti pokalbiais internetu kiekvieną dieną nuo 18 iki 22 val.
Galioja skirtingos rekomendacijos
Pasak streso valdymo konsultantės Janinos Sabaitės, priklausomai nuo to, ar gyveni šalyje, kuri kariauja, ar netoli jos, egzistuoja skirtingos rekomendacijos, kaip išvengti panikos, nerimo ir pasijusti saugiau.
„Mes gyvename Lietuvoje – taigi, šalia karo. Čia tinka visos rekomendacijos, kaip neįsivaryti panikos ar didžiulio nerimo. Be to, kad paisome rekomendacijų, kaip nugalėti paniką ar nerimą, mes galime padaryti, darome ir konkrečius darbus: padedame vieni kitiems, organizuojame pagalbą Ukrainai“, – sakė streso valdymo konsultantė.
Pasak jos, kitos rekomendacijos taikomos kariaujančios šalies gyventojams. „Kita situacija, kai jau esi kare. Čia tinka ne tik psichologinės rekomendacijos, ką daryti su šoku ir įtampa, kaip išbūti, bet ir praktiniai patarimai, kaip ir kur slėptis, kad išgyventi, ir pan. „Tai mums Lietuvoje reikia žinoti, verta susipažinti“, – pabrėžė J.Sabaitė.
Vis dėlto specialistė pastebėjo, kad kai kurie žmonės Lietuvoje skaito rekomendacijas, skirtas kariaujančios šalies gyventojams, ir dar labiau įsibaugina. „Reikėtų nepamiršti, kad mūsų šalyje nevyksta karas. Mes tik padedame šalia esančiai kariaujančiai šaliai“, – skirtumą pabrėžė pašnekovė.
