- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio 7 d. yra Pasaulinė sveikatos diena. Ar žinojote, kad emocinė sveikata yra tiek fizinės sveikatos priežastis, tiek pasekmė?
Pasak sveikatos psichologės Donatos Gintalaitės, neretai mūsų neigiamos emocijos iššaukia fizinius negalavimus, pavyzdžiui, įtampa – migreninius skausmus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Taip pat yra žinoma, kad distreso metu išsiskiriantys hormonai kenkia imuninei sistemai ir tai apsunkina žaizdų gijimą, pavyzdžiui, asmenims po operacijos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, o ne tik ligos nebuvimą. Sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių, ir jei kas nors atsitinka vienai sričiai neišvengiamai paveikiama ir kita.
Pasak prof. dr. Augustinos Jankauskienės, Vaikų ligoninės, VU ligoninės Santariškių klinikų filialo, Pediatrijos centro vadovės, emocinė gerovė plati sąvoka. Žvelgiant iš paciento pespektyvos vis dar galioja sena tiesa – dėmesys turi būti skiriamas fizinei sveikatai, bet sveikimo procesui reikšminga ir aplinka. Ar tai būtų namai, ar ligoninė, aplinka, kurioje atsiduria ligonis, žmonės, su kuriais jis bendrauja, turėtų padėti tvarkytis su kylančiomis emocijomis – adekvačiai reaguoti į esamą ligą, stengtis nusiteikti pozityviai.
Kaip gerinti sveikatą?
Emocinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, pvz., skausmą, liūdesį, nusivylimą. Sveikatos psichologė D.Gintalaitė išskiria kelis esminius būdus, kaip galima gerinti psichinės sveikatos būklę.
Specialistė teigia, kad visų pirma, padeda emocijų pažinimas: sugebėjimas jas įvardinti, atrasti jų priežastis ir konstruktyviais būdais su jomis tvarkytis. Prie emocinės sveikatos gerinimo taip pat prisideda ryšių su artimais žmonėmis palaikymas, galimybė gauti jų socialinę paramą.
Psichinė higiena – į tai turėtų atkreipti dėmesį gyvenantys dinamišku permainingu gyvenimo ritmu. Tinkamas ir produktyvus poilsis taip pat turi būti įtraukiamas į dienotvarkę.
Svarbi ir fizinė veikla, pavyzdžiui, sportas, kuris padeda atsipalaiduoti ir gerina emocinę savijautą.
„Taip pat padeda ir dalykai, apie kuriuos kartais net nesusimąstome, pavyzdžiui, juokas. Juoko nauda žmogaus organizmui pradėta tyrinėti 1970 m. JAV, šis mokslas vadinamas gelotologija. Šiai dienai moksliškai jau yra įrodyta, kad juokas sumažina skausmą, suteikia teigiamų emocijų, gerina emocinę savijautą, moderuoja streso poveikį, apsaugodamas organizmą nuo distreso, pagerina tarpasmeninius santykius. Europoje bei kitose šalyse juoko terapija sėkmingai taikoma gydymo įstaigose, kur dažniausiai ji naudojama kaip papildoma gydymo priemonė“, – teigia p. Gintalaitė.
Emocinė sveikata gydytojų klounų darbe „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ jau šeštus metus reguliariai lankosi Lietuvos ligoninėse bei kitose gydymo įstaigose. Gydytojai klounai – visai ne gydytojai, o profesionaliai paruošti aktoriai. Jie lanko vaikus palatose ir pasitelkdami triukus, muziką, mimikas dovanoja juoką bei šypsenas. Tuo metu patirtos geros emocijos mažina stresą, nerimą, leidžia atsipalaiduoti vaikams bei jų artimiesiems. Pagrindinis klouno terapijos principas – individualus improvizuotas bendravimas su mažaisiais pacientais, kuris kas kartą būna skirtingas ir adaptuojamas situacijai. Čia susijungia klounados, improvizacijos ir muzikos įgūdžiai, kurie pastiprinami vaiko psichologijos žiniomis.
Klouno personažas pasirinktas ne atsitiktinai. Vaikai į klounus žiūri ne kaip į suaugusius, o kaip į sau lygius draugus, nes tai personažas netelpantis į socialinių normų rėmus. Gydytojų klounų apsilankymas iškrauna įtampą palatoje – vaikai sutelkia dėmesį į atliekamus triukus, įsitraukia fiziškai ir/arba psichologiškai į klouno kuriamą žaidimą – taip aplink vaiką sukuriamas kitas, saugesnis pasaulis.
„Vaikai – itin jautri pacientų grupė. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai nesijaučia jaukiai. Pojūtis būtų visiškai kitoks, jeigu Lietuvoje atsirastų vaikams draugiškos ligoninės – išskirtinės architektūros, palatos su spalvingais piešiniais, baldais ir dekoracijomis – tuomet pozityvi atmosfera galėtų labiau prisidėti prie sveikimo proceso. Šiuo metu gydytojai klounai yra tie, kurie pagyvina ligoninės aplinką ir atneša apčiuopiamą pridėtinę vertę. Jų buvimą ligoninės personalas gali nukreipti naudinga kryptimi, pvz. klounai gali atitraukti vaiko dėmesį nuo nemalonios procedūros arba nuraminti prieš būsimus tyrimus. Tokiu būdu atsipalaiduoja ne tik vaikas, bet palengvinamas ir medikų darbas“, – mintimis dalinasi prof. dr. Augustina Jankauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...