Kaip sumažinti savižudybių skaičių?

Paliečia daug žmonių

Higienos instituto duomenimis, prieš dešimt metų Lietuvoje per metus nusižudydavo apie 1 tūkst. žmonių. Pastaruosius keletą metų šis skaičius sumažėjęs beveik dukart: 2021 m. Lietuvoje savo noru iš gyvenimo pasitraukė 565 asmenys. Tačiau net ir dabar Lietuva išlieka pirma ES ir viena pirmųjų pasaulyje pagal savižudybių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Be to, brangi kiekviena gyvybė – per daug, net jei vienas žmogus nusižudo. Savižudybė skaudžiai paliečia šeimą, artimuosius. Jei ranką prieš save pakelia visuomenėje žinomas asmuo, tam tikrą nesaugumo jausmą patiria didelė visuomenės dalis.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai viliasi, kad savižudybių skaičių padės sumažinti sausio 1 d. įsigaliojęs atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas, kitaip – savižudybių prevencijos algoritmas. Ministras Arūnas Dulkys yra viešai pripažinęs, kad išliekantis aukštas savižudybių skaičius – akivaizdus įrodymas, kad iki šiol trūko bendro veikimo tarp įvairių psichologinės pagalbos grandžių. Ministerijos teigimu, atnaujintas algoritmas turėtų užtikrinti ne tik individualizuotą pagalbą savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui, bet ir pagalbos tęstinumą. Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjos Simonos Bieliūnės, atnaujintas algoritmas neleis savižudybės grėsmę patiriančiam žmogui išslysti iš sveikatos specialistų akiračio, kai toks žmogus kartą į jį pateks.

„Algoritmas apibrėžia greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų ir specialistų atsakomybes ir veiksmus, tarp jų – tokius veiksmus, kad ketinimų nusižudyti turintį žmogų perduotų kitiems specialistams. Juk dabar yra daug atvejų, kai bandęs nusižudyti žmogus išeina iš ligoninės, jam teikiama pagalba nutrūksta ir po kurio laiko jis pakartotinai siekia nusižudyti, – dėmesį į opią problemą atkreipė S. Bieliūnė. – Pamatėme, kad po gydymosi ligoninėje nemaža dalis žmonių neateina į pirminio lygio psichikos sveikatos centrą, prie kurio jie yra prisirašę. Ankstesniame algoritme įtvirtintas atvejo vadybos metodas taip pat neveikia, nes psichikos sveikatos centrų komandoms nepakanka žmogiškųjų resursų.“

Tai ir garsūs žmonės, kurie, atrodo, gyvena sėkmingai, bet vieną dieną sužinome – nusižudė. Juos atpažinti kaip tuos, kuriems reikia pagalbos, labai sunku.

Bus atvejo vadybininkai

Tam, kad ranką prieš save pakėlusiam žmogui pagalba būtų teikiama nenutrūkstamai, psichikos sveikatos centruose ateityje turėtų būti įdarbinti savižudybės grėsmės atvejo vadybininkai.

„Pagrindinis jų vaidmuo – darbas su pacientais, kurie yra nemotyvuoti kreiptis pagalbos, neigia savo ligą arba kuriems reikia pagalbos valdyti savo ligą kiek įmanoma geriau nesigulant į ligoninę ir neiškrintant iš bendruomenės, namų aplinkos. Labai dažnai tie žmonės būna nusivylę gyvenimu ir nori jį nutraukti. Tai nereiškia, kad jie nenori gyventi. Tiesiog jie neberanda kitų būdų išspręsti savo problemas, sunkumus. Atvejo vadybininkas turės žmogui skambinti, susisiekti su juo, teikti pagalbą gauti specialistų konsultacijas, priminti, kada reikia atvykti, padėti užsiregistruoti. Jis turėtų motyvuoti ir palaikyti tą žmogų, kad šis patikėtų: iš krizės galima išeiti, sunkumus – išspręsti“, – savižudybės grėsmės atvejo vadybininko darbą apibūdino ministro patarėja.

Užsienio valstybių patirtis rodo, kad šie specialistai padeda sumažinti pakartotinių bandymų nusižudyti skaičių. Tokia pareigybė dar šiemet turėtų atsirasti keliose savivaldybėse kaip bandomojo projekto dalis.

S. Bieliūnės teigimu, šiuo metu dirbama prie sprendimų, kad informacija apie po bandymo nusižudyti ligoninėje gydomą žmogų pirminio lygio psichikos sveikatos centrą, prie kurio jis prisirašęs, pasiektų automatiškai. Ateityje apie tai e. sveikatos sistemoje atsiras pranešimų. Juos matydami atvejo vadybininkai iš karto galės su tokiu žmogumi susisiekti.

Ministro patarėja negalėjo pasakyti, kuriuose psichikos sveikatos centruose atvejo vadybininkai bus įdarbinti dar šiemet. Esą šiuo metu dar tik rengiamas kvietimas teikti paraiškas dalyvauti bandomuosiuose projektuose. Pagal juos numatyta steigti keliolika atvejo vadybininko pareigybių skirtingų regionų savivaldybėse. Tikimasi, kad bandomieji projektai leis išgryninti, koks savižudybės grėsmės atvejo vadybos modelis geriausiai tiktų Lietuvai. Remiantis atnaujintu algoritmu, šis modelis visoje Lietuvoje turėtų būti įdiegtas nuo 2024 m.

Kaina: 2021 m. Lietuvoje nusižudė 565 asmenys, pernai metų galutinės statistikos dar nėra. / Asociatyvi Justinos Lasauskaitės nuotr.

Taikė ir iki šiol

SAM atstovai viliasi, kad, pradėjus taikyti atnaujintą algoritmą, savižudybių Lietuvoje sumažės. Tačiau šioje srityje dirbantys specialistai nenusiteikę taip optimistiškai.

Anoniminę psichologinę pagalbą telefonu suaugusiesiems teikianti „Vilties linija“ pernai sulaukė 22 tūkst. skambučių, iš jų 12 proc. – iš ketinimų nusižudyti turėjusių asmenų. Didžioji jų dalis – 40–60 metų amžiaus vyrai. „Vilties linijos“ tarnybos koordinatorė Inesa Bundulienė tvirtino, kad atnaujinus algoritmą jų darbas nepasikeitė: „Mes ir iki šiol taikėme naujajame algoritme numatytus veiksmus. Tiesiog sistemingai toliau dirbsime taip, kaip dirbome. Mūsų konsultantai yra apmokyti, kaip reaguoti, apsaugoti, užtikrinti skambinančius, kaip su jais užmegzti kontaktą ir pasiekti tam tikrų susitarimų.“

Tarnybos koordinatorė pabrėžė, kad skambučiai į „Vilties liniją“ yra anonimiški, todėl, jei skambinantis žmogus nesutinka, šios linijos konsultantai neturi teisės perduoti jo telefono numerio ar kitų asmeninių duomenų kitoms tarnyboms.

„Žinoma, aukštos savižudybės rizikos atvejais mes skatiname kviesti greitąją pagalbą. Jeigu žmogus sutinka, patys galime ją ir iškviesti. Pokalbio pabaigoje mūsų konsultantai visada pasiūlo žmogui kreiptis į specialistus. Mes ir padrąsiname žmogų kreiptis pagalbos, ir surandame tų specialistų kontaktus, ir padedame užsiregistruoti“, – apie tai, kad „Vilties linijos“ konsultantai atlieka dalį atvejo vadybininkams priskiriamų funkcijų, užsiminė I. Bundulienė.

Stebuklų nebus

„Vilties linijos“ atstovei antrino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) direktorius Martynas Marcinkevičius. Sostinės Vasaros gatvėje įsikūrusi jo vadovaujama gydymo įstaiga teikia antrinio lygio psichiatrijos stacionarines, dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas.

„Patvirtinus atnaujintą algoritmą, stebuklų nebus. Šiuo metu nemažai padaryta, kad sistema suveiktų, kai žmogus į ją papuola. Kalbu apie atvejus, kai rimtų ketinimų nusižudyti turintis žmogus patenka į medicinos darbuotojų akiratį – kreipiasi pagalbos. Didžiausia problema – žmonės, kurie nepatenka į tą akiratį. Tai ir garsūs žmonės, kurie, atrodo, gyvena sėkmingai, bet vieną dieną sužinome – nusižudė. Kai jie patys nesikreipia, juos atpažinti kaip tuos, kuriems reikia pagalbos, labai sunku“, – pastebėjo M. Marcinkevičius.

Gydytojo žodžiais, nemaža dalis atsakomybės dėl to tenka artimiesiems. Jie turėtų atpažinti, įtikinti, galbūt net patys palydėti savižudiškų ketinimų turintį žmogų ten, kur jis gautų pagalbą.

Žmonės linkę užsisklęsti, kaupti problemas viduje. Be to, problemą neretai linkę sumenkinti ir savižudybės grėsmę patiriančių artimieji.

„Į mūsų ligoninę žmonės patenka labai įvairiai: juos atveža greitoji, artimieji, jie ateina turėdami siuntimus iš pirminių psichikos sveikatos centrų, pas mus siunčia ir privačiai dirbantys psichologai. Žmonės atvežami kiaurą parą – nuo išimtų iš kilpos iki atvykstančių iš apsinuodijimų skyriaus. Kiti atvyksta patys. Juos gydome stacionaro arba dienos stacionaro skyriuose“, – pašnekovas pabrėžė, kad su asmenimis, bandžiusiais atimti sau gyvybę, dirba ir Savižudybių prevencijos skyriaus specialistai.

Jo vadovaujamas centras – vienintelė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, kurioje veikia Savižudybių prevencijos skyrius. Šiame skyriuje nėra nė vienos stacionaro lovos ar dienos stacionaro vietos. Šio skyriaus personalas – du psichologai ir vienas atvejo vadybininkas – dirba su visuose kituose centro skyriuose gulinčiais ir dienos stacionarą lankančiais pacientais.

„Tačiau tik įsteigę tokį skyrių mes galėjome įdarbinti specialistus, su bandžiusiais nusižudyti mūsų pacientais dirbančius pagal tarptautines licencijuotas savižudybių prevencijos programas – CAMS, ASSIP. Naudojamės tuo, kas šiuo metu pasaulyje yra prieinama geriausia. Tai tarptautinės programos, kurių efektyvumas yra grįstas moksliniais įrodymais“, – pasak M. Marcinkevičiaus, šias programas gerai vertina ir pacientai, ir gydytojai.

Vis dar nefinansuojama

VMPSC medikai minėtas programas vertina iš savo praktikos: dalyvaudamas jose nenusižudė nė vienas jų pacientas, neturima žinių, kad būtų nusižudęs ir jas jau baigęs žmogus.

Martynas Marcinkevičius. / Asmeninio archyvo nuotr.

Taigi, programos efektyvios, tačiau jų vykdymas Lietuvoje nefinansuojamas. „Savižudybių prevencijos skyriaus veikla nuostolinga – programų vykdymą, atlyginimus darbuotojams mes apmokame iš teikiant kitas paslaugas centro uždirbamų lėšų. Jei už šių programų vykdymą centrui būtų sumokama kaip ir už kitas suteiktas paslaugas, mes galėtume pasamdyti daugiau specialistų ir padėti daugiau žmonių: tą skyrių plėsti, priimti ir ambulatorinius pacientus. Dabar žmonėms, kurie po bandymo nusižudyti nepaguldomi į stacionarą, mes negalime padėti“, – problemą išdėstė VMPSC vadovas.

Pasak jo, nuo 2016 m., kai buvo pradėtos vykdyti minėtos programos, dėl jų finansavimo buvo ne kartą kreiptasi į SAM. Per tą laiką centro Savižudybių prevencijos skyriaus specialistai dirbo su 3 tūkst. savižudybės grėsmę išgyvenusių pacientų, jiems suteikta 8 tūkst. konsultacijų. Per metus skyriaus specialistai konsultuoja apie 450–500 pacientų. Tačiau, M. Marcinkevičiaus žodžiais, tokių paslaugų poreikis daug didesnis.

Turėtų gauti greičiau

S. Bieliūnės pasiteiravus, kodėl minėtos savižudybių prevencijos programos nefinansuojamos, ji atsakė: „CAMS ir ASSIP Lietuvoje turėtų būti pradėtos diegti dar šiemet kaip Nacionalinės plėtros programos pažangos priemonės. Kitais metais jas planuojama tęsti finansuojant iš struktūrinių fondų lėšų. Kol kas diskutuojama, kiek turėtų būti specialistų, dirbančių pagal šias programas, ir kur jie turėtų dirbti – stacionare ar psichikos sveikatos centre. Šiemet pradėsime apmokyti specialistus dirbti pagal CAMS ir ASSIP ir sudėliosime tinklą, kaip ta pagalba turėtų būti teikiama, kad skirtingų regionų Lietuvos gyventojai turėtų vienodas galimybes.“

Respublikoje veikia per 100 psichikos sveikatos centrų. S. Bieliūnės teigimu, ministerija negali užtikrinti, kad kiekviename centre būtų žmogus, apmokytas dirbti pagal šias programas. Tačiau ateityje planuojama sukurti tokių žmonių, dirbsiančių visoje Lietuvoje, tinklą.

Remiantis naujuoju algoritmu, psichologinę pagalbą savižudybės grėsmę patiriantis žmogus turėtų gauti greičiau nei iki šiol.

„Naujajame algoritme numatyta, kad tokie žmonės psichikos sveikatos centre turi būti priimami neplanine tvarka, t. y. tą pačią arba kitą darbo dieną. Algoritme numatyta, kad savižudybės grėsmė yra būklė, kurios būdamas žmogus negali ilgai laukti. Kalbu apie tuos žmones, kuriems nebūtina vykti į ligoninės stacionarą. Tačiau jeigu būklė ūmi, reikia skambinti 112, kviesti greitąją pagalbą ir vykti į ligoninę“, – komentavo S. Bieliūnė.

Svarbiausia, kad apskritai žmogus ar jo artimieji kreiptųsi ir ta pagalba būtų suteikta.

Ūmi būklė – kai žmogus imasi veiksmų siekdamas nusižudyti. Jis nebūtinai turi pakelti prieš save ranką, bet, pavyzdžiui, įsigyti tam reikiamų priemonių ar eiti ant tilto, pasisakęs, kad nušoks.

„Žmonės linkę sumenkinti artimųjų užuominas, kad jie nenori gyventi. Tačiau į tokius pasakymus reikia reaguoti rimtai“, – tvirtino ministerijos atstovė.

Siekiama, kad kuo daugiau žmonių atpažintų savižudybės grėsmės ženklus. Tam savivaldybėse rengiami visuomenei skirti savižudybės ženklų atpažinimo mokymai.

S. Bieliūnė pripažino: vieno teisės akto pakeitimas problemų neišspręs.

„Teisiniai pokyčiai eina kartu su finansiniais, organizaciniais ir turinio pokyčiais. Reikia dirbti ir su visuomene: ugdyti jos gebėjimą atpažinti ketinimus nusižudyti ir žinojimą, kur kreiptis pagalbos. Greitų rezultatų nebus – reikės padirbėti keletą metų, kad Lietuva nebebūtų savižudybių sąrašo viršuje“, – teigė ji.

Psichiatras ar psichologas?

Kartais kyla diskusijų, kieno – psichiatro ar psichologo – konsultacijos reikia savidestrukcijos minčių kankinamam žmogui. M.Marcinkevičiaus teigimu, nelabai svarbu, į kurį specialistą toks žmogus kreipsis.

„Svarbiausia, kad apskritai žmogus ar jo artimieji kreiptųsi ir ta pagalba būtų suteikta. Kad jis eitų ne pas būrėją, parapsichologą ar ugdantįjį vadovą, o pas diplomuotą, pagal licenciją dirbantį psichologą arba psichiatrą. Toliau jau tuo žmogumi bus pasirūpinta, jis bus perduotas kitiems specialistams. Atsižvelgiant į tai, kad eilės patekti pas psichiatrus yra ilgesnės, o psichologus pasiekti lengviau – jie dirba pirminiuose psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose, kitur, žmogus iš pradžių gali kreiptis į psichologą. Jei reikės, jis nusiųs pas psichiatrą“, – anot VMPSC direktoriaus, yra buvę atvejų, kai psichologas atlydėjo savo klientą į jo vadovaujamą gydymo įstaigą.

Visi kalbinti specialistai vienbalsiai tikina: didžiulė problema, kad savižudybė stigmatizuojama. Dažnam visuomenės nariui vis dar gėda kreiptis psichologinės pagalbos, pripažinti artimojo arba savo blogą savijautą, kalbėti apie kylančias juodas mintis.

Bet koks dvasinis sunkumas dažnai interpretuojamas kaip nesėkmė, negebėjimas susitvarkyti, didžiulė gėda. Veikia ir socialinių tinklų įtaka: juose naršant, susidaro įspūdis, kad visi turi būti laimingi ir linksmi, nuolatos švęsti, daug keliauti. Jei žmogus neatitinka tokių standartų, jam susidaro įspūdis, kad jis – nevykėlis. Tai taip pat gali privesti prie savižudiškų minčių.

„Žmonės linkę užsisklęsti, kaupti problemas viduje. Be to, problemą neretai linkę sumenkinti ir savižudybės grėsmę patiriančių artimieji. Tačiau būtent jiems tenka atsakomybė nepalikti tokio žmogaus vieno – padėti gauti pagalbą“, – teigė I. Bundulienė.

Skubi psichologinė pagalba teikiama:

Jaunimo linija 8 800 28 888

Emocinė parama teikiama jaunimui

Kasdien visą parą

Vaikų linija 116 111

Emocinė parama vaikams, paaugliams

Kasdien 11–23 val.

Vilties linija 116 123

Pagalba suaugusiesiems

Kasdien visą parą

Linija „Doverija“ 8 800 77 277

Emocinę paramą paaugliams ir jaunimui rusų kalba teikia savanoriai moksleiviai.

II–VI 16–19 val.

Krizių įveikimo centras 8 640 51 555

Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.

I–V 16–20 val.

VI 12–16 val.

Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda 1815

Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu ir konsultuoti nuotoliniu būdu. Paslauga nemokama ir teikiama visoje Lietuvoje.

I–VII 8–20 val.

„Sidabrinė linija“ 8 800 80 020

Emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms

Darbo dienomis 8–22 val.

Savaitgaliais ir švenčių dienomis 11–19 val.

Skambučiai visais išvardytais numeriais yra nemokami.

tuesi.lt

Interneto svetainė, skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui ir jo artimiesiems.

artimiems.lt

Interneto svetainė, skirta nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre suteikiama be eilės. Patiriant savižudybės grėsmę tokia pagalba turi būti suteikta tą pačią arba kitą darbo dieną.